Civilinė byla Nr. e3K-3-226-313/2022
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00516-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.4; 3.4.2.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. A. ir V. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir V. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo G. V. įmonė „Šoklys“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimą, atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus teismo sprendimui, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjai sutuoktiniai D. A. ir V. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjai tapo nemokūs, nes D. A. užsiėmė žemės ūkio veikla, plėtojo žemės ūkį, susijusį su sėja, galvijų laikymu ir pan. Pradžioje veikla buvo sėkminga, todėl reikėjo papildomos infrastruktūros, technikos ir kitų medžiagų, priemonių žemės ūkiui plėtoti. Dėl šios priežasties išaugo prisiimti finansiniai įsipareigojimai, tačiau jų nustatytu laiku ir sąlygomis nebuvo galima įvykdyti dėl hidrometeorologinių priežasčių, t. y. kelerius metus pasitaikiusios sausros. Bendra pareiškėjų įsiskolinimų suma sudaro 2 359 135,90 Eur, o jų vardu nekilnojamojo registruotino ir neregistruotino turto iš viso yra už 156 208,43 Eur. Pareiškėjai santaupų neturi, šiuo metu abu dirba, gauna minimalias pajamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė pareiškėjų bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pateikė duomenis dėl esamų įsipareigojimų, kurių bendra suma sudaro 2 359 135,90 Eur. Ginčo dėl pareiškėjų įsipareigojimų pagrįstumo nėra. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapę nemokūs dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Aplinkybių apie kitus sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises, nenustatyta.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, remiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 15 d. nutarimu, pareiškėjui D. A. priklausančiam traktoriui „Horsch K 735“, valst. Nr. 7389LE, tapatumo Nr. 320010, antstolis Jonas Petrikas pritaikė turto areštą 2018 m. birželio 15 d., o antstolis Aleksandras Selezniovas – 2018 m. balandžio 30 d.
7. Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad ratinį traktorių „Tl“, valst. Nr. 7389LE, tapatumo Nr. 320010, 2019 m. ji įsigijo iš antstolio, nes D. A. ir V. A. pasiūlė antstoliui ją kaip pirkėją. D. A. ir V. A. paprašė jos nupirkti iš antstolių vieną jų traktorių, teigdami, kad vėliau tą traktorių iš jos išpirks ir už jį sumokės dvigubai brangiau, nei ji pirko iš antstolio. Traktorių pirko siekdama, kad po metų D. A. ir V. A. iš jos jį atsipirktų už didesnę sumą, kuri būtų buvusi jai kaip atlygis už tokią pagalbą. O jei ir nebūtų atsipirkę to traktoriaus, ji būtų jį panaudojusi savo ūkyje, nes irgi ūkininkauja. Už traktorių sumokėjo apie 400–500 Eur. Pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto kopiją pareiškėjas D. A. 2019 m. liepos 8 d. pardavė ratinį traktorių „Tl“, valst. Nr. 7389 LE, identifikavimo Nr. 5000500434, tapatumo Nr. 320010, A. J. (pagal įgaliojimą pasirašė R. J.) už 500 Eur, visa suma už turtą sumokėta 2019 m. birželio 14 d.
8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2021 m. kovo 17 d. pranešimu, Barkelių k., Kretingos r., už sodybos Nr. 10 esančiame miške rastas stovintis raudonos spalvos traktorius „Horsch“ su kabinoje paliktais traktoriaus „Horsch K 735“, valst. Nr. 7389LE, dokumentais, priklausančiais pareiškėjui. Ant traktoriaus uždėtas valst. Nr. D669S. 2021 m. balandžio 19 d. specialisto išvada patvirtino, kad traktorius iš tiesų yra tas pats „Horsch K 735“, valst. Nr. 7389LE, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 15 d. nutarimu atiduotas antstoliui A. Selezniovui.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šie ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys nebuvo pakankami, kad pareiškėjas D. A. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nustatytos aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje įvardytus nesąžiningumo konstatavimo pagrindus bankroto procese – nustatyti aktyvūs pareiškėjo veiksmai siekiant, kad realus pareiškėjo turtas nebūtų išieškotas. Be to, nors Klaipėdos apylinkės prokuratūra nenustatė, kad žemės ūkio technikos numeriai būtų klastojami turint tikslą ją paslėpti nuo išieškotojų, o technikos numerius klastojo būtent pareiškėjas D. A. su savo broliu, tačiau pareiškėjo negalėjimas nurodyti policijos pareigūnams ar antstoliams šių areštuotos technikos buvimo vietos, technikos laikymas ne su jai priklausančiais valstybiniais numeriais rodo pareiškėjo nesąžiningumą.
10. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir pareiškėjų bankroto byla nekeliama pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti pareiškėjų prašymo iškelti bankroto bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teismo procesinio sprendimo motyvuojamajai daliai keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis yra tik atskirojo skundo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos perrašymas, kuris susijęs tik su pareiškėju D. A. ir jo veiksmų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos V. A. teisinės padėties, nors tai patenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Nutartyje nepateikiami jokie motyvai dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą V. A. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu proceso pažeidimu.
11.2. Vien aplinkybės, kurias įvardijo teismas dėl pareiškėjo D. A. negalėjimo nurodyti policijos pareigūnams ar antstoliams šių areštuotos technikos buvimo vietos, technikos laikymo ne su jai priklausančiais valstybiniais numeriais, negali būti laikomos pakankamomis asmens nesąžiningumui FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme konstatuoti.
11.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. A. atliko veiksmus, dėl kurių tapo nemokus. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai nemokūs tapo ne dėl neteisėtų ar nusikalstamų veikų, bet dėl nepasisekusios ūkininko veiklos. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės visiškai nesusijusios su tuo, kaip pareiškėjai tapo nemokūs. Traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, vertė yra tik 30 500 Eur, o tai yra visiškai nereikšminga ir pareiškėjų nemokumo nelemianti suma. Be to, pareiškėjų turimas turtas yra 156 208,43 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad šio turto apskritai nėra ar kad jis neva yra (buvo) slepiamas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tai patvirtina ir prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
11.4. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, turėdamas duomenis, kad atskirajame skunde pateiktos aplinkybės yra paneigtos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir gavęs pareiškėjų atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo būti aktyvus ir rinkti papildomus įrodymus, aiškintis aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo teiginiais. Teismas turėjo nustatyti pareiškėjo turto buvimo vietą, dėl kurios teismui kilo abejonių, ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas visiškai nepagrįstai pritarė nepagrįstiems ir ikiteisminio tyrimo metu bei prokuratūros nutarimu paneigtiems atskirojo skundo argumentams, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuoto FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų taikymo.
11.5. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kaip tariamai nesąžiningi veiksmai prisidėjo prie pareiškėjų nemokumo ir ar yra priežastinis ryšys tarp teismo įžvelgtų nesąžiningų D. A. veiksmų ir pareiškėjų nemokumo. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kad net tokiu atveju, jeigu būtų laikoma, kad D. A. tyčia suklaidino antstolį dėl technikos, būtų galima teigti, kad šie veiksmai neturėjo didelės įtakos pareiškėjų nemokumui, nes teismo nurodyto traktoriaus verte kreditorių reikalavimai būtų sumažinti tik mažesne nei 1,88 proc. dalimi.
11.6. Pareiškėjų turimos skolos kreipimosi į teismą dieną sudarė 2 359 135,90 Eur, o ginčo traktoriaus vertė yra 30 500 Eur. Pareiškėjai tapo nemokūs, nes D. A. užsiėmė žemės ūkio veikla, t. y. buvo stambus ūkininkas, plėtojo žemės ūkį, susijusį su sėja, galvijų laikymu, ir patyrė nuostolių. Pradžioje veikla buvo sėkminga, žemės ūkio veikla ir infrastruktūra plėtėsi. Vystant veiklą buvo prisiimti finansiniai įsipareigojimai, tačiau jų pareiškėjai nustatytu laiku ir sąlygomis nepajėgė vykdyti dėl nepalankių hidrometeorologinių priežasčių, t. y. kelerius metus pasitaikiusios sausros.
12. Trečiasis asmuo G. V. įmonė „Šoklys“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Prašymo dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad bankroto procesas vieno iš sutuoktinių, t. y. pareiškėjo D. A., atžvilgiu negali būti vykdomas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų priežasčių, savaime išnyko ir galimybė spręsti dėl bendro abiejų sutuoktinių bankroto. Teismas negalėjo išeiti už pareikšto prašymo ribų ir savo nuožiūra spręsti dėl vieno sutuoktinio atskiro nuo kito sutuoktinio bankroto proceso, nes toks reikalavimas apskritai nebuvo keliamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti ir motyvuoti dėl prašymo, kuris nebuvo pateiktas. Norėdama atskirai bankrutuoti, V. A. turėtų pakartotinai kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu.
12.2. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas D. A., turėdamas 2 359 135,90 Eur įsipareigojimų kreditoriams, siekė nuo jų nuslėpti 30 500 Eur vertės turtą (apie 2 procentai turimų skolinių įsipareigojimų vertės), pati savaime nėra laikytina pagrindine pareiškėjo nemokumo priežastimi. Tačiau tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti skolininko nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje įvardytus nesąžiningumo konstatavimo pagrindus bankroto procese – nustatyti aktyvūs pareiškėjo D. A. veiksmai siekiant, kad jo turtas nebūtų išieškotas.
12.3. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo D. A. nesąžiningumą, rėmėsi ne tik pareiškėjų selektyviai nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis apie negalėjimą policijos pareigūnams ar antstoliams nurodyti areštuotos technikos buvimo vietos ar jos laikymą ne su jai priklausančiais numeriais. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad D. A., žinodamas tikrąją traktoriaus būklę ir vertę, teigė, jog „traktoriaus buvo likęs tik laužas“, tačiau aktyviai dalyvavo vykdymo procese ir siūlė šio turto pirkėją už aiškiai mažesnę (61 kartą) kainą. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp nesąžiningumo ir pareiškėjo nemokumo. Pareiškėjai teigia, kad turėjo būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšis, tačiau tokios teisės taikymo taisyklės teismų praktika neformuoja – reikalaujama nustatyti reikšmingos apimties priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017 nesąžiningumo reikšmingumas vertintas pagal siekimą nuslėpti turto vertę, o ne pagal esamų pareiškėjų skolinių įsipareigojimų ir siekto nuslėpti turto verčių santykį, ir tokiam vertinimui yra pagrindas.
12.4. Pareiškėjui D. A. ėmusis veiksmų nuo kreditorių nuslėpti kone dvigubai didesnės vertės turtą, nei įstatyme nustatyta fizinio asmens nemokumo ribos vertė, tai esmingai ir reikšmingai prisidėjo prie nemokumo būsenos sukūrimo, nes jo veiksmai tiesiogiai galėjo nulemti reikšmingos dalies kreditorių reikalavimų nepatenkinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.
12.5. Suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo pateikiamais argumentais šiuo klausimu. Skundžiamoje nutartyje, įvertinant prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą D. A. atžvilgiu reikšmę, pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nepaneigia šio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad tų pačių aplinkybių vertinimas baudžiamojo įstatymo prasme gali nesutapti su jų vertinimu civilinės teisės prasme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimo
13. Byloje keliamas klausimas dėl susijusių asmenų teisės bankrutuoti pagal vieną bankroto bylą ir apeliacinės instancijos teismo sprendimui keliamų reikalavimų sprendžiant šį klausimą.
14. Pareiškėjai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti pareiškėjų prašymo iškelti bankroto bylą, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos V. A. teisinės padėties ir išvadų nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių vertinimu. Nenurodydamas jokių kitų motyvų apie pareiškėją V. A., apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.
15. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad prašymo dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog bankroto procesas vieno iš sutuoktinių, t. y. pareiškėjo D. A., atžvilgiu negali būti vykdomas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų priežasčių, išnyko ir galimybė spręsti dėl bendro abiejų sutuoktinių bankroto. Teismas negalėjo išeiti už pareikšto prašymo ribų ir savo nuožiūra spręsti dėl vieno sutuoktinio atskiro nuo kito sutuoktinio bankroto proceso, nes toks reikalavimas apskritai nebuvo pareikštas. Norėdama atskirai bankrutuoti, V. A. turėtų pakartotinai kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė pasinaudoti specifine fizinio asmens bankroto procedūra, kai keli fiziniai asmenys siekia bankrutuoti pagal vieną bylą. Dėl šios priežasties, siekiant įvertinti kasacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normos (CPK 331 straipsnio 4 dalies) pažeidimo, tikslinga aptarti fizinių asmenų teisės bankrutuoti pagal vieną bylą įgyvendinimo tvarką ir teismo atliekamus veiksmus tokio pobūdžio bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
17. Fizinių asmenų bankroto pagal vieną bylą pagrindai ir iškėlimo tvarka reglamentuojami FABĮ 41 straipsnyje. Susijusių asmenų bankroto proceso tikslai atskleisti FABĮ 41 straipsnio priėmimo aiškinamajame rašte. Jame nurodoma, kad suteikiant galimybę susijusiems asmenims bankrutuoti vienoje byloje, siekiama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Dėl bendro turto ir (ar) prievolių tikslinga, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, sudaryti galimybes iškelti vieną bankroto bylą ir bendrą mokumo atkūrimo planą rengti keliems fiziniams asmenims, pavyzdžiui, sutuoktiniams, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį vedantiems, šeimos teisinius santykius kuriantiems, tačiau nesusituokusiems asmenims, kartu ūkininkaujantiems šeimos nariams (pavyzdžiui, tėvas su sūnumi) ir pan. Siūlomas reguliavimas nepaneigia teismo teisės kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar kelis bankrutuoti siekiančius fizinius asmenis siejantis bendras turtas ir (ar) prievolės leidžia daryti prielaidą, kad šių asmenų bankrotas iškeliant vieną bylą ir pagal bendrą mokumo atkūrimo planą atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Tuo atveju, kai, teismo vertinimu, kelių kartu bankrutuoti siekiančių asmenų, kad ir susijusių bendru turtu ir prievolėmis, vienos bankroto bylos iškėlimas netikslingas, o bankrotas nebūtų lengviau administruojamas, teismas turi teisę savo iniciatyva išskirti kelių pareiškėjų reikalavimus į atskiras bylas, kai pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyriumi (CPK 136 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismai, kaip ir yra šiuo metu, toliau spręs, ar konkrečiu atveju kelių susijusių asmenų bankroto procedūras racionaliau vykdyti kartu ar atskirai (FABĮ Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto 2018 m. vasario 14 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-1668).
18. Taip pat minėtame aiškinamajame rašte nurodyta, kad susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimas sudarys palankesnes prielaidas toliau formuotis šeimos (sutuoktinių) ar kitų bendru turtu ir prievolėmis susijusių asmenų bankroto institutui Lietuvoje, taip pat racionalesniam bendru turtu ir prievolėmis susijusių asmenų bankrotui. Pažymėtina, kad siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas neįpareigoja sutuoktinių, buvusių sutuoktinių ar kitų fizinių asmenų, kuriuos sieja bendras turtas ir prievolės, būtinai siekti bankrutuoti pagal vieną civilinę bylą ir rengti bendrą mokumo atkūrimo planą. Šie asmenys ir toliau turės diskreciją (CPK 13 straipsnis) kreiptis į teismą su bendru pareiškimu iškelti bankroto bylą arba kiekvienas savarankiškai, o teismai kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę bendro turto ir prievolių dalį lyginant su asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu ir asmeninių prievolių gausa bei kitas reikšmingas aplinkybes, turės teisę pagal CPK nuostatas spręsti dėl tokių civilinių bylų sujungimo ar išskyrimo. Kai kelių fizinių asmenų bankroto byla bus nagrinėjama kaip viena civilinė byla, šie bankrutuojantys asmenys turės teisę rengti bendrą mokumo atkūrimo planą. Ši teisė nepaneigia galimybės rengti atskirus mokumo atkūrimo planus.
19. Nurodyti FABĮ 41 straipsnio priėmimo tikslai leidžia teigti, kad, sudarant galimybes bankrutuoti susijusiems asmenims, yra siekiama užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus bankroto procese, nes taip išvengiama kelių skirtingų bankroto bylų iškėlimo. Be to, tokiu būdu sudaromos galimybės veiksmingiau administruoti susijusių asmenų bankroto procesus, ypač priimti sprendimus dėl tokių asmenų bendrai valdomo turto administravimo ir realizavimo. Materialinis tokios susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra jų kartu turimas turtas ar prievolės kreditoriams.
20. Vertinant FABĮ 41 straipsnio priėmimo tikslus ir nustatytą susijusių fizinių asmenų bankroto proceso modelį, galima teigti, kad juo yra nustatytos procesinės taisyklės, sudarančios galimybę susijusiems asmenims bankrutuoti vienoje byloje. Tai reiškia, kad šių taisyklių tikslas nėra nustatyti atskirą (savarankišką) susijusių fizinių asmenų bankroto procesą, tačiau tik sudaryti galimybę išvengti kelių skirtingų bankroto bylų iškėlimo ir nagrinėjimo.
21. Įstatymas suteikia susijusiems asmenims teisę, bet ne pareigą prašyti iškelti bendrą bankroto bylą. Tokią teisę fiziniai asmenys gali įgyvendinti pateikdami bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą ar iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kito fizinio asmens inicijuotoje byloje pateikti teismui prašymą įstoti į bylą (FABĮ 41 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai teismui suteikiama diskrecija įvertinti, kokiu būdu susijusių asmenų bankroto bylos turi būti nagrinėjamos (kartu ar atskirai). Teismas turi teisę nepriimti fizinio asmens prašymo įstoti į bylą arba kelių asmenų pateiktą bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą išskiria į atskiras bylas, kai nusprendžia, kad šie bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantys fiziniai asmenys nėra siejami bendro turto ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams (FABĮ 41 straipsnio 3 dalis). Taigi esant šiems pagrindams teismas turi teisę nuspręsti, kad susijusių asmenų bankroto procesas nebūtų veiksmingas ir tikslingiau jų bankroto bylas nagrinėti atskiruose procesuose. Teismas, spręsdamas šį klausimą, turėtų būti aktyvus, esant poreikiui pareikalauti papildomų duomenų ar informacijos, reikalingos tinkamam sprendimui dėl susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimo pagrindų priimti.
22. Atsižvelgdama į aptartą teismo diskreciją nuspręsti, ar susijusių asmenų bankroto bylos konkrečiu atveju turi būti nagrinėjamos kartu ar atskirai, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu trečiojo asmens atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą argumentą, kad, bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantiems asmenims pateikus teismui bendrą pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą, toks reikalavimas saisto bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiantį teismą tuo aspektu, kad teismui nėra suteikiama teisė spręsti dėl kiekvieno iš pareiškėjų galimybės savarankiškai bankrutuoti.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas iškelti vieną pareiškėjų bankroto bylą, nurodė, kad jie yra sutuoktiniai, jų skoliniai įsipareigojimai kilo santuokos metu, atitinkamai bankroto proceso metu turėtų būti realizuojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo abiem pareiškėjams. Teismo nustatyta, kad bendra esamų pareiškėjų įsipareigojimų suma yra 2 359 135,90 Eur. Atitinkamai teismas nenustatė, kad pareiškėjų bankroto byla negali būti keliama dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Skundžiamoje nutartyje pripažinęs tik vieno iš pareiškėjų nesąžiningumą, kitos pareiškėjos (V. A.) bankroto bylos iškėlimo galimybės apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai keli asmenys kreipiasi į teismą su vienu bendru pareiškimu, atsižvelgiant į FABĮ 41 straipsnio tikslus ir jame reglamentuotą susijusių asmenų bankroto modelį, teismas, nustatęs, kad pareiškimą pateikę asmenys yra taip glaudžiai susiję bendru turtu bei prievolėmis kreditoriams, jog nėra objektyvaus pagrindo jas atskirti, tai leidžia daryti išvadą, kad apie vieno iš pareiškėjų nesąžiningus veiksmus (nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte) turi (turėjo) būti žinoma ir kitam pareiškėjui, siekiančiam bankrutuoti toje pačioje byloje. Tokiu atveju teismas, nustatęs vieno iš pareiškėjų nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, galėtų spręsti, kad nesąžiningu vadovaujantis šia teisės norma pripažintinas ir kitas pareiškėjas, kuriam apie nesąžiningus veiksmus buvo (turėjo būti) žinoma. Tačiau jei skolininkų turtą ir (ar) skolinius įsipareigojimus galima objektyviai atskirti, pareiškimą dėl susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti galimybę dėl vieno iš skolininkų bankroto bylos iškėlimo esant visoms FABĮ nustatytoms sąlygoms.
25. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo iškelti vieno iš pareiškėjų bankroto bylą, turėjo vertinti galimybę iškelti kito pareiškėjo bankroto bylą, ir priešingai, jeigu teismas nuspręstų, kad šių asmenų bankroto bylų išskirti netikslinga, turėtų pasisakyti, dėl kokių aplinkybių abiejų pareiškėjų sąžiningumas bankroto bylos iškėlimo tikslais vertintinas bendrai.
26. Apibendrintai teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs klausimo dėl pareiškėjos V. A. bankroto bylos iškėlimo pagrindų, netinkamai taikė FABĮ 41 straipsnį ir pažeidė proceso teisės normas (CPK 331 straipsnio 4 dalis), nes netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį ir dėl to pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
Dėl fizinio asmens nesąžiningumo kaip bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą aiškinimo
27. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl pareiškėjo (D. A.) sąžiningumo vertinimo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
28. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas D. A. yra nesąžiningas, ir šiuo pagrindu pareiškėjams atsisakė iškelti bankroto bylą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pareiškėjo D. A. atžvilgiu.
29. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo nesąžiningumą rodo jo veiksmai, kai, vykstant jo atžvilgiu pradėtam priverstinio vykdymo procesui, jis siekė išvengti išieškojimo iš savo turto galimai suklastojęs turimo transporto priemonės (traktoriaus) valstybinius numerius. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nustatytos aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje įvardytus nesąžiningumo konstatavimo pagrindus bankroto procese – nustatyti aktyvūs pareiškėjo D. A. veiksmai siekiant, kad realus jo turtas nebūtų išieškotas. Be to, nors Klaipėdos apylinkės prokuratūra nenustatė, kad žemės ūkio technikos numeriai būtų klastojami turint tikslą šią techniką paslėpti nuo išieškotojų, o technikos numerius klastojo būtent pareiškėjas D. A. su savo broliu, tačiau pareiškėjo D. A. negalėjimas nurodyti policijos pareigūnams ar antstoliams šių areštuotos technikos buvimo vietos, technikos laikymas ne su jai priklausančiais valstybiniais numeriais taip pat rodo pareiškėjo D. A. nesąžiningumą.
30. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas D. A. atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių tapo nemokus. Traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, vertė yra 30 500 Eur, tai nereikšminga ir pareiškėjų nemokumo nelemianti suma (pareiškėjų turimas turtas yra 156 208,43 Eur). Byloje nėra jokių duomenų, kad šio turto apskritai nėra ar kad jis neva yra (buvo) slepiamas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas, gavęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjų atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo būti aktyvus ir rinkti papildomus įrodymus, aiškintis aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo teiginiais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kaip tariamai nesąžiningi veiksmai prisidėjo prie pareiškėjų nemokumo, ar aplinkybės dėl vieno traktoriaus turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjų nemokumui ir ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo D. A. veiksmų ir pareiškėjų nemokumo.
31. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas D. A., turėdamas 2 359 135,90 Eur įsipareigojimų kreditoriams, siekė nuo jų nuslėpti 30 500 Eur vertės turtą (apie 2 procentai turimų skolinių įsipareigojimų vertės), savaime nėra laikytina pagrindine pareiškėjo nemokumo priežastimi. Tačiau tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti skolininko nesąžiningumą. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria atsiliepime išdėstytiems argumentams.
32. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
33. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
35. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
36. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
37. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
38. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio nebuvo priimta, turi ne prejudicinę, o paprasto rašytinio įrodymo galią, todėl juos teismai turėjo pagrindą ne išskirti, o vertinti kartu su visais įrodymais. CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindus, vienas iš jų yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinė reikšmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad CPK 182 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, šis proceso teisės institutas yra bendrosios įrodinėjimo taisyklės išimtis, todėl nėra galimas per platus šių pagrindų aiškinimas ir taikymas; faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į CPK 182 straipsnyje išvardytų pagrindų sąrašą, todėl turi būti įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 30 punktas).
39. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
40. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau, atsižvelgiant į jų įrodomąją galią, jis turėjo atlikti jų vertinimą, nustatyti ginčijamų pareiškėjo D. A. veiksmų dėl galimo savo turto nuslėpimo vykdymo procese aplinkybę (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog žemės ūkio technikos numeriai yra klastojami turint tikslą žemės ūkio techniką paslėpti nuo išieškotojų, nenustatyta, kad technikos numerius klastoja būtent ūkininkai D. ir V. A. Tai leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neįvertino paaiškėjusių aplinkybių, reikšmingų pareiškėjų bankroto bylos iškėlimui, ir galimai netinkamai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, kuria šioje byloje rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes vengė įregistruoti kombainą savo vardu, siekdamas, kad būtų kuo mažiau išieškota kreditorių naudai, ir, tik įregistravęs transporto priemonę, iš karto perleido ją vienam iš savo kreditorių, suteikdamas pirmenybę prieš kitus kreditorius; nepateikė duomenų, kur panaudojo uždirbtas lėšas (nutarties 19–21 punktai).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 vertinant fizinio asmens nesąžiningumą buvo nustatyta, kad skolininkas nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, tačiau, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, šios nuosavybės Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir šio turto pareiškime nenurodė; tuojau po teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas žalos atlyginimas, pardavė transporto priemonę, o vėliau sudarė povedybinę sutartį dėl turto, tačiau šių aplinkybių pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė, taip pat nenurodė jam priklausančio automobilio, kuris buvo išregistruotas dėl neatliktos techninės apžiūros ir nesudarius draudimo sutarties. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime dėl bankroto nenurodė duomenų arba nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, savo vardu registruotą prekybos įmonę, išmoką, gaunamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pareiškime dėl bankroto nurodė neteisingą pagrindinės kreditorės adresą, t. y. nurodė adresą, kuriuo kreditorė iš teismo negalėjo gauti ir negavo pranešimų apie pareiškėjo ketinimą bankrutuoti, nors pareiškėjas tinkamą šios kreditorės adresą žinojo (nutarties 25–28 punktai).
43. Šiose kasacinio teismo bylose, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, fizinių asmenų nesąžiningumą lėmę veiksmai buvo kitokio pobūdžio – jais aiškiai siekta nuslėpti turtą nuo kreditorių, suteikiant pirmenybę vienam iš jų, nuslepiant gaunamas pajamas, akivaizdžiai siekiant sumažinti savo turtą, iš kurio bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Taip pat šiose bylose nustatyti nesąžiningi veiksmai pasižymėjo jų tikslingumu, intensyvumu bei sąmoningumu sumažinant kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą bankroto procese. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, nevertino, ar šioje byloje esančios aplinkybės atitinka nurodytose kasacinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes, ar pareiškėjo D. A. veiksmų pobūdis iš tiesų atitinka aptartose kasacinio teismo nutartyse analizuotų neteisėtų veiksmų pobūdį.
44. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išimtai tik ikiteisminio tyrimo duomenimis ir individualiai nevertindamas galimų pareiškėjo (D. A.) nesąžiningų veiksmų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šioje srityje ir tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai taikė FABĮ 41 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią susijusių asmenų bankroto bylos iškėlimą, nesilaikė teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalis) ir pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
46. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti pareiškėjos V. A. bankroto bylos iškėlimo sąlygas, pareiškėjo D. A. sąžiningumą pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nustatyti, ar šiais veiksmais buvo sąmoningai siekiama pabloginti savo finansinę padėtį, taip apsunkinant kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Trečiasis asmuo G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme. Kadangi kasaciniame teisme sprendimo dėl ginčo esmės nepriimta (ginčas nėra galutinai išspręstas), bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame teisme, nėra paskirstomos šioje proceso stadijoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas