Projektas – be pabaigos termino
2008 metais, paskelbus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ir stadiono pertvarkymo į daugiafunkcės paskirties statinių kompleksą, konkursą laimėjo architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma.
„Konkurse laimėjome pirmąją vietą, įsivaizdavome, kad visa Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija turėtų būti skirta kongresų rūmų parkui, vietai, kurioje dominuotų visuomeninės paskirties statiniai. Tuo metu Žalgirio stadioną siūlėme rekonstruoti į futbolo areną, bet vėliau, ko itin gaila, šio plano buvo atsisakyta.
Iš esmės projektas buvo plėtojamas keliais etapais. Keitėsi savivaldybės administracijos, projektavimo užduotys, bet per visą laiką buvo atliktos pakankamai išsamios studijos, visuomenei nuosekliai pristatomos idėjos. Dabar projektas užbaigtas toks, kokį padiktavo laikas“, – kalbėjo architektas S. Kuncevičius.
Architektų komanda suprojektavo dešimt salių, daugiafunkciame komplekse įsikurtų ne tik konferencijų centras, bet ir vyktų kultūros renginiai, dalis patalpų būtų skirtos žydų bendruomenei – čia galėtų būti įrengtos istorinės ir teminės ekspozicijos, taip pat konferencijoms skirtose salėse vyktų bendruomenės renginiai.
„Svarbiausia, kad šis objektas būtų atgaivintas, prasidėtų restauracijos darbai pagrindinėje sporto rūmų dalyje“, – konstatavo architektas.
Prisiminė kaimynų idėją
Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje kalbėjo apie galimybę Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkurdinti Lietuvos žydų istorijos muziejų – panašus, „Polin“, veikia Varšuvoje. Šiame muziejuje galima susipažinti, kokia buvo kone 1000 metų besitęsusi Lenkijos žydų istorija.
Architektas pripažįsta: Vyriausybės stabčiojimas dėl kongresų centro projekto jo nenustebino, nes pastarasis laikotarpis – tiek valstybės, tiek Vilniaus miesto gyvenime – itin sudėtingas.
„Pastarųjų metų reiškiniai, kuomet bandoma kontroliuoti istoriją, naikinami paminklai – aš šį laikotarpį vertinu kaip labai sudėtingą. Manau, kad tokie pareiškimai nepamatuoti, nes geresnės vietos kongresų centrui nėra, juolab būtina įvertinti ne tik vietos, bet ir kitus reikalavimus.
Kongresų centras turi atitikti daug reikalavimų, ypač vykstant ypatingiems susitikimams, kada dalyvauja įvairių Vyriausybių delegacijos ir pan. Šiame projekte numatyti įvairūs scenarijai: prireikus, teritorija gali būti uždara, saugi – geresnės teritorijos Vilniaus miesto centre, įvertinant objekto vietą, sklypo dydį, nėra. Yra ir daugiau svarbių aspektų: išvystytas viešbučių tinklas, miesto centrinės dalies pasiekiamumas per 15 min. nuo viešbučio – visa tai, manau, teikiant naujus pasiūlymus nebuvo tinkamai įvertinta“, – kalbėjo S. Kuncevičius.
Sostinės meras Remigijus Šimašius prieš kurį laiką dėstė, jog kongresų centras tiktų Lietuvos geležinkelių teritorijoje prie grįžračio, greta Dariaus ir Girėno gatvės.
Darbų nebegalima atidėlioti
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektas – didelės komandos darbas, tad ir klausimų, į kuriuos ieškota atsakymų, ne vienas: nuo objekto prieinamumo iki aprūpinimo šiuolaikinėmis inžinerinėmis sistemomis.
„Negaliu pasakyti, kad buvo labai paprasta, rekonstrukcija visuomet sudėtingiau nei nauja statyba, bet šio pastato stuktūra pritaikyta kultūros, sporto renginiams, o ne muziejui. Mes ekspozicinėms erdvėms išskyrėme dalį patalpų“, – kalbėjo architektas.
Pašnekovo žodžiais, nors pagrindinės pastato konstrukcijos – monolitinės gelžbetonio, stogas, pagrindinės terasos – nuolat ardomos drėgmės.
Darbų užbaigimui, pasak vieno projekto autorių, politikų pareiškimai, kad realizuoti projektą per didelė našta, kai tuo pat metu vykdomas kur kas brangesnis nacionalinio transliuotojo būstinės konkursas, įtakos turėjo. „Mes, tiesiogiai bendraudami su projekto užsakovu, Turto banku, laikėmės nuostatos, kad darbai pradėti, juos būtina užbaigti. Rekonstrukcijos darbai ne kartą stabdyti, vėliau pratęsti, tačiau neabejojame, kad geresnės vietos kongresų centrui nėra. Juolab tai, kas buvo padaryta: atliktos išsamios studijos, parengtas kongresų centro projektas, turi būti užbaigta. Manau, kad mūsų nuveiktas darbas bus reikalingas“, – neabejoja pašnekovas.
Vilniaus miestui, atkreipė dėmesį architektas, pastaruoju metu būdingi distopijos laikotarpio reiškiniai, kuomet žmonės, deklaruodami labai populiarias idėjas, pabrėžia, jog labai svarbus visuomenės dalyvavimas, tačiau iš tiesų – šiandien visuomenė lieka nuošalyje. „Daug idėjų primetama be diskusijos, man atrodo, kad tai labai laikina. Manau, kad mes, įvertinę paskutinio, itin sudėtingo laikotarpio, klaidas, grįšime prie kitokio bendravimo, kaip valstybė ar miestas turi vystytytis.
Skirti visą 14 tūkst. kv. m ploto pastatą vien tik bendruomenės istorijos muziejui, kurio funkcinė struktūra nėra skirta ekspozicinei paskirčiai, būtų ne tik neišdiskutuota tipologinė klaida, bet dar viena prielaida nuvertinti daug platesnį šio objekto ir vietos daugiasluoksnį istorinį-kultūrinį kontekstą bei jo reikšmę valstybės atkūrimo etape“, – mano S. Kuncevičius.
Primename, jog 2006-aisiais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniaus koncertų ir sporto rūmus įtraukė į Kultūros vertybių registrą. Kultūros vertybe pastatas pripažintas dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos. Inžinieriaus Henriko Karvelio sukonstruotas vantinių konstrukcijų stogas yra vienintelis toks pasaulyje ir pripažintas išradimu.
Konkrečių atsakymų neturi
Turto banko komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė portalui lrytas.lt komentavo, jog oficialaus sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų neturi. Kaip galima spręsti iš Ministrės pirmininkės pasisakymų viešojoje erdvėje – dėl šio objekto ateities vyksta diskusijos.
„Visos projektavimo paslaugos yra atliktos. Projektuotojai jau kreipėsi dėl statybų leidimo, tačiau, gavus pastabų, prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į šias pastabas, projektas bus patikslintas ir artimiausiu metu dėl statybų leidimo bus kreiptasi pakartotinai.
Kaip jau skelbta anksčiau, gauti statybas leidžiantį dokumentą projektuotojus įpareigoja su Turto banku 2019 m. pasirašyta sutartis dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros. Taip pat ši sutartis įpareigoja Turto banką sumokėti už šias paslaugas projektuotojams.
Bendra projektavimo paslaugų vertė – 685 tūkst. eurų su PVM. Šiuo metu esme apmokėję 70 proc. sutarties vertės, likę 30 proc. bus sumokėti gavus statybų leidimą“, – komentavo E. Sirutienė.
Ar, jei būtų apsispręsta įkurti žydų muziejų, reikėtų rengti naują projektą, anot pašnekovės, kol kas nesvarstyta. Ar reikės rengti naują projektą ir kiek atlikto įdirbio būtų galima panaudoti priklausys nuo to, koks konkrečiai sprendimas dėl šio pastato ateities bus priimtas. Turto banko specialistų manymu, didelę dalį atliktų projekto sprendinių būtų galima panaudoti.
O kol kas pastatas yra periodiškai apžiūrimas ir vertinama jo konstrukcijų bei inžinerinės įrangos būklė. Šiuo metu taip pat vyksta pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės įvertinimo darbai. Išvadas planuojama turėti kovo mėnesį. Remiantis šiuo įvertinimu bus numatyta, kokie darbai turėtų būti atlikti.
