Civilinė byla Nr. e3K-3-232-781/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06850-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir atsakovės D. R. D. priešieškinį ieškovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo: nutraukti ieškovo ir atsakovės D. R. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3344, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „D.“, o atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; pripažinti, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.; padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: paskirti jam natūra 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir atsakovei paskirti natūra 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui, o automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; priteisti ieškovui iš atsakovės 1500 Eur kompensaciją už jai tenkantį vertingesnį automobilį; priteisti ieškovui iš atsakovės 973,01 Eur kompensaciją už asmeninį prievolės AB SEB bankui pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (ieškovo teismo posėdžio metu žodiniu prašymu patikslintas reikalavimas, kuriuo jis prašė iš atsakovės priteisti pusės, jau gyvenant atskirai, sumokėtos lizingo įmokų sumos dydžio kompensaciją – 1459,50 Eur (vietoje 973,01 Eur dydžio kompensacijos)); bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas dėl santuokoje įgyto turto nurodė, kad jis su atsakove santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, tris automobilius. Ieškovas teigė, kad kompensacijos išmokėti atsakovei galimybių neturi. Bendram nekilnojamajam turtui įgyti buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, gautos už parduotus kitus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ieškovo uždirbti pinigai, nes jis buvo profesionalus krepšininkas, už sportinę veiklą gavo nemažas pinigų sumas, o atsakovė niekuomet niekur nedirbo, šeimą išlaikė tik jis vienas. Kur buvo panaudotos atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, ieškovas negalėjo paaiškinti, jomis disponavo atsakovė ir šios lėšos bendram nekilnojamajam turtui įgyti nebuvo skirtos.
4. Atsakovė pareiškė teisme priešieškinį ir prašė teismo: nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3344, dėl ieškovo kaltės; dėl santuokos iširimo priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; pripažinti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.; padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovei, o ieškovui priteisti 24 060 Eur kompensaciją už 1/5 dalį minėto nekilnojamojo turto, kompensaciją išmokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; padalyti santuokos metu įgytas transporto priemones: automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui, o automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; priteisti atsakovei iš ieškovo 1950 Eur išlaidų bendro turto remontui; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovė dėl santuokoje įgyto turto nurodė, kad santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kuriam įgyti buvo panaudotos jos asmeninės nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir tik labai nedidelė dalis bendrų santuokinių lėšų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3344, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – „D.“, atsakovei paliko pavardę – „D.“; pripažino, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės 1459,50 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant bendrą santuokinį turtą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovės 770,25 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią vertingesnę transporto priemonę; priteisė natūra ieškovui 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė natūra atsakovei 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo nustatė, kad 2008 m. sausio 1 d. ginčo šalys turėjo sukaupusios 493 000 Lt (142 783 Eur) už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą (198 000 Lt (57 345,00 Eur) + 295 000 Lt (85 438 Eur) = 493 000 Lt (142 783 Eur)), kuriuos teismas pripažino bendromis sutuoktinių lėšomis. Asmeniškai atsakovė nuo 2008 m. vasario 1 d. turėjo mažiausiai 520 000 Lt (150 602 Eur) už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus teismas pripažino asmeninėmis atsakovės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas svarbia aplinkybe taip pat pripažino ir tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra užfiksuota, jog gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) yra 159 000 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo žemės sklypui ir dar nebaigtam statyti gyvenamajam namui įsigyti buvo reikalingi 458 000 Lt (132 664 Eur) (200 000 Lt (57 924 Eur) + 258 000 Lt (74 722 Eur) = 458 000 Lt (132 664 Eur)). Ieškovas ir atsakovė buvo sukaupę 493 000 Lt (142 783 Eur) bendrų santuokinių lėšų, t. y. daugiau, nei buvo reikalinga ginčo nekilnojamam turtui įgyti. Prievolė atsiskaityti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pirmiausiai yra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Be to, 2008 m. kovo 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. tam bus naudojamos bendros santuokinės lėšos, o ne kurio nors iš sutuoktinių asmeninės santaupos. Nors atsakovė ir turėjo sukaupusi asmeninių lėšų (2008 m. vasario 1 d. ji mažiausiai turėjo 520 000 Lt (150 602 Eur)), tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, sutuoktiniams turint pakankamai bendrų santuokinių lėšų, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaitoma būtent iš jų, o ne iš asmeninių atsakovės santaupų. Nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo teismui nuosekliai paaiškinti, kur buvo panaudotos bendros santuokinės, o kur – atsakovės asmeninės lėšos, jie kardinaliai skirtingai aiškino šias faktines aplinkybes, todėl teismas nusprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas būtent už santuokos metu ieškovo ir atsakovės sukauptas bendras santuokines lėšas, kurių sutuoktiniai turėjo netgi daugiau, nei buvo reikalinga minėtam nekilnojamam turtui įsigyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo nekilnojamam turtui įsigyti (jį įrengti) buvo panaudotos būtent jos asmeninės lėšos, ir nepaneigė nustatytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.
9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, nurodė, kad prievolė atsiskaityti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pirmiausiai yra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Tokią išvadą teismas padarė dar ir dėl to, kad 2008 m. kovo 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios įpareigotų teismą dalijant santuokos metu įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat nebuvo duomenų, kurie būtų leidę teismui daryti išvadą, kad bent viena iš ginčo šalių (sutuoktinių) būtų finansiškai pajėgi išmokėti kitam sutuoktiniui gana didelę (101 500 Eur) piniginę kompensaciją už jai priklausančią ginčo nekilnojamojo turto dalį, todėl nusprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, padalytinas natūra.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir nustatė, kad ginčo šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3344, nutraukiama dėl ieškovo kaltės; priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ginčo šalys santuokos metu įgijo keletą nekilnojamojo turto objektų, šiuos pardavusios gavo 493 000 Lt (142 783 Eur); 198 000 Lt (57 345 Eur) buvo gauti už parduotą butą (duomenys neskelbtini), 295 000 Lt (85 438 Eur) – už parduotą žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo turtas pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytą žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas už 258 000 Lt (74 722 Eur), turto sukūrimo proceso metu 2008 m. sausio 25 d. paskolos sutarties pagrindu statybos darbus atlikusiam asmeniui buvo perduota 200 000 Lt (57 924 Eur), o ginčo turto atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) buvo 159 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo turto įsigijimo metu šalys buvo sukaupusios 493 000 Lt (142 783 Eur) bendrų santuokinių lėšų, kurių pakako ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai atliko ir šalims priklausančiose banko įstaigose esančių lėšų, gautų atsakovei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, srautų analizę ir nustatė, kad už atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėto buto (duomenys neskelbtini), perleidimą buvo atsiskaityta etapais: 20 000 Lt (5 792 Eur) pirkėjas sumokėjo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, 500 000 Lt (144 810 Eur) pirkėjas privalėjo sumokėti iki 2008 m. vasario1 d., likusius 180 000 Lt (52 1312 Eur) pirkėjas turėjo sumokėti per septynias kalendorines dienas nuo pardavėjos faktinio gyvenimo pabaigos parduotame bute dienos, t. y. 2008 m. liepos mėn. pradžios. Byloje pateikti šio sandorio pagrindu atlikti lėšų pavedimai į banko įstaigose esančias sąskaitas teismui leido spręsti, kad statybos darbus atlikusiam asmeniui 200 000 Lt (57 924 Eur) buvo perduoti iki atsakovei gaunant lėšas už perleistą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad abu sutuoktiniai bendrai naudojosi AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo pervedamos lėšos, gautos perleidus tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad ginčo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu ieškovas 2008 m. kovo 12 d. atliko 370 000 Lt (107 159 Eur) grynaisiais pinigais išėmimo operaciją (išėmė daugiau nei 30 000 Eur, reikalingus ginčo turto įsigijimo sandoriui sudaryti). Gyvenant šeimoje, pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Nustatęs, kad šalys turėjo pakankamai bendrų santuokinių lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovo 2008 m. kovo 12 d. iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria bendrai naudojosi abu sutuoktiniai ir kurioje buvo laikomos tiek santuokinės, tiek asmeninės lėšos) išimti 370 000 Lt (107 159 Eur) išimtinai priklausė atsakovei ir kad ši suma buvo panaudota ginčo turtui įsigyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – padalijimo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui arba Kauno apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, 3.118 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias nukrypimo nuo lygių dalių principą, turto natūra padalijimą. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismai, esant pareikštam reikalavimui nukrypti nuo lygių dalių principo išmokant kompensaciją, privalėjo įvertinti ir nustatyti, kokia atsakovės asmeninio turto dalis įėjo į bendrą turtą, t. y. turėjo įvertinti rašytinius įrodymus (banko sąskaitos išrašus, pirkimo–pardavimo sutartis, laikotarpius, kada buvo atliekami turto pardavimo ir turto įsigijimo sandoriai, šalių gaunamas pajamas laikotarpiu tarp nekilnojamojo turto sandorių) ir pasisakyti, kokia atitinkamai dalis ieškovui turėtų būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, kad nebuvo pateikta įrodymų, kur tiksliai buvo panaudotos lėšos už parduotą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, taip pat kad turto įsigijimo metu šalys turėjo pakankamai bendrų lėšų turtui įsigyti, pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 17, 177, 178, 180 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 183, 185, 187 straipsniai).
14.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovei nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jos panaudotas asmenines lėšas ginčo turtui įsigyti ir tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Teismai taip pat neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas šalims lygiomis dalimis ir padalijamas natūra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovės lėšų panaudojimo. Teismai, netinkamai vertindami turto įsigijimo aplinkybes, asmeninių lėšų panaudojimą, šalių konfliktiškus santykius, pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismai netinkamai parinko nekilnojamojo turto padalijimo būdą, pažeidė nurodytų įstatymų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad yra būtina byloje nustatyti šalių panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti dydį, o tai pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo turėtų būti panaikinta ir ši bylos dalis turėtų būti grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Tik tinkamai išnagrinėjus bylos dalį dėl atsakovės asmeninių lėšų panaudojimo ir kompensacijos už tai priteisimą, būtų galima spręsti dėl turto padalijimo būdo.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą. Pagal teismų praktiką, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Byloje nustatytos aplinkybės neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos, kad į sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Tam, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. gautos lėšos, pardavus sutuoktiniams priklausantį turtą už 198 000 Lt (57 345 Eur), būtų įtrauktos į bendrą sutuoktinių turtą ginčo turto pirkimo metu, byloje buvo būtina nustatyti, ar ginčo turto įsigijimo dieną šios lėšos realiai egzistavo.
15. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, dalydami tarp sutuoktinių ginčo nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai vertino aplinkybes, ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių duomenų apie atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant ginčo turtą, teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, kad tokia aplinkybė negali būti laikoma įrodyta.
15.2. Bylą nagrinėję teismai tinkamai ir objektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė prisidėjimo prie ginčo turto asmeninėmis lėšomis fakto. Nors atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad santuokinių lėšų įgyjant ginčo turtą nebuvo, tačiau šiuos argumentus byloje paneigė oficialūs rašytiniai įrodymai.
15.3. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo turto padalijimui natūra arba nekilnojamojo turto priteisimui atsakovei ir tam, kad jis gautų kompensaciją, tačiau nesutiko su kompensacijos dydžiu. Pagal teismų praktiką, vienai iš šalių neturint galimybių išmokėti kompensaciją kitai šaliai, turtas dalytina natūra. Pažymėtina, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, o kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui. Taip pat pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti priteistą kompensaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
16. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Šioje byloje kasaciniu skundu atsakovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų sprendimu šalių bendrąją jungtinę nuosavybę padalyti joms lygiomis dalimis, keliamas klausimas dėl pagrindo priteisti kompensaciją arba nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių panaudojo asmenines lėšas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti (sukurti), todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kasacinė teismo funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pasisako tik dėl šių teisės klausimų.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo tvarką ir sąlygas
18. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).
19. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
20. Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).
21. Sprendžiant, ar CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės, svarbūs keli kriterijai: turto įsigijimo laikas, turto įgijimo pagrindas ar turto pobūdis. CK 3.89 straipsnio norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, turi būti vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė.
22. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).
23. Nutraukus santuoką ir tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnis).
24. Taip pat nutraukiant santuoką vienas iš sutuoktinių gali neįrodinėti (neneigti) nuosavybės teisinio režimo, t. y. kad turto teisinis režimas yra jungtinė nuosavybė, tačiau gali teigti ir tokiu atveju privalo įrodinėti, jog tam sutuoktiniui, kuris prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, turi būti kompensuojama. Tokiu atveju taikytina CK 3.98 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai neteisingai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas ir, įvertinę atsakovės investuotas lėšas į ginčo turtą, turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovei nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jos panaudotas asmenines lėšas ginčo turtui įsigyti.
27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); santuokos metu atsakovė asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 2/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini); atsakovė 1999 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė 2/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt (6951 Eur); sutuoktiniai 2006 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 198 000 Lt (57 345 Eur); sutuoktiniai 2007 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), už 295 000 Lt (85 438 Eur). 2008 m. sausio 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas perdavė G. C. 200 000 Lt (57 924 Eur). Atsakovė 2008 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė D. A. L. savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) už 700 000 Lt (202 734 Eur): 20 000 Lt (5792 Eur) pirkėjas sumokėjo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, 500 000 Lt (144 810 Eur) įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. vasario 1 d., likusius 180 000 Lt (52 1312 Eur) turėjo sumokėti per septynias kalendorines dienas nuo pardavėjos (atsakovės) faktinio gyvenimo pabaigos parduotame bute dienos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi abu sutuoktiniai ir joje buvo laikomos tiek bendros santuokinės, tiek asmeninės atsakovės lėšos. Teismai iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatė, kad D. A. L., vykdydamas įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. vasario 1 d. pervedė į nurodytą banko sąskaitą 500 000 Lt (144 810 Eur) už įsigytą butą (duomenys neskelbtini).
28. 2008 m. kovo 7 d. buvo sudaryta žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 3.3 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjams 258 000 Lt (74 722 Eur) turi būti sumokėti lygiomis dalimis iki 2008 m. kovo 13 d. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 4 d. buvo atliktas 370 000 Lt (107 159 Eur) pavedimas į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, taip pat buvo bendra abiejų sutuoktinių sąskaita ir iš jos 2008 m. kovo 12 d. grynaisiais pinigais buvo išimta 370 000 Lt (107 159 Eur). AB SEB banko 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 370 000 Lt (107 159 Eur) grynaisiais pinigais išėmimo operaciją 2008 m. kovo 12 d. atliko ieškovas D. D.
29. Byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovės šeima apsigyveno įsigytame naujame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)5, 2008 m. liepos mėnesio pradžioje ir namas buvo visiškai įrengtas, visi statybos ir aplinkos tvarkymo darbai buvo užbaigti. Kaip liudytojas apklaustas D. A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskutinę įsigyto buto (duomenys neskelbtini), kainos dalį – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) jis atsakovei sumokėjo 2008 m. liepos mėnesio pradžioje, kai atsakovė atlaisvino jam parduotą butą. Iš byloje pateikto atsakovės 2008 m. liepos 10 d. pareiškimo nustatyta, kad D. A. L. visiškai atsiskaitė su atsakove už parduotą butą (duomenys neskelbtini).
30. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad 2008 m. sausio 1 d. ginčo šalys turėjo sukaupusios 493 000 Lt (142 783 Eur) už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą, nusprendė, kad šie pinigai buvo bendros sutuoktinių lėšos. Atsakovė nuo 2008 m. vasario 1 d. turėjo mažiausiai 520 000 Lt (150 602 Eur) už parduotą butą (duomenys neskelbtini), todėl šie pinigai teismų buvo pripažinti asmeninėmis atsakovės lėšomis.
31. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę 2008 m. kovo 7 d. sudarytą žemės sklypo ir dar nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė esmines šiai bylai reikšmingas aplinkybes: 1) žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ginčo šalių buvo perkami bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Sutarties 2.1 punktas); 2) ginčo šalys pardavėjams iki 2008 m. kovo 13 d. įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 258 000 Lt (74 722 Eur).
32. Minėta, jog tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis.
33. Pagal gausiai išplėtotą kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktą).
34. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę pirmiau aptartas aplinkybes bei šalių teiktus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pačioje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog ginčo turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl teismams nebuvo pagrindo spręsti kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, taigi galiojant CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai, kurios atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, taip pat nepateikė į bylą duomenų, jog ji į ginčo turtą būtų investavusi savo asmenines lėšas, išskyrus byloje su priešieškiniu pateiktą 2008 m. sausio 30 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį bei duomenis apie pinigų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), gavimą. Atsakovės teiginiai, kad jos asmeninės lėšos buvo laikomos AB SEB banko sąskaitose, nėra pagrįsti jokiais įrodymais (pinigų pervedimo ar pinigų pervedimo paskirties nurodymu), priešingai, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, AB SEB banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai naudojosi abu sutuoktiniai ir jose buvo laikomos tiek santuokinės, tiek asmeninės lėšos, o atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kur ir kada buvo panaudotos bendros santuokinės lėšos, o kur buvo panaudotos jos asmeninės lėšos.
35. Nagrinėjamai bylai svarbi ir kita teismų nustatyta aplinkybė, kuri susijusi su lėšų, skirtų žemės sklypui ir gyvenamajam namui įsigyti, gavimo ir sumokėjimo momentu.
36. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 1 d. ginčo šalys turėjo sukaupusios 493 000 Lt (142 783 Eur) už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą turtą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai pradėti buvo pasitelktas rangovas G. C., šiam pagal 2008 m. sausio 25 d. sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti 200 000 Lt (57 924 Eur). Ginčo šalys pardavėjams iki 2008 m. kovo 13 d. įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 258 000 Lt (74 722 Eur). Taigi žemės sklypui ir dar nebaigtam statyti gyvenamajam namui įsigyti iš viso buvo reikalingi 458 000 Lt (132 664 Eur). Šiems pinigams sumokėti pakako bendrų santuokinių lėšų.
37. Nors atsakovė byloje teigė, kad ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas didžiąja dalimi buvo įgyti ir įrengti iš atsakovės asmeninių lėšų, jai 2008 m. sausio 31 d. pardavus tuo metu asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau pagal byloje teismų ištirtus ir įvertintus įrodymus nustatyta, kad už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą atsakovė 20 000 Lt (5792 Eur) gavo iš pirkėjo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2008 m. sausio 31 d., 500 000 Lt (144 810 Eur) pirkėjas sumokėjo 2008 m. vasario 1 d., o likusius 180 000 Lt (52 1312 Eur) atsakovė gavo tik 2008 m. liepos pradžioje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. sausio 25 d. perdavus pinigus G. C. atsakovė pirmąsias įplaukas už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą gavo tik 2008 m. sausio 31 d. ir 2008 m. vasario 1 d., taigi atsakovės asmeninės lėšos negalėjo būti panaudotos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pradinei statybai. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagal nustatytas pinigų pervedimo ir gavimo momento aplinkybes teisingai nusprendė, kad 200 000 Lt (57 924 Eur), perduoti rangovui G. C. pagal 2008 m. sausio 25 d. sudarytą paskolos sutartį, buvo paimti iš bendrų santuokinių lėšų, nes tuo metu atsakovė dar nebuvo pardavusi buto (duomenys neskelbtini). Visą žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainą sutuoktiniai pardavėjams įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo iki 2008 m. kovo 13 d.: AB SEB banko 2021 m. kovo 30 d. pateiktas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su sąskaitos išrašu patvirtino, kad iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 12 d. buvo grynaisiais pinigais išimta 370 000 Lt (107 159 Eur) ir šių pinigų grynaisiais išėmimo operaciją 2008 m. kovo 12 d. atliko ieškovas (AB SEB banko 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrai naudojama abiejų sutuoktinių.
38. Byloje nustačius aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įgyti santuokos metu, ir pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodžius, kad turtas buvo įgyjamas sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ginčo žemės sklypui ir gyvenamajam namui įgyti bei įrengti buvo panaudotos atsakovės lėšos, gautos šiai pardavus asmeninės nuosavybės turėtą butą (duomenys neskelbtini).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomas padalyti turtas yra įgytas santuokos metu, ir nors ji byloje teigė, kad prie jo įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įsigyti šį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą būtent bendrojon sutuoktinių, o ne asmeninėn nuosavybėn. Ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pinigai, panaudoti turtui įgyti, taip pat buvo paimti iš bendrai naudojamų banko sąskaitų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, jog ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklauso abiem šalims lygiomis dalimis, todėl šis turtas dalytinas šalims po 1/2 dalį, nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindama nurodytus argumentus ir atsižvelgdama į nutartyje išvardytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę, jog byloje nebuvo įrodyta, kad sutuoktiniams įsigyjant gyvenamąjį namą ir žemės sklypą buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, pagrįstai nusprendė nebuvus pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą tarp sutuoktinių. Tokia teismų išvada neprieštarauja CK 3.98 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kasacinio teismo formuojamai praktikai.
41. Įvertinusi visa, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniu skundu atsakovės skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti juos nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
43. Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
44. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė