Linkėjimai iš Europos reikalų sostinės |
|
|
|
|
|
|
Praėjusias dvi savaites gyvenome naujų startų ir ypatingų pirmų kartų ritmu, dažnai - lyg pagreitintame kine, todėl ir žinių susikaupė daug. Naujo starto emocija sklido nuo Briuselio iki Lisabonos, nuo Lisabonos iki Liuksemburgo ir atgal, į Briuselį: ES vadovų ir naujojo JAV prezidento susitikimas įžiebė pozityvesnio transatlantinio bendradarbiavimo viltį; atnaujinta legendinė programa Erasmus+ suteiks galimybę net 10 milijonų europiečių sudalyvauti studijų ir kultūrinių patyrimų mainuose; „Kūrybiškos Europos“ startas – tai ne tik 60 proc. didesnis finansavimas kultūrai, bet ir didesnis dėmesys medijų raštingumui, kovai su dezinformacija.
Tačiau „naujo starto“ atmosferos netrūko ir kur kas proziškesnėse srityse. Daugelis ES šalių transporto ministrų išties nustebo sužinoję, kad iš/į Lietuvą vykstančių vilkikų būtinoji kelionės dokumentacija - apie 100 lapų, o sudėjus visus transporto srautus susidaro net 16 tonų popierizmo per mėnesį! Kitose ES šalyse lygiai taip pat daug, todėl Lietuva ėmėsi lyderystės ir kartu su Latvija bei Estija pasiūlė, kuo greičiau skaitmenizuoti transporto sritį.
Prieš 80 metų gyvuliniais vagonais per kelias birželio dienas iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 17 tūkstančių žmonių. Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva, šiemet lietuviška Gedulo ir vilties diena tapo bendra Europos istorinės atminties ir bendros europinės vilties diena – iki pat vakaro Briuselio Solidarumo aikštėje driekėsi eilė laisvę mylinčių europiečių iš skirtingų ES šalių, tarp kurių buvo ir Europos Parlamento prezidentas David Sassoli.
Na ir labai simboliška, kad tą pačią Lietuvai svarbią istorinės atminties savaitę startavo iniciatyva „DiscoverEU“, suteiksianti galimybę ES aštuoniolikmečiams traukiniu apkeliauti Europą, pažinti kitų šalių kultūras ir žmones.
Tikėkimės, kad vakcinacijos tempai spartės visoje ES, o mes visi su ES skaitmeniniu COVID19 sertifikatu drąsiai ir saugiai šią vasarą galėsime leistis į pažinimo keliones.
Nuotraukos autorius Stavros Tsovar.
|
|
|
|
|
|
|
ECOFIN ir Eurogrupė |
|
Birželio 18 d. ECOFIN posėdyje, kuriame dalyvavo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, buvo aptarti PVM taikymo klausimai.
Pasiektas konsensusas dėl poreikio taikyti sumažintus PVM tarifus ES kovos su klimato kaita politikos tikslais. Plataus palaikymo sulaukė ES pirmininkaujančios Portugalijos siūlymas užtikrinti sąžiningas ir vienodas galimybes taikyti specifines PVM išlygas, kurios šiandien dėl istorinių priežasčių prieinamos tik tam tikroms valstybėms narėms. Visgi, keletui šalių pareiškus neigiamas pozicijas sprendimo teks palaukti.
Diskusijose dėl prekių ir paslaugų, kurias ekstremaliųjų situacijų metu įsigyja EK ir ES įstaigos, neapmokestinimo PVM, ministrai sutarė trumpuoju laikotarpiu su COVID-19 pandemija susijusių pirkimų neapmokestinti PVM.
ECOFIN metu ministrai patvirtino pirmininkaujančios šalies parengtą progreso ataskaitą dėl Bankų sąjungos stiprinimo. Taip pat ECOFIN metu EK pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) įgyvendinimo pažangą pažymėdama, kad šiuo metu RRF planus yra pateikusios 23 šalys. Numatoma, kad pirmieji planai bus patvirtinti liepos 13 d. ECOFIN posėdyje.
Euro grupė
Birželio 17 d. vykusiame Euro grupės (EG) posėdyje, kuriame dalyvavo finansų viceministras M. Liutvinskas, buvo aptarti Portugalijos, Kipro Ispanijos, Airijos po-programinės politikos vertinimo misijų rezultatai bei aptarta 10-oji Graikijos sustiprintos po-programinės priežiūros ataskaita ir skolos naštos mažinimo priemonės.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančioji direktorė K. Georgieva EG posėdyje pristatė TVF ekspertų vizito, vykusio šių metų gegužės 10-birželio 2 d., rezultatus. Įtraukios sudėties EG posėdyje dėmesys buvo skiriamas Bankų sąjungos klausimams. Buvo aptarta pasiekta pažanga artėjant prie Bankų sąjungos užbaigimo bei nubrėžtos tolesnės bendro darbo perspektyvos.
|
|
|
|
|
|
|
Švietimo ir jaunimo reikalai |
|
Birželio 18 d. įvyko naujų programų ,,Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso oficialiai pradžiai skirtas renginys. Atidaryme dalyvavo EK vicepirmininkas M. Schin, EK Inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel, kiti svečiai ir ankstesnių programų dalyviai.
Pagal naująją 2021 – 2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą ,,Erasmus+” bus finansuojami mobilumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, kuriuose per visą septynerių metų laikotarpį galės dalyvauti 10 mln. įvairaus amžiaus ir visų socialinių grupių europiečių. Programa bus dar įtraukesnė ir rems žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. 2021–2027 m. programai „Erasmus+“ skiriamas biudžetas išaugo beveik dvigubai - 26,2 mlrd. eurų (palyginus su 14,7 mlrd. eurų 2014–2020 m.), taip pat dar maždaug 2,2 mlrd. eurų bus skirta pagal ES išorės finansavimo priemones.
Bus siekiama į programą ,,Erasmus+” įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, taip pat tarp numatytų naujovių – pavienių mokinių ir klasių mainai bei besimokančių suaugusiųjų mobilumas. Bendradarbiavimo projektus galės vykdyti aukštojo mokslo ir studijų institucijos, mokyklos, mokytojus rengiančios institucijos, suaugusiųjų mokymo centrai, jaunimo ir sporto organizacijos, profesinio mokymo paslaugų teikėjai ir kiti švietimo srities subjektai. Į programą ,,Erasmus+” integruota iniciatyva „DiscoverEU“ suteiks galimybę aštuoniolikmečiams gauti traukinio bilietą ir išvykti į kelionę po Europą, pažinti kitų šalių kultūras ir žmones.
Nauja 2021–2027 m. Europos solidarumo korpuso programa remia jaunuolius, norinčius dalyvauti savanoriškoje veikloje įvairiose srityse ES ir už jos ribų. Šiais metais pirmenybė bus teikiama sveikatai, o savanoriai bus sutelkti į projektus, kuriais sprendžiamos sveikatos problemos, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį ir ekonomikos atsigavimą.
Ši programa, kuriai 2021–2027 m. skirtas daugiau kaip 1 mlrd. eurų biudžetas, suteikia galimybių apie 275 000 jaunuolių per savanorystę prisidėti prie visuomenės ir humanitarinių problemų sprendimo. Nuo 2022 m. atsiras galimybė savanoriauti visame pasaulyje.
Daugiau informacijos: https://www.2021portugal.eu/en/events/european-launch-of-the-new-erasmus-programme ; https://www.2021portugal.eu/en/events/european-launch-of-european-solidarity-corps/
Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=_4_B8wWeaS0
|
|
|
|
|
|
|
ES-JAV vadovų susitikimas |
|
Birželio 15 d. Briuselyje surengtas ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo suteiktas impulsas ir teigiamas tonas transatlantiniam bendradarbiavimui, pradėjus dirbti JAV prezidento J. Biden administracijai. EVT ir EK pirmininkai Ch. Michel ir U. von der Leyen bei J. Biden priėmė bendrą pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“, kuriame pateikiami susitikimo rezultatai. Tarp kitų dalykų, vadovai susitarė: įkurti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą; sukurti bendradarbiavimo dėl valstybės paramos didelių civilinių orlaivių gamintojams metmenis; iki metų pabaigos išspręsti nesutarimus dėl muitų plienui ir aliuminiui; pradėti aukšto lygio ES ir JAV dialogą Rusijos klausimais; taip pat inicijuoti ES ir JAV saugumo ir gynybos dialogą.
Neišspręstas lieka duomenų srautų tarp ES ir JAV saugumo užtikrinimo klausimas. Jo sprendimas labai svarbus transatlantiniam verslui, tačiau ES dar turi surasti būdą, kaip tokį sprendimą paremti tvirtu teisiniu pagrindu atsižvelgiant į ankstesnius ETT sprendimus.
Daugiau informacijos: https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/international-summit/2021/06/15/
|
|
|
|
|
|
|
Kūrybiška Europa |
|
Birželio 17 d. oficialiai atidaryta Europos Sąjungos finansavimo kultūros sričiai programa „Kūrybiška Europa“(2021-2027).
Naujuoju laikotarpiu kultūros projektams bus paskirstyta 2,44 milijardo eurų, t.y. 60 proc. daugiau nei 2014–2020 m. „Kūrybiškos Europos“ programą sudaro trys paprogramės – „Kultūra“, MEDIA ir tarpsektorinė paprogramė. Pastaroji kiek sustiprinta, jai atiteks 9 proc. programos lėšų. Pagal šią paprogramę bus finansuojama ir naujienų žiniasklaida taip atliepiant ES susirūpinimą medijų raštingumu bei siekį kovoti su melagienomis.
Muzikos sektoriui stiprinti ir toliau bus vykdoma „Music Moves Europe“ iniciatyva, scenos menams – „Perform Europe“. Ir toliau bus teikiami ES apdovanojimai literatūros, architektūros, paveldo ir muzikos srityse.
Lietuvos kultūros organizacijų dalyvavimas „Kūrybiškos Europos“ programos „Kultūra“ paprogramėje pastaraisiais metais išaugo tris kartus, o vien per pastaruosius trejus metus kultūros organizacijoms paskirstyta daugiau nei 2,7 mln. eurų. Vieni aktyviausių programos dalyvių – Šokio informacijos centras, Kauno bienalė (projekto „Magic Carpets“ lyderiai), „Kaunas 2022“, Menų fabrikas „Loftas“, LMTA, Nidos meno kolonija, Lietuvos leidėjų asociacija.
EK jau paskelbė naujus šaukimus kultūros projektų finansavimui:
https://ec.europa.eu/culture/news/launch-first-calls-creative-europe-programme-2021-2027
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/culture/creative-europe
Birželio 4 d. EK paskelbė oficialų raportą «Link lyčių lygybės kultūros ir kūrybiniuose sektoriuose” (« Towards gender equality in the cultural and creative sectors”), kuriame pateikiama situacijos analizė ES valstybese narėse, virš 250 gerosios praktikos pavyzdžių bei rekomendacijos, kaip pagerinti darbo sąlygas moterims kultūros sektoriuje.
Daugiau informacijios:
https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/36e9028b-c73b-11eb-a925-01aa75ed71a1
|
|
|
|
|
|
|
ES atsparumas COVID-19 |
|
Birželio 15 d. vykusiame ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje buvo keičiamasi nuomonėmis apie COVID-19 situaciją.
EK pažymėjo, kad organizuojamos fizinės ES tarybos rodo vakcinacijos ir kovos su pandemija sėkmę. Skiepijimo strategija – geriausias ES solidarumo pavyzdys, ES turės pakankamai vakcinos, kad septyniasdešimt procentų ES gyventojų paskiepytų iki liepos pabaigos. Svarbu adaptuoti vakcinas naujiems viruso variantams ir didinti ne tik skiepijimo apimtis, bet ir pasitikėjimą vakcina. Nemedicininės priemonės ir toliau vaidins didelį vaidmenį kovoje su pandemija. Pagrindinė žinutė gyventojams - vakcina gelbsti gyvybes.
Tikimąsi, kad iki birželio pabaigos visos ES valstybės prisijungs prie ES Skaitmeninio COVID sertifikato platformos. Būtina, kad valstybių narių taikomi ribojimai koordinuojami, jų būtų atsisakoma palaipsniui - jei atlaisvinsime per greitai, gali vėl didėti sergamumas.
EMA informavo, kad autorizavo Pfizer vakciną vaikams skiepyti.
Pandemijos metu paaiškėjo, kad reikia griežtesnio medicinos prietaisų priežiūros reglamentavimo. Reglamento įgyvendinimas kelia daug iššūkių, kol kas paskirta nepakankamai įstaigų, turi būti įvertinta tūkstančiai medicinos prietaisų. COM pasirengusi veikti kuo sparčiau, rengiant reikalingus teisės aktus.
|
|
|
|
|
|
|
ES-Kanados vadovų susitikimas |
|
Birželio 14 d. Briuselyje įvyko 18-asis ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas. ES atstovavo EVT ir EK pirmininkai Ch. Michel ir U. von der Leyen, Kanadai - ministras pirmininkas J. Trudeau. Tarp susitikimo temų buvo COVID-19 pandemija, ekonomikos atsigavimas, klimato kaita, demokratijos vertybių, taikos ir saugumo puoselėjimas. Nuspręsta pradėti naują Kanados ir ES dialogą sveikatos klausimais, partnerystės vandenynų kausimais forumo veiklą ir nustatyta ES ir Kanados strateginė partnerystė žaliavų srityje. Vadovai paskelbė bendrą pareiškimą. Kanada neskuba įsipareigoti pasirašyti su ES suderėtą susitarimą dėl keitimosi keleivių duomenimis ir jų saugojimo, nes ES siekė įrašyti griežtesnes sąlygas, kurioms ne visi anapus Atlanto linkę pritarti.
Daugiau informacijos:
https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/international-summit/2021/06/14/
|
|
|
|
|
|
|
Socialiniai reikalai |
|
Birželio 14 d. vyko EPSCO užimtumo ir socialinių reikalų taryba.
Ministrė M. Navickienė atkreipė kolegų dėmesį, į darbuotojų teisių pažeidimus Baltarusijoje, įskaitant asociacijų laisvę ir teisę streikuoti.
Taip pat buvo priimtos Tarybos išvados dėl nuotolinio darbo. EUROFOUND apklausos duomenimis, 2020 m. liepos mėn. 34 % respondentų dirbo tik iš namų, palyginti su 5,4 % darbuotojų, kurie dirbo iš namų 2019 m. 27 ES valstybėse narėse. Šiuo klausimu Taryba priėmė išvadas, kuriose pabrėžiama, kad šis neseniai smarkiai išaugęs nuotolinio darbo naudojimas verčia apsvarstyti nuotolinio darbo galimybes, apribojimus ir riziką, o taip pat svarstyti politikos, kuria reglamentuojamas nuotolinis darbas, pokyčius arba pateikti rekomendacijų dėl darbo laiko organizavimo ir stebėsenos, rizikos, susijusios su moterų ir vyrų lygybe.
Taryba taip pat paragino EK analizuoti nuotolinio darbo ES aplinkybes bei padarinius ir tai, kokiu mastu dabartiniais socialinės ir darbo teisės aktais ES užtikrinamos deramos darbo sąlygos nuotoliniams darbuotojams.
Daugiau informacijos: https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/epsco/2021/06/14-15/
|
|
|
|
|
|
|
Aplinka |
|
Birželio 10 d. Aplinkos tarybos posėdyje patvirtintos Tarybos išvados dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, aptarta Baterijų ir baterijų atliekų reglamento rengimo pažanga ir pasikeista nuomonėmis apie ES nulinės taršos veiksmų planą.
Tarybos išvadose dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos pripažintas glaudus ryšys tarp klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir kitų sričių bei jose daromų sprendimų, taip pat aptartas klimato kaitos poveikiui atsparios sąjungos kūrimas, pažangesnis, sistemingesnis ir spartesnis prisitaikymas, aktyvesni tarptautiniai veiksmai.
Aptardami baterijų ir baterijų atliekų reglamentą ir pažangos ataskaitą, ministrai akcentavo reglamento teisinį pagrindą, baterijų tvarumo ir saugos reikalavimus baterijų atliekų tvarkymo tikslus, lankstumo poreikį nustatant išplėstinės gamintojų atsakomybės reikalavimus.
Kalbant apie ES nulinės taršos veiksmų planą, aplinkos ministrai teigiamai įvertino planą ir integruotą požiūrį, susiejant ES tikslus neutralumo klimatui, sveikatos, biologinės įvairovės ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse ir numatant atitinkamas iniciatyvas energetikos, pramonės, judumo, maisto, žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio srityse.
Daugiau informacijos: Environment Council - Consilium (europa.eu)
|
|
|
|
|
|
|
Globali Europa ir vystomasis bendradarbiavimas |
|
Birželio 14 d. įvyko ES užsienio reikalų tarybos posėdis vystomojo bendradarbiavimo klausimais.
Ministrai pritarė požiūriui, kad vidutinių pajamų valstybės susiduria su skirtingais vystymosi iššūkiais, tačiau šios šalys yra svarbios ES partnerės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus bei sprendžiant globalius iššūkius. Ministrai sutarė dėl poreikio su šiomis šalimis plėtoti strateginę, bendrą, novatorišką ir kiekvienai šaliai pritaikytą partnerystę Europos komandos dvasioje, vadovaujantis bendrais tikslais ir interesais, orientuojantis į politinį dialogą, finansinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi technine ekspertize.
Diskusijose akcentuotas poreikis daugiau dėmesio skirti švietimo, sveikatos, jaunimo, lyčių lygybės, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, skaitmeninės prieigos klausimams.
Birželio 9 d. EP ir ES Taryba pasirašė reglamentą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės – „Globali Europa“. Globali Europa - pagrindinė ES išorės veiksmų finansinė priemonė, skirta bendradarbiavimui su visomis trečiosiomis šalimis. Jos biudžetas 2021–2027 m. - 79,5 mlrd. eurų.
Globalios Europos priemonę sudaro 3 rūšių programos:
Geografinės programos skatins partnerystę su Europos kaimynystės, Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Amerikos ir Karibų jūros šalimis.
Tematinės programos finansuos veiksmus, susijusius žmogaus teisių ir demokratijos, pilietinės visuomenės plėtra, taikos ir stabilumo užtikrinimu. O taip pat sieks pokyčių sveikatos, švietimo ir mokymo, moterų ir vaikų gerbūvio, darbo, socialinės apsaugos, kultūros, migracijos ir klimato kaitos srityse.
Greito reagavimo komponentas bus skirtas krizių valdymo, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo greito reagavimo veiksmams.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Globalios Europos priemonė buvo sukurta siekiant lankstumo reaguoti į naujai kylančius iššūkius ir prioritetus, jos biudžete numatytas 9 534 mln. EUR rezervas, skirtas reaguoti į naujus poreikius, pvz. ES ar jos kaimynų pasienyje kylančias migracijos krizes.
Reglamentas įsigaliojo šių metų birželio 14 d.
Daugiau informacijos: https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2021/06/09/ndici-global-europe-final-green-light-for-the-new-financial-instrument-to-support-the-eu-s-external-action/
|
|
|
|
|
|
|
Migracija ir kiti vidaus reikalai |
|
Birželio 8 d. įvyko ES vidaus reikalų tarybos posėdis. Po ilgos pertraukos gyvo susitikimo metu ministrai diskutavo dėl migracijos srautų suvaldymo, Šengeno strategijos ir dirbtinio intelekto panaudojimo ES vidaus saugumui.
Siekdama problemos matomumo ir neatidėliotino atsako ministrė A. Bilotaitė ES lygiu iškėlė klausimą dėl susidariusios padėties Baltarusijoje. Ministrės susitikimo su EK vidaus reikalų komisare metu sutarta dėl Lietuvos kreipimosi pagalbos į ES institucijas ir agentūras ES išorės sienos saugumo užtikrinimui ir naujų migracijos kelių užkirtimui. Ministrų diskusijos metu palaikymą Lietuvai išreiškė tiek komisarė Y. Johansson, tiek ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, tiek kitos valstybės narės.
ES vidaus reikalų ministrai taip pat diskutavo apie EK 2021 m. birželio 2 d. pristatytą Šengeno strategiją. Ministrė kreipėsi į ES vidaus reikalų ministrus su prašymu palaikyti prieš daugiau nei tris metus Lietuvos kartu su kitomis valstybėmis narėmis iškeltą iniciatyvą nustatyti bendruosius būtiniausius ES išorės sausumos sienų stebėjimo standartus.
Susitikimo metu dėmesio skirta ir EK pasiūlytam reglamentui, kuriuo siekiama užtikrinti patikimą dirbtinio intelekto naudojimą. Ministrė A. Bilotaitė taip pat pažymėjo dirbtinio intelekto produktų, kurie gaminami trečiosiose šalyse ir kurių gamybos procese dalyvauja trečiosios šalys, rizikos valdymo mechanizmo poreikį, atsižvelgiant į tai, kad dirbtinio intelekto technologijos gali būti išnaudotos priešiškų valstybinių ar nevalstybinių veikėjų vykdyti veiklai, nukreiptai prieš ES ar atskirų valstybių narių interesus.
|
|
|
|
|
|
|
Teisingumo Taryba |
|
Birželio 7 d. Liuksemburge vyko Teisingumo ministrų tarybos posėdis. Ministrų posėdyje daugiausiai dėmesio skirta dviem klausimams – nacionalinių prokuratūrų nepriklausomumui bei kitiems būtiniems prokuratūrų elementams ir kovai su nelegaliu turiniu internete. Pastarojoje diskusijoje ministrai orientavosi į EK pateiktą pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir akcentavo, kad kovojant su nelegaliu turiniu internete būtina užtikrinti žodžio ir saviraiškos laisvę bei pagrindines teises, todėl reikia proporcingų priemonių. Nuomonės išsiskyrė dėl pareigos pranešti apie sunkią nusikalstamą veiką, keliančią pavojų asmens sveikatai ir saugumui, – vieni manė, kad prievolė turėtų būti taikoma tik didelėms platformoms, kiti – kad reikėtų apimti ir mažas bei vidutines platformas. Taip pat buvo manančių, kad paslaugų teikėjai turėtų informuoti teisėsaugos institucijas apie visas nusikalstamas veikas, neapsiribojant tik sunkiais nusikaltimais. Diskusijoje apie nacionalines prokuratūras ministrai sutarė, kad kertinis prokuratūrų elementas turi būti nepriklausomumas, aptartos galimybės nustatyti minimalius prokuratūrų nepriklausomumo standartus ES lygiu. Dauguma šalių akcentavo, kad reikia sustiprinti ir žmogiškuosius, ir finansinius išteklius, kad prokurorai galėtų tinkamai vykdyti visas jų funkcijas, o skaitmeninės technologijos turėtų būti plačiau naudojamos tarpvalstybiniame prokuratūrų bendradarbiavime. Komisaras D. Reynders atkreipė dėmesį, kad prokuratūrų nepriklausomumo ir efektyvumo rodikliai bus svarbūs ir laukiamoje 2021 m. Teisingumo rezultatų suvestinėje, ir 2021 m. Teisės viršenybės ataskaitoje. Posėdyje taip pat pasidžiaugta Europos prokuratūros darbo pradžia – nors dar ir trūksta deleguotųjų prokurorų iš Suomijos ir Slovėnijos, birželio 1 d. Europos prokuratūra pradėjo tirti bylas, saugodama ES biudžetą nuo sukčiavimo ir kitų nusikaltimų bei gindama ES finansinius interesus.
Daugiau informacijos: Justice and Home Affairs Council - Consilium (europa.eu)
Apie Europos prokuratūrą:
https://twitter.com/EU_Commission/status/1401208944811466756?s=20
https://www.eppo.europa.eu/en/news/1-june-2021-eppo-starts-operations-what-does-mean-you
Apie Teisingumo ministrų tarybos posėdį:
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/jha/2021/06/07-08/
|
|
|
|
|
|
|
Transporto reikalai |
|
Birželio 3 d. vykusiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje Liuksemburge ministras M.Skuodis pabrėžė poreikį sukurti europinę elektroninės krovinių informacijos mainų sistemą ir pakvietė imtis konkrečių veiksmų atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų.
Tarybos posėdyje susisiekimo ministras pateikė statistiką – 2020 m. per mėnesį į Lietuvą vidutiniškai įvažiuodavo apie 34 tūkst., o išvažiuodavo 24,5 tūkst. krovininių transporto priemonių. Kiekviena iš jų vienai kelionei turi turėti su savimi apie 100 lapų popierinių dokumentų.
„Taigi 16 tonų popieriaus kiekvieną mėnesį „kerta“ mūsų šalies sienas“, – TTE taryboje sakė ministras M. Skuodis.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys, siekdamos tapti transporto ir logistikos grandinių skaitmenizavimo lyderėmis, jau yra sukūrusios ir sėkmingai išbandžiusios reikalingus sprendimus. Baltijos šalys jau yra užbaigusios bandomąjį keitimosi krovinių informacija vykdant tarpvalstybines operacijas projektą.
TTE tarybos posėdyje Estijos iniciatyva iškeltas siūlymas sukurti sąveikią Europos elektroninės krovinių informacijos ekosistemą, kuriam pritarimą kartu su Lietuva jau yra pareiškusios Latvija, Lenkija, Suomija, Vengrija, Rumunija ir Malta. Tarybos metu palaikymą išsakė ir Danija bei EK.
Europos reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) įsigalios nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. – valstybės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse.
Daugiau informacijos: Lietuva kviečia ES sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir aktyviau veikti atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų | Susisiekimo ministerija (lrv.lt)
|
|
|
|
|
|
|
"Dešrų karas" ir kiti ES-JK reikalai |
|
Birželio 17 d. JK oficialiai paprašė pratęsti palengvinimus atšaldytos mėsos (pvz.: dešrelių) įvežimui į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies iki 2021-09-30. EK šį prašymą nagrinėja, tačiau pripažįsta sunkumus kalbėti apie naujus palengvinimus, kai JK neįgyvendina savo sutartinių įsipareigojimų. JK prašymą EK vicepirmininkas M. Šefčovič rengiasi kuo greičiau aptarti su JK lordu D. Frost. Šiuos nesutarimus apžvalgininkai ironiškai įvardina „dešrų karo“ grėsme.
Daugiau informacijos ir EK pareiškimas: EU-UK relations (europa.eu)
ES-JK santykiai toliau kaito, o ES kantrybė seko. JK ieškant būdų išvengti ES-JK Išstojimo susitarimo Airijai ir Šiaurės Airijai skirto protokolo reikalavimų, skirtų užtikrinti taiką ir išvengti fizinės sienos tarp Airijos Šiaurės ir Pietų, JK premjeras B. Johnson tvirtino, kad pasirašytas protokolas yra neįgyvendinamas (angl. unworkable). Augant tikimybei, kad JK nuo birželio pabaigos vienašališkai pratęs Protokolo palengvinimus atšaldytos mėsos gaminių importui į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies, kyla vadinamojo „dešrų karo“ tarp ES ir JK grėsmė. Užsitęsusių ES-JK kasmetinių konsultacijų dėl žuvininkystės galimybių 2021 m. pabaiga sukėlė vilčių dėl naujo šalių santykių etapo, tačiau ES žvejai ir toliau susiduria su prieigos prie JK vandenų kliūtimis. Nepaisant įtampos, ES tęsia diskusijas su JK techniniu lygiu ir tikisi anksčiau ar vėliau pasiekti persilaužimą.
Birželio 9 d. vyko pirmasis ES-JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (TCA) Partnerystės tarybos bei 8-asis Išstojimo susitarimo (WA) Jungtinio komiteto susitikimai, kurių metu EK vicepirmininkas M. Šefčovič su JK ministru lordu D. Frost aptarė šių svarbių ES-JK susitarimų įgyvendinimą. Visgi, susitikimai didesnio proveržio neatnešė. JK dar kartą pažadėjo išnagrinėti diskriminacijos, žvejybos licencijavimo problemas, užtikrino, kad bus vengiama be darbo vizų į JK atvykstančių ES piliečių sulaikymo. Šalių pozicijos radikaliai išsiskyrė dėl WA Airijai ir Šiaurės Airijai skirto protokolo įgyvendinimo, kadangi JK ir toliau sutinka kalbėtis tik apie „lankstų ir pragmatišką“, o ne „pilną“ šio protokolo įsipareigojimų vykdymą. JK taip pat atmetė ES pasiūlymą sudaryti ES-JK veterinarinį susitarimą. Nors jis leistų išvengti 80% būtinų sanitarinės ir fitosanitarinės (SPS) patikros maisto produktų įvežamų į Šiaurės Airiją, JK pusė iš principo nesutinka dinamiškai prisitaikyti prie ES SPS reikalavimų.
Neradus kompromiso dėl bendro teksto, ES išplatino atskirus pareiškimus.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/publications/statement-european-commission-following-eight-meeting-eu-uk-withdrawal-agreement-joint-committee_en
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/publications/statement-european-commission-following-first-meeting-partnership-council-under-eu-uk-trade-and-cooperation-agreement_en
Birželio 10 d. vykusio Coreper ambasadorių susitikimo metu, EK vicepirmininkas M. Šefčovič pristatė nuviliančius išvakarėse įvykusių TCA Partnerystės tarybos ir WA Jungtinio komiteto rezultatus, JK atsisakius net pripažinti pilno Protokolo įgyvendinimo būtinybę. EK vicepirmininkas užtikrino, kad ES tęs prieš JK nukreiptą pažeidimo procedūrą, esant reikalui naudos visas susitarimų numatytas atsako priemones, galimą tarifų ir kvotų JK prekėms įvedimą, įskaitant ir už diskriminaciją prieš Lietuvos ir kitų 4 ES valstybių narių piliečius darbo vizų srityje.
Birželio 11-13 d. Kornvalyje vykusiame G7 susitikime, ne tik Europos lyderiai, tačiau ir JAV Prezidentas J. Biden bei Kanados premjeras J. Trudeau, iškėlė Šiaurės Airijos klausimą. Nepaisant griežtų JAV pasisakymų artėjant susitikimui, G7 metu JAV ir JK vadovai sutarė dėl bendrų įsipareigojimą 1998 m. Didžiojo Penktadienio susitarimui, pripažino ES ir JK atsakomybę ieškoti pragmatiškų sprendimų naikinant kliūtis prekybai tarp Šiaurės Airijos ir JK. Prancūzijos Prezidentas E. Macron akcentavo, kad kalbos apie ilgai derinto ir pasirašyto Protokolo persiderėjimą nėra ir negali būti rimtos. Daug dėmesio sulaikė neatsargi Prancūzijos Prezidento pastaba dėl tariamų abejonių Šiaurės Airijos priklausymu JK. E. Macron, atmesdamas JK Premjero B. Johnson išsakytą prekybos tarp Šiaurės Airijos ir likusios JK palyginimą su prekyba tarp Paryžiaus ir Tulūzos, pastebėjo, kad „Prancūzija juk yra viena valstybė“.
|
|
|
|
|
|
|
Europos parlamentas |
|
Birželio 19 d. (šeštadienį) vyko pirmoji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija, kurioje dalyvavo nacionalinių parlamentų, EP, valstybių narių vyriausybių, EK atstovai bei atsitiktine tvarka atrinkti ES valstybių narių piliečiai. Pirmoji Konferencijos plenarinė sesija buvo skirta įžanginio pobūdžio pasisakymams dėl Konferencijos veikimo ir lūkesčių iš jos. Konferencija oficialiai prasidėjo gegužės 9 d. ir tęsis iki kitų metų pavasario. Konferencijos metu piliečiai kviečiami aktyviai įsitraukti į diskusijas ir siūlyti savo idėjas dėl Europos ateities.
Birželio 15 d. (antradienį) EP istorinės atminties grupės iniciatyva pirmą kartą prie EP pastato Briuselyje buvo skaitomos ištremtųjų iš Lietuvos pavardės. Renginyje dalyvavo EP pirmininkas D. Sassoli, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų atstovybių darbuotojai, Europos Parlamento nariai ir visi užsiregistravę. Birželio 10 d. EP priėmė rezoliuciją raginančią išplėsti sankcijas Baltarusijai po priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske, taip pat įsteigti tarptautinį A. Lukašenkos režimo teismą. Iš Atėnų į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“ lėktuvo „pagrobimą“ EP nariai traktuoja kaip valstybės remiamą teroro išpuolį.
Daugiau informacijos: https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20210604IPR05515/meps-call-for-more-sanctions-against-belarus-following-ryanair-hijacking
Birželio 10 d. buvo priimta rezoliucija, kuria EP ragina užtikrinti, kad ES valstybių ekonomikos gaivinimo planai atitiktų sutartus reikalavimus ir tikslus, visų pirma dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Dokumentas pabrėžia, kad ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra istorinė galimybė, kuria pasinaudojus bus galima ne tik sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, bet ir paskatinti ekonominį klestėjimą ilguoju laikotarpiu, padėti spręsti ilgalaikius ES uždavinius ir skatinti visų gerovę.
Daugiau informacijos: https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20210604IPR05530/national-recovery-plans-historic-opportunity-for-long-term-sustainable-growth
EP patvirtino rezoliuciją, kuria EK yra įspėjama tinkamai reaguoti į teisinės valstybės pažeidimus, priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl nereagavimo. Rezoliucija EP pirmininkas įpareigotas per dvi savaites paraginti EK vykdyti reglamentą dėl ES lėšų ribojimo teisės viršenybės principus pažeidžiančioms šalims, o jei nebus atsižvelgiama į raginimą EP nedelsdamas pradės būtiną pasirengimą galimam teismo procesui prieš EK.
Daugiau informacijos: https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20210604IPR05528/rule-of-law-parliament-prepares-to-sue-commission-for-failure-to-act
Birželio 9 d. EP galutinai patvirtino ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuris sudarys piliečiams palankesnes sąlygas keliauti po ES ir tuo pačiu prisidės prie jos ekonomikos gaivinimo. Dokumentu veiks kaip įrodymas, kad asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19, neseniai gavo neigiamą testo rezultatą arba persirgo šia liga. Sistema pradės veikti nuo šių metų liepos 1 d.
Daugiau informacijos: https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20210604IPR05512/parliament-gives-its-final-green-light-to-the-eu-digital-covid-certificate
|
|
|
|
|
|
|
EK viešosios konsultacijos ir kiti projektai |
|
Birželio 3 d. EK paskelbė viešąsias konsultacijas dėl Duomenų akto. Šia teisėkūros iniciatyva siekiama užtikrinti galimybę gauti ir naudoti duomenis teisėtais tikslais, palaikant įmonių tarpusavio santykius ir santykius su valdžios institucijomis - ir taip sukurti sąžiningą duomenų ekonomiką.
Konsultacijų metu bus renkama informacija apie: 1) įmonių dalijimąsi duomenimis su valdžios institucijomis viešojo intereso tikslais; 2) įmonių dalijimąsi duomenimis tarpusavyje; 3) dalijimosi duomenimis priemones – išmaniąsias sutartis; 4) aiškesnį teisių, susijusių su daiktų interneto ne asmens duomenimis, gautais vykdant profesinę veiklą, išdėstymą; 5) verslo klientų debesijos paslaugų perkeliamumo pagerinimą; 6) BDAR 20 straipsnyje numatytos perkeliamumo teisės papildymą; 7) duomenų bazių apsaugą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis; 8) ne asmens duomenų apsaugos priemones tarptautiniame kontekste.
Viešosios konsultacijos vyks iki rugsėjo 3 d.
Daugiau informacijos: Duomenų aktas ir iš dalies pakeistos duomenų bazių teisinės apsaugos taisyklės (europa.eu)
Gegužės 17 d. EK pradėjo konsultacijas ir diskusijas dėl ES skaitmeninių principų rinkinio, kuriuo siekiama skatinti ir palaikyti ES vertybes skaitmeninėje erdvėje, formulavimo. Iki rugsėjo 2 d. Vykstančiomis konsultacijomis siekiama pradėti plačias visuomenės diskusijas ir surinkti piliečių, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų, įmonių, administracijų ir visų suinteresuotų šalių nuomones. Šie principai padės ES ir valstybėms narėms kurti skaitmenines taisykles ir reglamentus, kurie visiems piliečiams teikia realią skaitmeninimo naudą.
Daugiau informacijos: EUSurvey - Survey (europa.eu)
|
|
|
|
|
Geros savaitės, sveikatos ir šviesių minčių visiems!
Simonas ir LNAES komanda
|
|
|
|
|