Labas rytas, Lietuva II d. 2018-ųjų „Klipvid“ laureatas: sunkiausias kūrybinis iššūkis – sutraukti viską į tris minutes
Kokios Lietuvos įvaizdžio užsienyje kryptys? II gruodžio 7-osios LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ dalis prasideda pokalbiu apie Lietuvos įvaizdžio užsienyje kryptis. Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja Eglė Kudzmanienė sako, kad globalūs Lietuvos lyderiai mato mūsų kraštą kaip aukštųjų technologijų šalį, kurioje gajus yra ekologiškos gyvensenos būdas, taip pat matomas ir didelis Lietuvos kaip sveikatingumo šalies potencialas. „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas priduria: investicijų visada galima pritraukti, jei Lietuvos stipriosios savybės bus adaptuotos kokiai nors ateities pramonės šakai.
Kinijoje – magiškas ledo skulptūrų festivalis. Po pokalbio – vaizdo siužetas apie nuo fejerverkų prasidėjusį ledo ir sniego festivalį Kinijos Harbino mieste. Čia buvo galima išvysti gausybę ledo skulptūrų, netrūko ir kitų žiemiškų pramogų. Harbinas – vienas šalčiausių Kinijos miestų, kuriame temperatūra krinta iki 35 laipsnių šalčio.
Paskutinė proga užsiregistruoti konkurse „Klipvid“. Metas suskubti! Norintys dalyvauti muzikinių klipų konkurse „Klipvid“ turi laiko iki rytojaus vidurnakčio – tuomet ir baigsis registracija. LRT Savireklamos skyriaus vadovė Eglė Žižytė prasitaria, kad šiuo metu yra apie užregistruotų 130 „dalyvių“, t. y. vaizdo klipų, o patvirtintų kitam etapui – apie 100. O kaip sukurti konkurentus šluojantį muzikinį vaizdo klipą? Kokie didžiausiai kūrybiniai ir techniniai sunkumai? Atsakymais dalinasi praėjusių metų „Klipvid“ laureatas, režisierius Titas Sūdžius.
Ekskursija po žydišką Vilnių. O dabar kviečiame jus išeiti pasivaikščioti po žydišką Vilnių. Kolegos netrukus papasakos, kuo žydams svarbi rašytoja Žemaitė, kur anksčiau sostinės centre buvo cirko arena bei kokie visame pasaulyje žinomi žydai buvo kalinami Lukiškėse.
Skrydis į Jupiterį. Laidai besibaigiant – kilkime iš Žemės! Didžiausia saulės sistemos planeta – Jupiteris – yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta. Tai greičiausiai besisukanti planeta, todėl čia nėra sezoniškumų. Daug kas nežino, kad ir Jupiteris, kaip ir Saturnas, turi savo žiedą, tačiau jis labai smulkus. Jupiteryje metai trunka 12 žemės metų, o para – vos 9 valandas ir 56 minutes.
Aplink Jupiterį skrieja 79 gamtiniai palydovai, keturi didieji matomi pro nedidelį teleskopą arba net stipresnį žiūroną: Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa. Trys iš jų didesni už Mėnulį, o Ganimedas – net ir už Merkurijų. Jupiterį kartais galima matyti plika akimi – tai ketvirtas pagal ryškumą dangaus kūnas. Todėl ši planeta buvo pastebėta senųjų kultūrų ir jos atradimas nėra priskiriamas nė vienam žmogui.
