Civilinė byla Nr. e3K-3-361-378/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01498-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA CLARITY LABS ir „CGI Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, kuriomis reglamentuojama viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ribos teisme, taip pat perkančiųjų organizacijų pareigos nustatant atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas ir pagal jas vertinant gautus tiekėjų pasiūlymus bei tiekėjų supažindinimo su kitų dalyvių pasiūlymais, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Innoforce“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė du ieškinius atsakovei UAB „Ignitis paslaugų centras“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų Sąskaitybos („Billing“) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkime CVP IS Nr. 517219 (toliau – ir Pirkimas), panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. sausio 25 d. nutartimi abi civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovės UAB „Innoforce“ ieškinius, buvo sujungtos į vieną civilinę bylą.

3.       Ieškovė pirmuoju ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, ir grąžinti šį pasiūlymą į Pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Nurodė, kad atsakovė paskelbė ir vykdo Pirkimą konkurencinio dialogo būdu. Ieškovė, veikdama jungtinės veiklos pagrindu kartu su trečiuoju asmeniu SIA CLARITY LAB, pateikė pasiūlymą ir dalyvavo visuose Pirkimo etapuose, derėjosi su perkančiąja organizacija, teikė pasiūlymus bei paaiškinimus. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos sąlygose – 3 lentelėje „Sutarties vykdymo planas“ (toliau – ir SVP) – nustatytų reikalavimų: i) neaprašytos esamos sistemoje duomenų mainų sąsajos ir nepateiktas objektų (angl. domain) sąrašas, naudojamas integracijoms, kurias galima valdyti per sistemoje esančius REST arba SOAP metodus (SVP 3.2.3 punktas); ii) siūlomų serverių parametrai neatitinka serverių tipų procesorių branduolių skaičiaus ir reikalaujamo „Base Frequency“ dažnio (SVP 4 skyrius, Techninės specifikacijos priedas Nr. 3). Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuria prašė perkančiosios organizacijos sprendimą panaikinti, sugrįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Atsakovė 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą ir informavo, kad toliau tęsia Pirkimo procedūras.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės pateiktus paaiškinimus ir techninius argumentus, kurie buvo nurodyti pasiūlymo paaiškinime ir pretenzijoje. Atsakovė, spręsdama dėl galutinio pasiūlymo paaiškinimo turinio ir kartu teikiamos informacijos priimtinumo, privalėjo taikyti ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies taisykles, o specialią VPĮ 70 straipsnio 5 dalies normą, kuri suteikia teisę tiekėjui ne tik paaiškinti, patikslinti, bet ir išsamiai apibūdinti galutinį pasiūlymą.

6.       Ieškovė antruoju pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovės UAB „Ignitis paslaugų centras“ 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti pretenziją nenagrinėtą; įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti Pirkimo laimėtojo trečiojo asmens UAB „CGI Lithuania“ (toliau – ir trečiasis asmuo) kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktus dokumentus (siūlomą sprendinį, visus reikalingus prekių ir paslaugų aprašymus, Sutarties vykdymo planą, ketinamos siūlyti programinės įrangos gamintojo išduotą (-us) dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius) tiekėjo teisę dirbti su siūlomos sistemos programine įranga, teikti jos garantinę priežiūrą ir kitą informaciją); priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. CVP IS priemonėmis pateikė du prašymus atsakovei: susipažinti su galimo Pirkimo laimėtojo pasiūlymu ir pagal VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo santykiniais pranašumais. Atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė dalį trečiojo asmens pasiūlymo, kartu informuodama, jog likusią informaciją ji pateiks, nustačiusi, ar ši informacija gali būti pateikta, atsižvelgiant į pareigą užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą. Atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė papildomus galimai laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenis. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėto informacijos apie laimėjusį pasiūlymą neatskleidimo. Perkančioji organizacija 2021 m. spalio 21 d., atsakydama į pretenziją, nurodė, kad ieškovės pretenziją palieka nenagrinėtą, kadangi pretenzija pateikta pavėluotai. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas pretenziją palikti nenagrinėtą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė nepraleido termino pretenzijai pateikti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės pirmojo ieškinio reikalavimus atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti atsakovę pripažinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, atmetė; nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės antrojo ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pretenziją palikti nenagrinėtą; ieškovės antrojo ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus trečiojo asmens pasiūlymo duomenis atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad Pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą bei Pirkimo sąlygų turinį (Specialiųjų sąlygų 4.1, 4.4.5, 4.6, 5.1, 5.3 punktai; Bendrųjų sąlygų 11.8, 11.9 punktai, Techninės specifikacijos 2.4 punktas) nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, esą tiekėjas, pateikęs galutinį pasiūlymą, turi teisę šį galutinį pasiūlymą dar plačiau paaiškinti, patikslinti ir (ar) apibūdinti, t. y. dar toliau vesti atitinkamą dialogą dėl pasiūlymo. Teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitinka sisteminio VPĮ nuostatų.

10.       Įvertinęs teismo ekspertizės aktą dėl ieškovės siūlomo produkto atitikties Pirkimo sąlygoms, teismas nurodė, kad: i) kai kurie klausimai nėra atsakyti taip, kaip juos formulavo teismas (pvz., 1, 2.1 atsakymai); ii) atsakymai nėra pakankamai motyvuoti, vertinant tai, jog teismui buvo reikalingos atitinkamos specialios žinios, siekiant pasisakyti dėl tam tikrų aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat rėmėsi ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pasitelkto specialisto teiktais paaiškinimais. Teismo vertinimu, specialisto teikti paaiškinimai yra labiau motyvuoti negu eksperto atsakymai į suformuluotus klausimus, juose išsamiau pagrindžiama dėl teismo suformuluotų klausimų turinio, tačiau teismas taip pat įvertino ir aplinkybę dėl specialisto galimo suinteresuotumo, teikiant paaiškinimus atitinkamo subjekto naudai.

11.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovės argumentais, kad: i) teikdama paaiškinimą ieškovė nenurodė, kur jos galutiniame pasiūlyme pateikiama informacija apie esamas sistemos sąsajas; ii) su paaiškinimu ieškovė pateikė naują, galutiniame pasiūlyme neteiktą informaciją; iii) ieškovė galutiniame pasiūlyme nepateikė informacijos apie tai, kad SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP (angl. enterprise resource planning) produktas.

12.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Sutarties vykdymo plano 4 skyriaus (Techninės specifikacijos priedo Nr. 3) nuostatas reikia suprasti kaip įtvirtinančias maksimalius perkančiosios organizacijos infrastruktūros reikalavimus, o tiekėjai galėjo pateikti savo nuožiūra, kiek ir kokios techninės infrastruktūros iš šiame dokumente nurodytos reikės sistemos kūrimo, testavimo ir gamybinei aplinkoms. Toks ieškovės aiškinimas neatitinka Pirkimo sąlygų. Teismas sutiko su atsakove, kad tiekėjams buvo nurodyta, kokią standartinę techninę įrangą naudoti, bei nurodyta galima išimtis, jog tiekėjai gali naudoti kitokią nei GPC standarte nurodytą įrangą, jeigu atitinka tam tikras sąlygas: 1) programinės įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos; 2) pateikta informacija iš gamintojo, patvirtinanti nestandartinės įrangos pasirinkimą.

13.       Teismas nustatė, kad: i) ieškovė nepateikė gamintojo informacijos, jog programinės įrangos gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos; ii) ieškovės pasiūlymo serverio nei tipas „A“, nei tipas „B“ neatitinka Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardytų serverių tipų procesorių dažnio reikalavimų; iii) ieškovės pasiūlymo branduolių skaičius neatitiko reikalaujamo. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, pasitelkto asmens atsakymai į jam suformuluotus klausimus dėl serverių procesorių charakteristikų.

14.       Teismo vertinimu, ieškovei nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta reikalaujama informacija, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik neatitinkantis Pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas.

15.       Dėl antrojo ieškovės ieškinio (dėl pretenzijos palikimo nenagrinėtos ir informacijos apie laimėjusį pasiūlymą neatskleidimo) teismas nurodė, kad perkančioji organizacija netinkamai nustatė momentą, nuo kada skaičiuotinas pretenzijos pateikimo terminas, jo pradžią nurodydama 2021 m. lapkričio 25 d. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 1 d.: a) teikė nuasmenintą galimai laimėtojo pasiūlymo informaciją, kuri pagal VPĮ negali būti laikoma konfidencialia; b) pažymėjo, jog dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo kreipėsi į trečiąjį asmenį, kad, vadovaujantis VPĮ 20 straipsnio 3 dalimi, atitinkamas tiekėjas pagrįstų, kodėl su pasiūlymu jo pateikta informacija laikytina konfidencialia; c) pažymėjo, kad kai perkančioji organizacija įvertins pateikto pagrindimo turinį, tuomet priims sprendimą dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pateikimo. Perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 10 d. teikė papildomą nekonfidencialią informaciją.

16.       Taigi darytina išvada, kad ieškovė, pateikusi pretenziją 2021 m. gruodžio 20 d., nepraleido įstatyme nustatyto termino pretenzijai pateikti. Ieškovė, pasinaudojusi VPĮ nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, perkančiajai organizacijai nepagrįstai nusprendus nenagrinėti jos pretenzijos, turi galimybę savo teises ginti pareikšdama materialųjį teisinį reikalavimą dėl ginčo esmės, o jos reikalavimas dėl atsakovės sprendimo nenagrinėti jos pretenzijos nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti pretenziją nenagrinėtą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme, o bylą pagal ieškovės pareikštą materialųjį reikalavimą įpareigoti atsakovę supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymu nagrinėjo iš esmės.

17.       Teismas nurodė, kad iš ieškovės reikalavimo matyti, jog jos siekis yra susipažinti su trečiojo asmens Pirkime pasiūlytu sprendiniu in corpore (visa apimtimi). Tiekėjo siūlomas sprendinys, kuriame būtų pateikti visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai, laikytinas jį siūliusio tiekėjo (UAB „CGI Lithuania“) komercine paslaptimi, nes atitinka komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad: i) ir pati ieškovė savo tokią pasiūlyme teiktą informaciją vertino kaip komercinę paslaptį; ii) ieškovė neformulavo prašymų pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atmetė.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Kolegija nurodė, kad ieškovė argumentą, jog Techninėje specifikacijoje nurodytos sąlygos yra laikytinos sutarties vykdymo sąlygomis, o ne technine specifikacija, iškėlė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kurie nebuvo pretenzijos dalykas, jie neturėtų būti vertinami teisme. Vis dėlto teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pretenzijos nagrinėjimo metu, o tik pateikė jų teisinį vertinimą pasikeitusios kasacinio teismo praktikos kontekste, todėl teisėjų kolegija nusprendė papildomai pasisakyti dėl šių naujų argumentų.

20.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte nurodyti reikalavimai yra susiję su reikalavimu aprašyti siūlomo „Billing“ sprendimo loginę architektūrą, todėl tokie reikalavimai negali būti laikomi sutarties vykdymo sąlyga, nes šiuo atveju yra reikalaujama pateikti būtent siūlomo sprendinio aprašymą, o ne įrodyti, ar sutartis tikrai bus įvykdyta pagal šį reikalavimą. Be to, Techninės specifikacijos sąlygos pavadinimas („Sutarties vykdymo planas“) pats savaime taip pat nepagrindžia, kad tokia Techninės specifikacijos sąlyga turėtų būti kvalifikuojama kaip Sutarties vykdymo sąlyga (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 pateiktais išaiškinimais, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, jog jos galutinis pasiūlymas buvo pateiktas su trūkumais, t. y. jame nebuvo paaiškinta, ar SAP S/4HANA ir SAP ERP ECC yra tas pats SAP ERP produktas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad turiningo vertinimo aspektas negali būti suprantamas kaip galimybė tiekėjui pateikti naują informaciją ar informaciją, kuri iš esmės pakeistų pasiūlymą. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenurodžius, kurioje galutinio pasiūlymo vietoje buvo pateikta atitinkama informacija, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik neatitinkantis pirkimo sąlygų, o visi papildomi ieškovės paaiškinimai traktuojami kaip pasiūlymo esmės keitimas.

22.       Teismas nurodė, kad CPK 219 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu atveju būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Pati ieškovė, susipažinusi su ekspertizės išvadomis, taip pat įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus dėl ekspertizės turinio, savo iniciatyva papildomos ar pakartotinės ekspertizės nesiūlė skirti. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo negrindė vien trečiojo asmens pasitelkto specialisto išvada, o įvertino visumą byloje esančių įrodymų.

23.       Dėl antrojo ieškovės ieškinio (dėl pretenzijos palikimo nenagrinėtos ir informacijos apie laimėjusį pasiūlymą neatskleidimo) apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiekėjo (trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „CGI Lithuania“) siūlomas sprendinys, t. y. visi reikalingi prekių ir paslaugų aprašymai, laikytinas tiekėjo komercine paslaptimi. Informacija apie Pirkime siūlomą unikalų sprendinį, sutarties vykdymo planą ir kita ieškovės reikalaujama informacija laikytina konfidencialia, nes ši informacija pasižymi slaptumo požymiu. Byloje nėra ginčo, kad ši informacija nėra prieinama nei CVP IS, nei kitose viešai prieinamose informacinėse sistemose ir tokios informacijos negali laisvai gauti ar ją sužinoti kiti asmenys. Faktą, kad informacijos negalima viešai rasti, patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos paskelbtas pirkimo būdas (konkurencinis dialogas) bei pirkimo objektas – perkančioji organizacija ieškojo inovatyvių sprendimų.

24.       Aptariama informacija, teisėjų kolegijos nuomone, yra vertinga, sudaro trečiojo asmens ir partnerių ypatingą ir konkrečiai sukurtą produkto (sprendimo) know-how (technologines naujoves, praktinę patirtį); jis yra unikalus tuo, kad trečiasis asmuo jį sukūrė konkrečiai perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo reikalavimus, suderindamas atskiras standartines ir viešai prieinamas jo dalis bei trečiojo asmens ir partnerių neviešą know-how, ir to rezulatas – unikalus sprendimas. Papildomai teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalis UAB „CGI Lithuania“ pasiūlymo dokumentų buvo pateikta ieškovei, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto kelią ieškovei susipažinti su visu trečiojo asmens pasiūlymu, nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „InnoForce“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir tenkinti visą ieškovės ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties vykdymo planas yra pirkimo objekto – „Billing“ diegiamos sistemos – atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams patvirtinantis dokumentas, o ne sutarties vykdymą aprašantis dokumentas. Sutarties vykdymo plano turinio analizė įrodo, kad jame pateikta informacija yra apie rizikų, komunikacijos valdymą bei kita aprašomojo pobūdžio informacija, niekaip nepatvirtinanti atitikties sistemos funkciniams bei nefunkciniams reikalavimams. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022.

25.2.                      Tiek atsakovė, tiek teismai nepagrįstai nusprendė, kad pasiūlymo paaiškinimas keičia pasiūlymo esmę, ir dėl šios priežasties nepagrįstai atmetė pasiūlymą. Ieškovė paaiškinime tik nurodė, kad: (i) duomenų mainų sąsajos sistemoje yra tokios pat SAP S/4HANA versijoje, kurią ir siūlo ieškovė, kaip ir senesnėje versijoje SAP ERP ECC, kurios nuoroda yra techniniame pasiūlyme; (ii) pateikė papildomą nuorodą, kuri atspindi tuos pačius sisteminius objektus, aprašytus Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte, tam, kad atsakovei būtų lengviau susipažinti su sistemoje esančiais sisteminiais atributais (objektų sąsajomis); (iii) techniniame pasiūlyme nurodyti techninės įrangos (serverių) dydžiai yra minimalūs, reikalingi siūlomai sistemai veikti. Taigi visą informaciją pagal Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punktą ir 4 skyrių ieškovė buvo nurodžiusi galutiniame pasiūlyme, be to, tokie pasiūlymo paaiškinimai niekaip negalėjo pakeisti ir nepakeitė pasiūlymo esmės.

25.3.                      Teismai, konstatuodami, kad trečiojo asmens visas techninis pasiūlymas ir jį sudarantys dokumentai yra konfidencialūs, ignoravo kasacinio teismo praktiką dėl konfidencialių pasiūlymų aspektų vertinimo, t. y. kad: i) visas pasiūlymas negali būti laikomas konfidencialiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022); ii) laimėtojo pasiūlymo duomenys gali būti susisteminti ir pateikti taip, kad nors jų išviešinimas ir leistų suprasti, kas sudaro laimėtojo pasiūlymo esmę, kokie sprendimai ir pan. įeina į pirkimo objektą, tačiau neatskleistų tiekėjo siūlomų konkrečių technologinių sprendimų, jo turimų know-how (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

26.       Atsakovė UAB „Ignitis paslaugų centras“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Reikalavimai, kurių neatitiko ieškovės galutinis pasiūlymas, yra nustatyti Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte ir 4 skyriuje. Kartu su paaiškinimu ieškovė pateikė naują, galutiniame pasiūlyme neteiktą informaciją iš gamintojo (SAP) svetainės. Net ir paaiškinime pateikta informacija iš gamintojo (SAP) svetainės taikoma kitai produkto versijai – SAP ERP ECC 6v, taigi neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

26.2.                      Ieškovės Techninio pasiūlymo 137 puslapyje nurodytų serverių tipo „A“, tipo „B“, nei tipo „C“ procesoriaus parametrai neatitinka Techninės specifikacijos priede Nr. 3 įvardytų serverių tipų procesorių branduolių skaičiaus ir reikalaujamo „Base Frequency“ dažnio. Neatitiktį patvirtina ir specialisto 2022 m. balandžio 4 d. išvadoje pateiktas atsakymas.

26.3.                      Argumentas, kad Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punktas yra sutarties vykdymo reikalavimas ir negali būti vertinamas pasiūlymo vertinimo stadijoje, pateiktas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl neturėtų būti nagrinėjamas. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2020 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2020). Kita vertus, Techninėje specifikacijoje nurodytas reikalavimas yra pateikti, aprašyti tiekėjo siūlomos infrastruktūros loginę, techninę architektūrą, o ne įrodyti pateikto aprašymo įvykdymą, todėl ieškovė iš esmės painioja du skirtingus klausimus.

26.4.                      Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad atitinkamo reikalavimo atitiktį įrodinėjo ne dokumentais, kurie buvo pateikti kartu su galutiniu pasiūlymu, o tik po galutinio pasiūlymo pateiktais naujais dokumentais, ekrano vaizdais, gamintojo informacija. Ieškovė negali remtis pasiūlymo paaiškinimo institutu, kai prašymas paaiškinti pasiūlymą yra skirtas situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, ištaisyti.

26.5.                      Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad UAB „CGI Lithuania“ pasiūlymas in corpore buvo pripažintas konfidencialiu. Perkančioji organizacija leido ieškovei susipažinti su didele dalimi laimėtojo pasiūlymo dokumentų, o ieškovė ieškiniu iš esmės prašo leisti jai susipažinti tik su dalimi techninio pasiūlymo, t. y. su jautriausia pasiūlymo komercine paslaptimi.

26.6.                      Pirkimo objektas yra ne standartinis produktas, o unikalus, atitinkantis aiškiai, iš anksto suformuluotus perkančiosios organizacijos poreikius. Informacija apie Pirkime laimėtojo siūlymą unikalų sprendinį yra slapta, vertinga, o trečiasis asmuo (Pirkimo laimėtojas) deda protingas pastangas išsaugoti tokios informacijos slaptumą (patvirtintas konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) sąrašas, teikiant pasiūlymą nurodyta, kad ši pasiūlymo dalis yra konfidenciali). Be to, analogišką informaciją, kuri sudaro konfidencialią informaciją ir yra neatskleistina kitiems tiekėjams, savo pasiūlyme nurodo ir ieškovė.

27.       Trečiasis asmuo UAB „CGI Lithuania“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Innoforce“ kasacinį skundą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                      Pirkimo objektas buvo ne standartiniai produktai, kuriuos perkančioji organizacija gali įsigyti tiesiogiai iš gamintojo (pvz., „Oracle“, SAP), o konkretus tiekėjo sukurtas sprendinys ir su tuo susijusios paslaugos: sprendinio diegimas, palaikymas, priežiūra. Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte nurodytas reikalavimas yra pateikti siūlomo sprendinio aprašymą, šie aprašymai rodo tiekėjo pasirengimą vykdyti sutartį. Ieškovė pasiūlė IT sprendimą, kuris rėmėsi SAP S/4HANA produktu, tačiau nepateikė reikalaujamo sprendinio aprašymo, todėl laikytina, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų.

27.2.                      Galutinis pasiūlymas buvo pateiktas su trūkumais, nes pateikiant sąsajas ir objektų (angl. domain) sąrašą buvo pateikta nuoroda į dokumentą, apibūdinantį SAP ERP ECC v6.0, o ne ieškovės siūlomą SAP S/4HANA produktą. Nors ieškovė teigia, kad tai tie patys produktai, tačiau pasiūlyme nepateikė jokios informacijos, taip pat nepateikė tai pagrindžiančios produkto gamintojo informacijos. Be to, ieškovė nei pasiūlyme, nei paaiškinime taip ir nenurodė, kur jos galutiniame pasiūlyme pateiktas siūlomo produkto SAP S/4HANA sistemos sąsajų aprašymas ir objektų (angl. domain) sąrašas.

27.3.                      Ieškovė nepateikė pasiūlymo dėl techninės įrangos atitikties perkančiosios organizacijos GPC techninės infrastruktūros standartui. Ieškovė taip pat turėjo pateikti informaciją, kad siūlomo produkto gamintojas nepalaiko GPC standarte nurodytos įrangos, ir pateikti gamintojo informaciją, patvirtinančią nestandartinės įrangos pasirinkimą. Šio reikalavimo ieškovė neįvykdė ir net nebandė įvykdyti (dėl to ginčo nėra), todėl perkančioji organizacija pagrįstai atmetė pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų.

27.4.                      Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad visas UAB „CGI Lithuania“ pasiūlymas buvo pripažintas konfidencialiu. Trečiasis asmuo pagrindė, kad prašoma informacija sudaro jo komercinę paslaptį, t. y. buvo nurodyta komercinė jos vertė, slaptumas ir informacijos turėtojo pastangos ją išsaugoti. Be to, tuos pačius savo dokumentus, susijusius su sprendinio aprašymu, ieškovė teismo prašė pripažinti komercine paslaptimi. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1412-933/2022 ieškovės techninis pasiūlymas, pateiktas byloje, buvo pripažintas ieškovės komercine paslaptimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28.       Nagrinėjamoje byloje pagal dvi ieškovės inicijuotas peržiūros procedūras sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atmesti ieškovės pasiūlymą ir nesupažindinti su visu Pirkimo laimėtojo pasiūlymu teisėtumo. Nors šios peržiūros procedūros savarankiškos, tačiau tarp jų esama tam tikro sąsajumo, kadangi tiekėjų teisių gynybos, kurią, inter alia (be kita ko), užtikrina susipažinimas su kito ūkio subjekto pasiūlymu, turinys (apimtis) priklauso nuo viešojo pirkimo procedūrų rezultatų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti sprendžiama, ar perkančioji organizacija teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą.

29.       Dėl pastarojo šalių nesutarimo aspekto atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių ginčas dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo kartu susijęs su jų skirtinga pozicija dėl tam tikrų Techninės specifikacijos nuostatų – Sutarties vykdymo plano – kvalifikavimo. Vis dėlto byloje nėra ginčo dėl to, kad argumentus dėl atitinkamų Pirkimo sąlygų vertinimo ir galimybės jas taikyti Pirkimo procedūrų metu ieškovė iškėlė tik apeliaciniame procese. Dėl to ieškovės pasiūlymo vertinimo kontekste pirmiausia turi būti nustatyta šio šalių ginčo nagrinėjimo apimtis, t. y. ar turi būti atsižvelgiama tik į pretenzijoje ar ir į procesiniuose dokumentuose ieškovės iškeltus perkančiosios organizacijos galimai neteisėtų veiksmų aspektus.

30.       Teisėjų kolegija pagal pirmiau nurodytą klausimų nagrinėjimo eiliškumą šioje byloje teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pasisako dėl: a) perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo vertinimo pagrindų (ginčo apimties); b) Sutarties vykdymo plano kvalifikavimo; c) tiekėjų teisės tikslinti (paaiškinti) savo pasiūlymų trūkumus; d) dėl perkančiųjų organizacijų pareigos supažindinti tiekėjus su kitų dalyvių pasiūlymais įgyvendinimo.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo vertinimo pagrindų (ginčo apimties)

31.       Ieškovė kasaciniame skunde atskirai nepasisako dėl ikiteisminės ginčo stadijos santykio su teismo procesu, todėl iš karto kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą Sutarties vykdymo plano vertinimą, nors pati šių argumentų perkančiajai organizacijai neteikė pretenzijoje. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose ginčija ieškovės pateiktą Pirkimo sąlygų kvalifikavimą, be to, atsakovė papildomai kvestionuoja ieškovės teisių gynybos tinkamumą, pažymėdama, kad ieškovės argumentai dėl Sutarties vykdymo plano turinio ir reikšmės buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, todėl į juos neturėtų būti atsižvelgiama. Pažymėtina, kad ieškovės apeliaciniame procese iškelti nauji argumentai susiję su tiekėjų teisiniu suinteresuotumu ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus.

32.       Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako, ar, atsižvelgiant į ikiteisminę ginčo stadiją, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo gali būti sprendžiama Pirkimo sąlygų kvalifikavimo pagrindu. 

33.       Kaip atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodo atsakovė, kasacinio teismo praktikoje, kurios aktualios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės įtvirtintos CPK, nuosekliai pažymima tiekėjo pretenzijos svarba jam inicijuojant peržiūros procedūrą: tiekėjas procese savo pasiūlymo vertinimo teisėtumą gali kvestionuoti, kai tokia aplinkybė yra iškelta pretenzijoje, nebent ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl šios aplinkybės nespręsta, nes šių aplinkybių tiekėjas objektyviai negalėjo nurodyti (CPK 4233 straipsnio 3 dalis); kita vertus, kai tiekėjas pretenzijoje objektyviai negali nurodyti faktinių aplinkybių (dėl jų konkrečiai pasisakyti), susijusių su kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimu, jis bet kokiu atveju turi nurodyti savo abejones, svarstymus ar prielaidas dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą).

34.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte konstatavo, kad ieškovė nesilaikė esminės tiekėjų pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje perkančiajai organizacijai nurodyti visus galimus jos neteisėtų veiksmų aspektus, todėl nauji argumentai nevertintini šalių ginčą nagrinėjant teisme. Vis dėlto kartu teismas nurodė, kad ieškovės siūlomas Sutarties vykdymo plano kvalifikavimas nelaikytinas nauja aplinkybe, nežinoma pretenzijos nagrinėjimo metu, todėl tokie jo veiksmai pripažįstami kaip teisinis šalių ginčo aspektų vertinimas pasikeitusios kasacinio teismo praktikos kontekste.

35.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakė iš esmės dėl ieškovės argumentų, susijusių su Sutarties vykdymo plano kvalifikavimu ir jo reikšme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo teisinės išvados dėl tiekėjų teisių gynybos iš dalies neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl šių aspektų.

36.       Pirma, CPK 4233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „faktinės aplinkybės, nurodytos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ aiškintina kaip apimanti ne tik pačias aplinkybes, bet ir jų vertinimą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą). Jei būtų priešingai, ieškovei ieškinyje būtų pakakę nurodyti, kad Pirkimas buvo paskelbtas, o jos pasiūlymas atmestas neteisėtai, tačiau jai nereikėtų pretenzijoje ir ieškinyje nurodyti tapačių konkrečių teisinių argumentų dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų vertinimo. Kaip teisingai atsiliepime į kasacinį skundą nurodė atsakovė, ieškovė viso proceso metu nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pagrindų.

37.       Antra, vienintelė aplinkybė, kad teismas pateikia naują atitinkamos viešųjų pirkimų teisės normos aiškinimą, per se (savaime) nereiškia, kad tiekėjas teismo procese gali kelti naują perkančiosios organizacijos neteisėtumo pagrindą, nebent jis to padaryti anksčiau nebūtų galėjęs pagalatitinkamas normas ar teismų praktiką (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Hochtief, C-300/17). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad objektyvios kliūtys, dėl kurių tiekėjas negali pretenzijoje konkrečiai išdėstyti savo pozicijos, nereiškia, jog dėl to tiekėjas atleidžiamas nuo pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje nurodyti savo abejones, svarstymus ar prielaidas dėl nelygiaverčio tiekėjų pasiūlymų vertinimo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nebuvo teisinių kliūčių ieškovei pretenzijoje nurodyti, kad jos pasiūlymo atmetimas neteisėtas, inter alia, dėl Sutarties vykdymo plano kvalifikavimo. 

38.       Kita vertus, trečia, nors ieškovė apeliaciniame skunde (taip pat ir kasaciniame skunde) nurodė kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022, ją įvardydama kaip naujausią praktiką (ši kasacinio teismo nutartis paskelbta 2022 m. kovo 21 d., t. y. po pretenzijos padavimo, bet pirmosios instancijos teismui dar nepaskelbus savo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje), tačiau iš tiesų Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl pasiūlymų vertinimo pagal sutartinio pobūdžio nuostatas suformuoti daug anksčiau ir ieškovei turėjo būti žinomi teikiant pretenziją. Aptariamos teisės aiškinimo taisyklės konkrečiai suformuluotos Sanresos byloje (Teisingumo Teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Sanresa, C-295/20; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-469/2021), o tokios praktikos ištakos kasacinio teismo jurisprudencijoje atsirado dar anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020).

39.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai pasisakė dėl nagrinėjamo šalių ginčo apimties nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad jis dėl Sutarties vykdymo plano kvalifikavimo apskritai negalėjo spręsti. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, net konkrečiu atveju konstatavus, jog tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, kad tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 50 punktą).

40.       Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 51, 52 punktus).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo apimtį ir dėl jos turinio suformuluotus skundžiamo teismo procesinio sprendimo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo įstatyme įtvirtinta diskrecija ex officio peržengti tiekėjo pretenzija apibrėžtas viešojo pirkimo ginčo bylos nagrinėjimo ribas. Tokia išvada darytina, inter alia, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakė dėl Sutarties vykdymo plano kvalifikavimo, padarytų išvadų pagrindu priėmė ginčijamą procesinį sprendimą. Dėl to nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas taip pat turi spręsti dėl pirmiau nurodytos Pirkimo nuostatos turinio ir jos reikšmės ginčijamo atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo kontekste.

Dėl Sutarties vykdymo plano teisinio kvalifikavimo ir reikšmės sprendžiant dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo

42.       Ieškovė kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais Sutarties vykdymo planas kvalifikuotas kaip techninė specifikacija, o ne sutarties vykdymo sąlygos. Pažymėtina, kad tikslus Sutarties vykdymo plano kvalifikavimas svarbus sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo: jei reikalavimas pateikti aptariamą dokumentą būtų vertinamas kaip sutarties vykdymo sąlyga, perkančioji organizacija negalėtų teisėtai atmesti tiekėjų pasiūlymų, net jei šis planas būtų pateiktas su klaidomis ar trūkumais; jei Sutarties vykdymo planas kvalifikuotinas kaip techninės specifikacijos sąlyga, byloje reikėtų spręsti dėl tiekėjo, su pasiūlymu pateikusio Pirkimo sąlygų neatitinkantį dokumentą, teisės pataisyti (patikslinti) atitinkamus Sutarties vykdymo plano trūkumus.

43.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmiau nurodytoje Sanresos byloje Teisingumo Teismas konstatavo, jog 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 70 straipsnis, siejamas su jos 18 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą vien dėl to, kad jį pateikdamas jis neįrodė, jog atitinka atitinkamos sutarties vykdymo sąlygą; tai, kad dalyviai turi įvykdyti visas sutarties vykdymo sąlygas nuo pat jų pasiūlymo pateikimo, yra perteklinis reikalavimas, todėl gali atgrasyti šiuos ekonominės veiklos vykdytojus dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, ir taip gali būti pažeisti minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje užtikrinami proporcingumo ir skaidrumo principai.

44.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkte nurodyti reikalavimai yra susiję su tiekėjų pareiga aprašyti siūlomo „Billing“ sprendimo loginę architektūrą, todėl tokie reikalavimai negali būti laikomi sutarties vykdymo sąlyga, nes šiuo atveju yra reikalaujama pateikti būtent siūlomo sprendinio aprašymą, o ne įrodyti, ar sutartis tikrai bus įvykdyta pagal šį reikalavimą; Pirkimo sąlygose yra aiškiai įvardytos techninės sąlygos ir reikalavimai pateikti tų sąlygų atitiktį pagrindžiančius dokumentus, aprašymus, pati ieškovė vykdė tokias sąlygas, pildė pateiktas lenteles, teikė dokumentus, aprašymus ir grindė savo pajėgumą ir pasirengimą įvykdyti pirkimo sutartį.

45.       Ieškovė ginčija pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl Sutarties vykdymo plano aiškinimo. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl Sutarties vykdymo plano kvalifikavimo pripažįsta teisiškai pagrįstais, tačiau vadovaudamasi iš dalies kitais nei kasaciniame skunde nurodytais pagrindais.

46.       Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad Techninės specifikacijos sąlygos pavadinimas – Sutarties vykdymo planas – pats savaime taip pat nepagrindžia, kad tokia Techninės specifikacijos sąlyga turėtų būti kvalifikuojama kaip sutarties vykdymo sąlyga. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-384-916/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Taip pat teisiškai pagrįstu pripažįstamas ir trečiojo asmens atsiliepimo argumentas, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėtas paslaugų ir darbų įsigijimo specifiškumas per se nepagrindžia, jog Sutarties vykdymo planas laikytinas sutarties vykdymo nuostata. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad techninės specifikacijos nuostatomis paslaugų ar darbų pirkimuose, atsižvelgiant į jų būsimą sukūrimą, pagal savo turinį paprastai apibrėžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas, t. y. kaip, kokiu būdu, veiksmais ir pan. turėtų būti suteiktos paslaugos, atlikti darbai (išimtimi laikytini atvejai, kai tikrinami kriterijai, nesusiję su fizinėmis paslaugų ar darbų savybėmis) (žr. VPĮ 37 straipsnio 1 dalį); dėl to neretai neįmanoma iš anksto išsamiai patikrinti paslaugų, pavyzdžiui, mokymo, techninių reikalavimų atitikties, o galima tik nurodyti, kaip konkrečiai reikės šias paslaugas suteikti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 26 punktą).

48.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais atitinkamas reikalavimas vienu metu gali būti kvalifikuojamas tiek kaip kvalifikacijos, tiek kaip techninės specifikacijos, tiek kaip sutarties vykdymo sąlyga (žr. Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 85 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės cituojamoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas atmesti tiekėjo pasiūlymą buvo vertintas būtent atsižvelgiant į išvadą, jog atitinkamas reikalavimas nebuvo kvalifikuojamas kaip išimtinai sutarties vykdymo sąlyga.

49.       Nesutiktina su ieškovės kasaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad techninės specifikacijos nuostatomis gali būti pripažįstami tik Techninės specifikacijos 1 ir 2 prieduose įtvirtinti reikalavimai, nes dėl jų atitikties perkančioji organizacija sprendė demonstracijos metu. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, Sutarties vykdymo plane tiekėjai turėjo pateikti siūlomo techninio sprendinio (informacinės sistemos) veikimo aprašymą, t. y. parodyti, kaip suteiksimos paslaugos atitiks funkcinius reikalavimus ir (ar) norimą rezultatą. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad kai perkančioji organizacija nustato pareigą tiekėjams ne tik su pasiūlymu pateikti atitinkamus duomenis (informaciją), bet ir pademonstruoti paslaugos teikimo niuansus, ji privalo tiekėjų pasiūlymus vertinti, atsižvelgdama tiek į popierinę (elektroninę) pasiūlymo versiją, tiek į demonstracijos rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013).

50.       Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai nepagrįstą viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą galimai lėmė netinkamas Pirkimo sąlygų turinio vertinimas, dėl kurio nepakankamai išsamiai pasisakyta ginčijamame procesiniame sprendime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant viešojo pirkimo sutarties projekto nuostatas, taip pat viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimus, analizė nėra fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 71 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Pirkimo reikalavimą su pasiūlymu pateikti Sutarties vykdymo planą, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.

51.       Techninės specifikacijos 6.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti Sutarties vykdymo planą, kuriame pateikti aprašymai turi atitikti Techninės specifikacijos reikalavimus. Sutarties vykdymo planas sutarties vykdymo metu bus detalizuojamas, rengiant Reglamentą. Reglamente gali būti suderintos ir kitos papildomos sąlygos nei nustatytos Sutarties vykdymo plane, kurios būtinos tinkamam sutarties įvykdymui. Sutarties vykdymo planas yra tiekėjo įsipareigojimų vykdymo planas, todėl bet kokie šiame plane nurodyti įpareigojimai pirkėjui yra tik rekomendacinio pobūdžio ir pirkėjas neįsipareigoja jų laikytis, pirkėjas įsipareigos laikytis tik šalių bendrai suderintuose dokumentuose (Reglamente) nurodytų įsipareigojimų.

52.       Techninės specifikacijos 3.1 punkte nustatyta, kad „Billing“ diegimo paslaugas sudaro: analizė, įskaitant būsimų veiklos procesų parengimą, projektavimas, programavimas ir konfigūravimas, diegimas į testavimo ir kūrimo aplinkas, testavimas, diegimas į gamybinę aplinką, duomenų migravimas, mokymai, bandomoji eksploatacija, diegimo paslaugų valdymas, kūrimo ir testavimo aplinkų suteikimas iki naujos infrastruktūros įsigijimo, būtinosios integracijos, garantinio aptarnavimo paslaugos. Be nurodytų paslaugų, pirkimo objektą sudaro programinės įrangos licencijos, neprivalomų integracijų paslaugos, sistemos priežiūros ir aptarnavimo paslaugos, kritinių klaidų taisymas, vystymo paslaugos.

53.       Techninės specifikacijos 1.6 punkte įtvirtinta, kad Reglamentas – dokumentas, kuriame detalizuojamas Sutarties vykdymo planas. Techninės specifikacijos 5.2.1 punkte nustatyta, kad detalus sistemos diegimo paslaugų grafikas ir sutarties vykdymo reglamentas tiekėjo lėšomis parengiamas ir suderinamas su pirkėju per 1 mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Reglamentas ir (ar) grafikas gali būti pakoreguoti, atsižvelgiant į analizės rezultatus. Kaip kasaciniame skunde nurodo ieškovė, Techninės specifikacijos 4 lentelėje („Numatomi sistemos diegimo etapai ir jų rezultatai, kuriuos atliks tiekėjas sutarties vykdymo metu“) ir 5 lentelėje („Sistemos diegimo valdymo paslaugos ir rezultatai, kuriuos turės pateikti tiekėjas sutarties vykdymo metu“) aprašytas tiekėjo sutartinių įsipareigojimų pagal atitinkamus etapus turinys.

54.       4 lentelės 1.1 punkte „Analizės etapas“ nurodyta, kad tiekėjas turės parengti detalios analizės dokumentą, kuriame, inter alia, turės būti detalizuotas sistemos reikalavimų aprašymas, duomenų sąsajų aprašymas, būsimų veiklos procesų, realizuotų „Billing“ sistemoje, aprašymas, sistemos atitikties funkciniams ir nefunkciniams reikalavimams aprašymas, loginės sistemos architektūros aprašymas; 1.2 punkte „Projektavimo etapas“ nurodyta, kad projektavimo dokumentacija turi aprašyti sistemos detalios analizės dokumente aprašytų reikalavimų realizaciją Sistemoje; dokumentas turi, inter alia, apimti sistemos parametrus, dokumentus, ataskaitas, modifikuojamų funkcijų techninę specifikaciją, sąsajas tarp IS (integracijomis) ir jų valdymo bei funkcijų komponentų ir jų sričių techninę specifikaciją. 5 lentelės 1 punkte „Inicijavimo etapas“ nurodyta, kad tiekėjas turės parengti ir su pirkėju suderinti sistemos diegimo grafiką ir sutarties vykdymo reglamentą, kuris detalizuos tiekėjo galutinio pasiūlymo metu pateiktą sutarties vykdymo planą.

55.       Iš nurodytų Techninės specifikacijos nuostatų matyti, kad, pirma, Sutarties vykdymo plano pagrindu bus parengtas Reglamentas, kurio nuostatos gali modifikuoti Sutarties vykdymo planą, todėl, antra, šio dokumento nuostatos gali, bet neprivalo visa apimtimi tiekėją ir perkančiąją organizaciją saistyti sutarties vykdymo metu, trečia, tiekėjo pareigos parengti atitinkamus aprašymus, detalizavimus, grafikus ir pan. tam tikra dalimi sutampa tiek Sutarties vykdymo plano, tiek Reglamento ar kitų sutartinių dokumentų parengimo metu. Taigi perkančioji organizacija, siekdama Pirkimu įsigyti informacinės sistemos sukūrimo paslaugas, kurias, inter alia, sudaro šios sistemos analizės, aprašymų ir kitos dokumentacijos parengimas, tam tikra dalimi įpareigoja tiekėjus šiuos veiksmus atlikti jau ikisutartinių santykių stadijoje, kita vertus, nors šių veiksmų trūkumai lemia pasiūlymo atmetimą, tačiau tinkamas Sutarties vykdymo plano parengimas per se nereikš, kad jo bus laikomasi visa apimtimi vykdant sutartį.

56.       Be to, tai, kad Sutarties vykdymo planas nelaikytinas įprastine technine specifikacija, patvirtina ir ieškovės viso proceso metu teikti argumentai dėl pirkimo objekto apibrėžties techninės architektūros atžvilgiu. Nors apeliacinės instancijos teismas expressis verbis (tiesiogiai) pasisakė tik dėl Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkto kvalifikavimo, taigi atskirai nesprendė dėl šio plano 4 skyriaus („Techninė architektūra“) nuostatų aiškinimo, tačiau pažymėtina, kad būtent pastarosios patvirtina kasacinio teismo padarytą išvadą dėl neteisėto ieškovės pasiūlymo atmetimo.

57.       Kaip nurodyta šios nutarties 52 punkte, pirkimo objektą sudaro įvairios sistemos aprašymo, diegimo ir vystymo paslaugų bei licencijų įsigijimas, tačiau serveriai ir kita techninė infrastruktūra ginčo Pirkimu neįsigyjama. Pirkimo specialiųjų sąlygų 6 priedo „Pasiūlymo forma“ 1 lentelės 7 punktas „Kliento būsimi kaštai, susiję su diegiamos sistemos infrastruktūra“ atskirai paaiškintas, papildomoje žymoje, inter alia, nurodyta, kad infrastruktūra bus įsigyjama atskiru viešuoju Pirkimu. Privaloma užpildyti kainos detalizacijos lentelę (Pasiūlymo formos priedas Nr. 2 – „Detalizacija“), kurioje turi būti įvertintos duomenų bazių platformos, serverių virtualizacijos platformos, operacinių sistemų ir kitų infrastruktūrinių licencijų bei techninės įrangos įsigijimo išlaidos. Paslaugų teikėjo pasiūlymo 7 punkte nurodyta prekių ir paslaugų kaina ir kiekis turi būti maksimalūs ir užtikrinantys sistemos veikimą pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, o sutarties vykdymo metu paaiškėjus didesniam nei tiekėjo pasiūlymo formos 7 punkte nurodytam prekių ir paslaugų kiekio ir kainos poreikiui, klientui pareikalavus, tiekėjas turi padengti tiesioginius nuostolius dėl pirmiau nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo. Tiesioginiais nuostoliais laikomas skirtumas tarp tiekėjo pasiūlymo formos 7 punkte nurodytų prekių ir paslaugų kiekio ir kainos ir faktiškai įsigytų reikalingų prekių ir paslaugų.

58.       Taigi, nors perkančioji organizacija techninės įrangos įsigijimo kainas vertino lygindama pasiūlymus, tačiau šios įrangos ginčo Pirkimu nesiekė įsigyti, pati deklaravo, kad serveriai ir kita įranga bus įsigyjama atskiru pirkimu po šešių mėnesių nuo sistemos sukūrimo paslaugų sutarties sudarymo. Be to, nors techninės įrangos parametrai detalizuoti Techninėje specifikacijoje („GPC infrastruktūra“), pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad būtent tokie parametrai bus išlaikyti skelbiant atskirą pirkimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užpildė pasiūlymo formą, įskaitant pirmiau nurodytos lentelės 7 punktą, todėl perkančioji organizacija galėjo tarpusavyje palyginti jos ir kitų tiekėjų pasiūlymus.

59.       Vis dėlto patys reikalavimai dėl techninės infrastruktūros yra ne tik nesusiję su ginčo Pirkimo procedūromis (t. y. perkančiosios organizacijos veiksmais pasiūlymų vertinimo stadijoje), bet ir apskritai su sudarysima viešojo paslaugų pirkimo sutartimi. Dėl to tokie techninio pobūdžio duomenys nėra aktualūs sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygoms. Dėl to nesutiktina su trečiuoju asmeniu, kad ieškovė nepasiūlė tinkamos infrastruktūros. Konstatuotina, kad klausimas, kokių konkrečių serverių techninių parametrų pakako, ar nustatytų atsakovės, ar pateiktų ieškovės, teisiškai nereikšmingas.

60.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nereikia spręsti dėl tiekėjų teisės patikslinti pasiūlymus įgyvendinimo. Kita vertus, kasacinis teismas, atskirai nespręsdamas, ar ieškovės pateikti paaiškinimai dėl Sutarties vykdymo plano 3.2.3 punkto (aplinkybės dėl pasiūlyme nurodytų skirtingų informacinių sistemų versijų) nelaikytini de jure (teisiškai) nauju pasiūlymu, plėtodamas teisės išaiškinimus šioje srityje, pasisako dėl atsakovės ir teismų argumentų, kad tiekėjams leistina patikslinti pasiūlymą tik tokiu būdu, jog pateikiamu paaiškinimu jie gali pažymėti konkrečią pasiūlymo vietą, kurioje nurodyta atitinkama informacija, tačiau negali pateikti naujų, papildomų duomenų.

61.       Šiuo aspektu kasacinio teismo pažymėta, kad tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 70 punktą). Dėl to vienintelė aplinkybė, kad dėl su pasiūlymu pateiktų dviejų tarpusavyje nederančių dokumentų koegzistavimo tiekėjui kyla poreikis paaiškinti savo ofertos turinį, per se nereiškia, jog dėl to pateikiamas de jure naujas pasiūlymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 94 punktą).

62.       Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, akivaizdu, kad su trūkumais pateikto pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas gali lemti pasiūlymo apimties faktinį pokytį – bus papildomai pateiktas trūkstamas dokumentas ar rašytinis paaiškinimas, o tam tikrais išimtiniais atvejais dalis duomenų atsiimama. Vis dėlto pasiūlymo apimties keitimas (duomenų pildymas) de facto (faktiškai) nebūtinai sutaps su keitimu de jure; tai priklauso nuo konkretaus atvejo, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes pateikiant ir tikslinant viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 53 punktą).

Dėl Pirkimo laimėtojo pasiūlymo dalies neatskleidimo ieškovei teisėtumo

63.       Antruoju ieškiniu ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus neišviešinti viso Pirkimo laimėtojo pasiūlymo ir dėl šio pagrindo nenagrinėti ieškovės pretenzijos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra konkurentai, o siūlomų paslaugų aprašymas susijęs su konkretaus tiekėjo know-how, ieškovei teisėtai kaip komercinę paslaptį sudaranti informacija galėjo būti neatskleista tam tikra dalis Pirkimo laimėtojo pasiūlymo.

64.       Dėl šių ieškovės reikalavimų pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymais kvalifikuojamas kaip pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo priemonė; tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, kad, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galimai palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto; priešingi veiksmai gali lemti teismo atsisakymą ginti ieškovo teises, nevertinant nesuteiktos informacijos konfidencialumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 35, 39 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nusprendus, jog atsakovė dėl Sutarties vykdymo plano turinio ir reikšmės vykdant sutartį neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, šalių nesutarimo dalis dėl Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlymo atskleidimo reikšminga tiek, kiek tai užtikrins ieškovės teisių įgyvendinimą. Dėl to, jei pakartotinai vykdant viešojo Pirkimo procedūras paaiškėtų, kad ieškovės pasiūlymas pripažintinas geriausiu, jos reikalavimas susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu praras prasmę. Kita vertus, teisėjų kolegija pateiks tam tikrus reikšmingus kasacinio teismo išaiškinimus šioje srityje.

66.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos; taigi, būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 59, 60 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67.       Viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, todėl būtina, kad perkančioji organizacija neatskleistų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti sąžiningam ūkio subjektų varžymuisi ginčo viešajame pirkime ar kituose konkursuose; be to, tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo konkurso metu susiklostant pasitikėjimo santykiams, pasiūlymus pateikę tiekėjai turi būti užtikrinti, kad perkančioji organizacija kitiems dalyviams neatskleis tokios informacijos, kuri jiems sukeltų žalą. Siekdama įsitikinti, ar atskleisti prašoma informacija pasižymi tokiomis savybėmis, perkančioji organizacija turi bendradarbiauti su pasiūlymą pateikusiu ūkio subjektu, kad šis išsamiai paaiškintų reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima priimti teisėtą sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 114 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

68.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad vienas iš atitinkamų duomenų pripažinimo komercine paslaptimi kriterijų – informacijos vertingumas. Kasacinio teismo konstatuota, kad informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius; taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita; komercinė paslaptis – tai informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 54, 57 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69.       Nagrinėjamo ginčo kontekste sprendžiant dėl atitinkamo tiekėjo pasiūlymo išviešinimo svarbu nustatyti ne tik tai, ar konkretūs ūkio subjektai veikia toje pačioje ekonominės veiklos srityje, t. y. ar jie yra tiesioginiai konkurentai, bet ir tai, ar ir kaip vieno dalyvio pasiūlymo informacija gali sukurti vertės jam pačiam dėl to, kad kiti jos nežino, arba kiek ši vertė gali sumažėti dėl to, jog ji bus paviešinta. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio ginče, koks buvo nagrinėjamas šioje byloje, svarbu nustatyti, ar vienas tiekėjas, sužinojęs apie kito ūkio subjekto siūlomą programinę įrangą, gali dėl to turėti naudos (o informacijos turėtojas patirti žalos), kiek realiai gali pasikeisti jų tarpusavio konkurencinė aplinka.

70.       Tuo tikslu turi būti nustatyta, kiek įvairios programinės įrangos yra panašios, pakeičiamos viena į kitą; be to, kiek informacija apie tam tikro gamintojo techninius sprendinius yra prieinama rinkoje ir pan. (ar lengva pradėti bendradarbiavimą su atitinkamos programinės įrangos gamintoju, kokios licencijų įsigijimo sąlygos ir pan.). Pažymėtina, kad pagal savo pobūdį informacinės sistemos kaip intelektinės nuosavybės objektai nepasižymi tokiu universalumu ir pakeičiamumu kaip įprastiniai produktai ar techniniai sprendiniai (pavyzdžiui, darbų atlikimo technologija). Dėl to atitinkamos informacijos sužinojimas nebūtinai lems realią galimybę ja pasinaudoti savo veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo šalys byloje laikėsi skirtingos pozicijos dėl to, ar trečiojo asmens siūloma „Billing“ sistema pasižymėjo išskirtiniu savitumu.

71.       Pažymėtina, kad tai, jog pati ieškovė atitinkamus savo pasiūlymo duomenis įvardijo kaip konfidencialius, per se nereiškia, kad tokios pačios kito tiekėjo pasiūlymo dalys dėl to yra konfidencialios. Kasacinio praktikoje pasisakyta, kad peržiūros procedūros objektas yra pačios perkančiosios organizacijos sprendimas, o ne kito tiekėjo atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, kuri dar nėra galutinai įvertinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-415/2016). Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl ieškovės pasiūlymo konfidencialumo nevyko jos ir atsakovės susirašinėjimas, siekiant galutinai patvirtinti konfidencialios informacijos apimtį, šiuo aspektu atsakovė nepriėmė sprendimo.

72.       Kita vertus, net jei perkančioji organizacija ir teismas pagrįstai atitinkamus dokumentus pripažįsta sudarančiais ūkio subjekto konfidencialią informaciją (neviešą bylos medžiagą), bet kokiu atveju turi būti užtikrintos ieškovo teisės į veiksmingą teisių apsaugą. Net ir tais atvejais, kai pagrįstai nusprendžiama, jog tam tikri duomenys atitinka konfidencialumo pobūdį ir dėl to turi būti saugomi, tai nereiškia, kad informacijos prašančiam subjektui negali būti teikiama jokios informacijos; perkančiosios organizacijos savo sprendimus šioje srityje privalo, laikydamosi gero administravimo principo, motyvuoti, o tokios pareigos apimtis tiesiogiai koreliuoja su saugotinos informacijos pobūdžiu (turiniu) ir apimtimi (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 119, 120 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

73.       Bet kokiu atveju pats dokumentas in corpore (visas), pavyzdžiui, sutartis, negali būti neatskleistas kitam ūkio subjektui, nes informacijos apsauga negali paneigti motyvavimo pareigos ir suponuoti ieškovo teisių gynybos fiktyvumo. Atsižvelgiant į tai, argumentai nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu negali apsiriboti tik nurodymu apie informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija (ir teismai), derindama vieno tiekėjo teisę į informacijos slaptumą ir jos apsaugą su kito tiekėjo veiksmingos teisių gynybos imperatyvu, privalo, priklausomai nuo konkrečios šių interesų užtikrinimo pusiausvyros, informacijos prašančiam ūkio subjektui suteikti bent minimalią informaciją, kad jos pagrindu jis galėtų spręsti dėl poreikio inicijuoti peržiūros procedūrą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 121 punktą).

74.       Perkančioji organizacija privalo pranešti apie savo sprendimą tam tikrus duomenis laikyti konfidencialiais kiek įmanoma neutraliau ir taip, kad tokiu pranešimu būtų išsaugotas šių duomenų konkrečių elementų (taigi, ne visų), kurių apsauga šiuo požiūriu yra pateisinama, konfidencialumas, – jų esminį turinį; šiuo tikslu perkančioji organizacija gali pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio; ji taip pat gali pateikti pasiūlymą pateikusio subjekto nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 122 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

75.       Atitinkami duomenys iš principo gali būti susisteminti ir pateikti taip, kad nors jų išviešinimas ir leis suprasti, kokie įrenginiai, medžiagos ir pan. įeina į viešojo pirkimo sutarties objektą, tačiau neatskleis tiekėjo siūlomų konkrečių technologinių sprendimų (atsakymų, kaip, kokiu būdu veikia konkretus įrenginys, iš kokių sudėtinių dalių jis sudarytas ir pan.), jo turimų know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės), brėžinių ir t. t.; rinkoje egzistuojant keliems tam tikro objekto technologiniams sprendimams ir apie juos visuotinai žinant, ūkio subjekto, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, pasirinkimas, kokį vieną iš galimų techninių sprendimų naudoti, per se nelaikytinas komercine paslaptimi (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 47 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

76.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais įrodė skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo vertinimo nepagrįstumą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti ieškinio reikalavimą 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovės sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

77.       Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad jos pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, yra perteklinis bei išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, todėl dėl jo nereikia spręsti iš esmės (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Be to, šia nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmesti dėl siūlomų Sutarties vykdymo planų neatitikčių Techninės specifikacijos nuostatoms, todėl bet kokiu atveju nei teismo procese, nei atnaujintose Pirkimo procedūrose toks reikalavimas negali būti patenkintas ar atmestas.

78.       Dėl antrojo ieškinio reikalavimų kasacinis teismas negali spręsti iš esmės, nes dėl pirmojo ieškinio patenkinimo padarinių nėra aiškus ieškovės teisėtas poreikis susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Esant poreikiui, atsakovė, iš naujo vykdydama Pirkimo procedūras, pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus turės pakartotinai įvertinti naują ieškovės prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, o ieškovė turės galimybę iš naujo pasinaudoti peržiūros procedūra (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės antrojo ieškinio reikalavimą dėl pretenzijos nenagrinėjimo, o ieškovė šios sprendimo dalies nei apeliaciniu skundu, nei kasaciniu skundu iš esmės neginčijo, aptariamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys paliktinos galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

81.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

82.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dėl neteisėto jos pasiūlymo atmetimo buvo iš esmės tenkintas, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje. Kita vertus, dėl ieškovės antrojo ieškinio teismo sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo priimtas, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos skirstomos atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be kita ko, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, nustatęs veiksmingumo principo pažeidimą, teismas į šią aplinkybę gali atsižvelgti, inter alia, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018 52 punktą).

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus pirmąjį ieškovės ieškinį, o antrąjį palikus nenagrinėtą (dalį proceso – nutraukus), didžioji dalis ieškovės pažeistų teisių buvo apginta, todėl ji įgijo teisę į 85 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo, byloje dalyvavęs atsakovės pusėje, įgijo teisę į 15 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

84.       Primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 201 punktą; 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 136 punktą).

85.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 4292 Eur žyminį mokestį už pirmąjį ieškinį, 4249 Eur žyminį mokestį už antrąjį ieškinį ir patyrė 12 326,03 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (už ieškinių ir dublikų parengimą, už prašymo sujungti civilines bylas parengimą, už prašymo skirti ekspertizę parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą, dokumentų analizę ir kt.). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytas sumas, todėl mažinamos iki 3995,25 Eur už pirmąjį ieškinį, 2397,15 Eur už dubliką, 1917,72 Eur už prašymus dėl bylų sujungimo, ekspertizės skyrimo ir rašytinius paaiškinimus (639,24 Eur x 3). Už antrąjį ieškinį bei dubliką, nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti. Atsižvelgiant į nustatytą proporciją, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens priteisiamas 10712 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas ((4292 Eur + 3995,25 Eur + 2397,15 Eur + 1917,72 Eur) x 0,85).

86.       Atsakovė nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jai nėra atlyginamos.

87.       Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 15 672,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimų į ieškinius parengimą, tripliko parengimą, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, nuomonės dėl ekspertizės skyrimo parengimą, rašytinių paaiškinimų ir kitų procesinių prašymų parengimą, dokumentų analizę ir kt.). Atsižvelgdama į maksimalius Rekomendacijose nustatytus priteisiamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad maksimalios trečiajam asmeniui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sutampa su ieškovei priteistomis maksimaliomis sumomis, t. y. teisiškai pagrįstos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sudaro 8310,12 Eur (už atsiliepimą į ieškinį, tripliką, procesinius prašymus ir rašytinius paaiškinimus), todėl pagal nustatytą proporciją trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamas 1247 Eur (8310 Eur x 0,15) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

88.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 5356 Eur (10712 Eur / 2), o iš trečiojo asmens – 4109 Eur (5356 Eur – 1247 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

89.       Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 4695 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 4077,22 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas (už apeliacinio skundo parengimą). Atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl mažinamos iki maksimalios už apeliacinio skundo parengimą priteisiamos sumos (2854,81 Eur). Atsižvelgiant į nustatytą proporciją, ieškovei iš atsakovių atlyginamos 6417 Eur ((4695 Eur + 2854,81 Eur) x 0,85) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

90.       Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, todėl šios jai nėra atlyginamos.

91.       Trečiasis asmuo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4259,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepridėjo šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai, pagrindžiantys realiai patirtas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti, trečiajam asmeniui aptariamos išlaidos nėra atlyginamos.

92.       Paskirsčius bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteisiama po 3208,5 Eur (6417 Eur / 2).

93.       Nustatyta, kad ieškovė kasaciniame teisme patyrė 4695 Eur žyminio mokesčio ir 9406,54 Eur atstovavimo išlaidas (už kasacinio skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl mažintinos iki maksimalių sumų: 3805,78 Eur už kasacinio skundo parengimą ir 691,96 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal nustatytą proporciją ieškovei atlyginamos 7814 Eur ((4695 Eur + 3805,78 Eur + 691,96 Eur) x 0,85) bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.

94.       Atsakovė nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jai nėra atlyginamos.

95.       Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie kasaciniame teisme patirtas 6222,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą). Trečiojo asmens patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 2940,83 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 691,96 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal nustatytą proporciją trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamas 545 Eur ((2940,83 + 691,96 Eur) x 0,15) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

96.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dėl kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisiama 3907 Eur (7814 Eur / 2) iš atsakovės ir 3362 Eur (3907 Eur – 545 Eur) iš trečiojo asmens.

97.       Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 12472 Eur (5356 Eur + 3208,5 Eur + 3907 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš trečiojo asmens – 10680 Eur (4109 Eur + 3208,5 Eur + 3362 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Innoforce“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Sąskaitybos („Billing“) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkime CVP IS Nr. 517219.

Įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ toliau tęsti Sąskaitybos („Billing“) sistemos, jos diegimo, palaikymo, aptarnavimo ir vystymo paslaugų pirkimo procedūras ir iš naujo įvertinti pasiūlymus.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę atskleisti trečiojo asmens pasiūlymą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis paslaugų centras“ pateikti pirkimo laimėtojos „CGI Lithuania“, UAB, su galutiniu pasiūlymu pateiktus dokumentus palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei UAB „Innoforce“ (j. a. k. 302676496) iš atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (j. a. k. 303200016) 12472 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš trečiojo asmens „CGI Lithuania“, UAB, (j. a. k. 210316340) 10680 (dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Gražina Davidonienė

                                                                                        Sigita Rudėnaitė

                                                                                        Gediminas Sagatys