Civilinė byla Nr. e3K-3-298-969/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00110-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8, 2.6.18.3, 3.3.1.13, 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Validus energija“ ir „Lensora“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles bei sutartinę civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė BUAB „LitCon“ prašė taikyti atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovės 383 288,87 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 1 294 342,43 Eur netesybas (baudą) pagal 2018 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) 12.8 punktą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove Mažeikių rajono savivaldybės administracija sudarė 2018 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos“, o 2018 m. spalio 10 d. sudarė susitarimą Nr. MS-315 prie 2018 m. spalio 8 d. statybos rangos sutarties Nr. MS 309 (toliau – ir Susitarimas prie rangos sutarties). Prievolėms, kylančioms iš Rangos sutarties, užtikrinti ieškovė pateikė atsakovei besąlyginį 2018 m. spalio 8 d. laidavimo draudimo raštą dėl 1 604 556,73 Eur sumos (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas), už šio išdavimą sumokėjo draudikui 34 516,87 Eur. Ruošdamasi darbų vykdymui, ieškovė sudarė su tiekėja UAB „Dikota“ 2019 m. liepos 30 d. Medžiagų tiekimo ir montavimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis, šių pagrindu 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo UAB „Dikota“ 348 772 Eur avansinių mokėjimų dėl statybvietės įrengimo bei medžiagų tiekimo.

4.       Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Rangos sutartį nevykdymo (esminio pažeidimo) ieškovė buvo priversta nutraukti Rangos sutartį vienašališkai, dėl to reikalauja iš atsakovės sumokėti 10 proc. sutarties darbų vertės netesybas – 1 294 342,43 Eur baudą (Rangos sutarties 12.8 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „LitCon“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą ir 353 786 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (388 302,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pranešimus dėl Rangos sutarties nutraukimo šalys viena kitai išsiuntė tą pačią dieną – 2019 m. gruodžio 12 d. Teismas nurodė, kad Rangos sutarties nutraukimo pagrindai šalių buvo aptarti sutartyje, todėl jie turi būti taikomi sprendžiant dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.

7.       Teismas pažymėjo, kad Rangos sutarties vykdymas buvo susietas su finansavimu iš savivaldybės ir valstybės lėšų. Teismas nusprendė, kad šalių sutarto statybvietės perdavimo termino nesilaikymas, net nepradėtų statybos darbų stabdymas, statinio techninio prižiūrėtojo nepaskyrimas, bendradarbiavimo pareigos su rangove neįgyvendinimas sudarė ieškovei ne tik Rangos sutarties 12.8.2 punkte, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1–2 dalyse nustatytą pagrindą tokius atsakovės veiksmus vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Teismo nuomone, Rangos sutarties nutraukimas buvo adekvati ieškovės reakcija į atsakovės elgesį (neveikimą).

8.       Teismo vertinimu, remdamasi Rangos sutarties 12.11 punktu, atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties. Aiškinant šį sutarties punktą taip, kaip teigia savivaldybės administracija (negavus valstybės finansavimo Rangos sutartis gali būti nutraukta), prioritetas būtų suteiktas atsakovės interesams, išplečiant jos teises ir analogiškai susiaurinant ieškovės (rangovės) teises, šiai prisiimant besąlyginio Rangos sutarties atsisakymo riziką ir pasekmes, tarp jų ir dėl teisės į žalos atlyginimą. Taip pat nėra pagrindo sutarties nuostatą, kad rangovė atlieka darbus, kurių atlikimą savivaldybės administracija finansuoja savo lėšomis, o likę darbai neatliekami, pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalyje 1 punkte įtvirtintai pareigai racionaliai naudoti darbams įsigyti skirtas lėšas. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, suabejojusi viešąjį konkursą laimėjusia rangove, siekė nutraukti viešojo pirkimo sutartį, nors pats viešojo pirkimo tikslas (sporto centro pastatymas) tebėra išlikęs.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Rangos sutarties finansavimas nebuvo visiškai nutrauktas, sutarties terminas buvo penkeri metai, o nepakankamas sutarties finansavimas buvo skirtas pirmaisiais Rangos sutarties vykdymo metais. Ieškovės UAB „LitCon“ restruktūrizavimo procesas jau buvo prasidėjęs, todėl, Rangos sutarties šaliai kilus abejonių dėl kitos sutarties šalies galimybių (ketinimų) įvykdyti sudarytą sutartį, CK 6.220 straipsnio 1 dalis nustato teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinimo, kad ši sutartį įvykdys tinkamai, ir sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį įvykdys tinkamai.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 34 516,87 Eur įmoka už Laidavimo draudimo raštą. Kita vertus, ieškovė, neparengusi darbo projekto, tačiau sudarydama Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį bei Mechanizmų nuomos sutartį, mokėjimo pavedimus atlikdama 2019 m. rugpjūčio 9 d. bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. (jau po to, kai 2019 m. rugpjūčio 5 d. derėjosi dėl Rangos sutarties nutraukimo sąlygų abipusiu sutarimu), veikė savo rizika ir prisiėmė visas su tuo susijusias išlaidas. Be to, aptariamose sutartyse buvo nustatyta galimybė sumokėtas avansines įmokas susigrąžinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Dikota“ dėl sumokėtų įmokų susigrąžinimo.

11.       Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad, net ir negavusi finansavimo iš valstybės, atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus, kurių atlikimą finansuoja savo lėšomis (Rangos sutarties 12.11 punktas). Mažeikių rajono savivaldybė buvo įsipareigojusi finansuoti 30 proc. Rangos sutarties kainos, t. y. 3 883 027,28 Eur, todėl 10 proc. bauda sudaro 388 302 Eur.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės BUAB „LitCon“ ir atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei BUAB „LitCon“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 353 786 Eur baudos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškovės BUAB „LitCon“ ieškinį atmesti.

13.       Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo projektas turėjo būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės lėšų, atitinkamai 70 proc. ir 30 proc. Todėl tuo atveju, jeigu rangovė iki 2019 m. pabaigos būtų atlikusi parengiamuosius darbus, neviršijančius 400 000 Eur, už juos turėtų būti apmokėta proporcingai iš valstybės ir savivaldybės lėšų. Užsakovė 2019 m. neturėjo (negavo) valstybės finansavimo, dėl to didžioji dalis rangovės atliktų darbų (70 proc.) liktų neapmokėta, o savivaldybės sumokėtos lėšos (30 proc. atliktų darbų kainos) būtų panaudotos neprotingai ir neracionaliai.

14.       Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Rangos sutarties 4.6.3 papunktį atsakovės atsakomybei bei rizikai priskirtas ne neskirto (negauto), bet skirto (gauto) finansavimo nereguliarumas arba trūkumas.

15.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad nors Rangos sutartis ir Susitarimas prie rangos sutarties sudaryti prisijungimo būdu, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Susitarimas prie rangos sutarties neatitiko rangovės valios; užsakovė nenuslėpė nuo rangovės fakto, kad neturi viso (100 proc.) projekto finansavimo ir kad Rangos sutartis negalės būti vykdoma (pradėta vykdyti 2019 m. spalio 9 d.) negavus valstybės finansavimo (Susitarimo prie rangos sutarties c punktas).

16.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek užsakovė, tiek rangovė nebuvo paskyrusios Rangos sutartyje nurodytų specialistų (projekto ir statybos vadovų), būtinų statybos darbams vykdyti ir statybos pradžiai registruoti. Rangos sutarties šalys suprato (negalėjo nesuprasti), kad be valstybės finansavimo darbai nebus atliekami, todėl statybos darbų priežiūros specialistų skyrimas buvo netikslingas, kaip ir statybvietės perdavimas. Taigi byloje nėra pagrindo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, nes Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai 2019 m. spalio 4 d. stabdė visų statybos darbų vykdymą, neperdavė rangovei statybvietės ir nepaskyrė statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Ieškovė UAB „LitCon“ nepagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį CK 6.217 straipsnio bei Rangos sutarties 12.8.2 papunkčio pagrindu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 1 294 342,43 Eur dydžio netesybų (baudos) priteisimo pagal Rangos sutarties 12.8 papunktį.

17.       Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog rangovė prisiėmė riziką dėl 348 772 Eur dydžio avansinio mokėjimo UAB „Dikota“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai teikiamų duomenų nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 9 ir 14 d. avansinių mokėjimų atlikimo metu UAB „Dikota“ dirbo tik vienas darbuotojas (apdraustasis). Tokio didelio projekto statybvietės įrengimo bei medžiagų tiekimo vienas darbuotojas nebūtų užtikrinęs. Avansiniai mokėjimai pervesti UAB „Dikota“ ieškovei dar nuo 2018 m. spalio 10 d. žinant, kad be finansavimo darbai negali būti vykdomi, bei po 2019 m. rugpjūčio 5 d. užsakovės ir rangovės susitikimo, kuriame užsakovė informavo rangovę dėl projekto nefinansavimo, taip pat po 2019 m. rugpjūčio 7 d. rangovei pateikto pasiūlymo svarstyti Rangos sutarties nutraukimo galimybes. Kolegija papildomai pažymėjo ir tai, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad siekė iš UAB „Dikota“ susigrąžinti sumokėtus avansus pagal nepradėtas vykdyti Medžiagų tiekimo ir montavimo bei Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis ir kad UAB „Dikota“ bankroto ne teismo tvarka proceso metu nebuvo patenkintas kreditorės UAB „LitCon“ reikalavimas (dėl sumokėtų avansinių sumų).

18.       Kolegija nurodė, kad už 1 604 556,73 Eur sumos (15 proc. Sutarties sumos) Laidavimo draudimo rašto išdavimą UAB „LitCon“ sumokėjo draudikui 34 516,87 Eur. Nepateikti įrodymai, kad UAB „LitCon“ buvo kreipusis į draudiką dėl sumokėtos įmokos (34 516,87 Eur) sugrąžinimo dėl išnykusios galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui, todėl ieškinio reikalavimas dėl 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo atmetamas kaip neįrodytas.

19.       Galiausiai, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės vienašališkas Rangos sutarties nutraukimas CK 6.219 straipsnio ir Rangos sutarties 12.11  papunkčio pagrindu yra neteisėtas. Priešingu atveju teismo pripažinimas, kad užsakovė savo lėšomis nuo 2019 m. spalio 9 d. (darbų pradžios) turėjo finansuoti dalį (parengiamųjų) rangovės darbų, kai 2019 m. ir 2020 m. projekto finansavimo užsakovė neturėjo ir dėl to (be finansavimo) visi darbai negalėjo būti atliekami, prieštarautų viešajai tvarkai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai, įtvirtinančiai pareigą racionaliai naudoti darbams įsigyti skirtas lėšas, bei savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens veiklos tikslams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „LitCon“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Atsakovė neturėjo teisės visiškai nevykdyti sutarties ir sustabdyti darbus. Bylos nagrinėjimo objektą sudarė atsakovės veiksmų teisėtumo įvertinimas – teismai turėjo išaiškinti Rangos sutarties 12.11 bei 6.6 punktų turinį, nustatyti, ar šiuose punktuose išdėstytos teisės normos leido atsakovei visiškai nevykdyti Rangos sutarties, sustabdyti visų darbų atlikimą neribotam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susikoncentravo į tai, ar atsakovė teisėtai nutraukė sutartį, nes šios priežastys neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 12.11 ir 6.6 punktus. Teismo išvada neatitiko Rangos sutarties 12.11, 6.6 ir 4.6.2 punktų lingvistinės formuluotės bei to, kaip šias nuostatas suvoktų analogiški šalims protingi asmenys, neatsižvelgta į kasacinio teismo praktiką, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas aptariamų Rangos sutarties punktų aiškinimas pažeidžia principą, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, bei contra proferentem taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas perkančiajai organizacijai suteikė teisėtą galimybę Rangos sutarties visiškai nevykdyti, savo valia nepriimant sprendimų dėl projekto finansavimo, be kita ko, visiškai neatsakant rangovei.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino Rangos sutarties 12.11 punktą kaip negaliojantį CK 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsnių pagrindais, šiai nuostatai neva prieštaraujant VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir juridinio asmens tikslams. Jokios įstatymų nuostatos imperatyviai nedraudžia tam tikro projekto vykdyti dalimis.

20.4.                      Pareikštu ieškiniu UAB „LitCon“ prašė priteisti netesybas pagal Rangos sutarties 12.8 punktą, kuris jas nustatė tuo atveju, jeigu rangovė nutraukia Rangos sutartį 12.8.2 papunkčio pagrindu, todėl teismai šioje byloje privalėjo patikrinti, ar Rangos sutartį UAB „LitCon“ nutraukė teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, spręsdamas, ar Rangos sutartį atsakovė nutraukė teisėtai. Priežastys, dėl kurių atsakovė savo iniciatyva vėliau nutraukė Rangos sutartį, negalėjo turėti reikšmės sprendžiant atsakovės neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nes tai neatitinka CK 6.246 ir 6.256 straipsnių esmės bei įrodinėjimo dalyko.

21.       Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešojo pirkimo būdu sudaryta Rangos sutartimi. Vertinant Rangos sutarties nuostatas, aiškinant jų turinį privaloma atsižvelgti į VPĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, įskaitant ir pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Vertinant, kad nepaisant to, jog valstybės finansavimas Rangos sutarčiai vykdyti neskiriamas, Rangos sutarties 12.11 punktas vis tiek leidžia rangovei atlikti dalį darbų, neabejotinai būtų pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos dėl racionalaus lėšų naudojimo.

21.2.                      VPĮ nedraudžia šalims sutartyje susitarti, kad šalies tam tikrų pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas būtų priklausomas nuo tam tikrų aplinkybių, kaip šiuo atveju finansavimo, buvimo ar nebuvimo (CK 6.30–6.32 straipsniai).

21.3.                      Rangos sutarties 4.6.3 papunktyje šalys sulygo, kad atsakovės atsakomybei bei rizikai yra priskirtas ne neskirto (negauto), bet būtent jau skirto ir (ar) gauto finansavimo nereguliarumas arba trūkumas.

21.4.                      Bendradarbiaudama ir atvirai kalbėdama apie finansavimo trūkumo situaciją, atsakovė padarė viską, kas tokiomis aplinkybėmis buvo pakankama tam, kad UAB „LitCon“ nuostolių nepatirtų. UAB „LitCon“, nuolat gaudama informaciją iš atsakovės ir jau 2019 m. spalio 4 d. žinodama, kad statybos darbų vykdymas stabdomas nuo 2019 m. spalio 9 d., tik po dviejų mėnesių, t. y. 2019 m. gruodžio 3 d., kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad Rangos sutarties sustabdymą laiko neteisėtu. Be to, žinodama apie Rangos sutarties vykdymo sunkumus ir galimybę, kad sutartis apskritai bus nutraukta, vykdė pavedimus UAB „Dikota“.

21.5.                      Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Dikota“ pervesti avansiniai mokėjimai yra skirti projektui, taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad UAB „LitCon“ kreipėsi į draudiką dėl sumokėtos įmokos (34 516,87 Eur) sugrąžinimo išnykus galimybei įvykti draudžiamajam įvykiui.

21.6.                      Susitarimo 12.11 punktas nustatė atvejus, kada atsakovė įgyja teisę nutraukti Rangos sutartį vienašališkai. Ši nuostata buvo sudaryta teisėtai, bendra ir laisva abiejų sutarties šalių valia. Šalių sutartas Rangos sutarties nutraukimo pagrindas neprieštaravo VPĮ.

21.7.                      UAB „LitCon“ nepajėgumas tinkamai įgyvendinti Rangos sutartimi nustatyto tikslo patvirtina atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir CK 6.219 straipsnio pagrindu, t. y. UAB „LitCon“ buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, restruktūrizuojama, nevykdė įsipareigojimų kitiems užsakovams, darbuotojų skaičius drastiškai mažėjo, o pati ieškovė veikė nesąžiningai, ja nepasitikėjo ir subrangovai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

22.       Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar, ieškovei nutraukus Rangos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareiškus ieškinį atsakovei dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismai neišėjo už ieškinio ribų, vertindami ne tik ieškovės, bet ir atsakovės vėliau atlikto Rangos sutarties nutraukimo teisėtumą.

23.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas; 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022, 42 punktas).

25.       Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas). 

26.       Be kita ko, teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei. Ieškinio pagrindas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl, ieškovės vertinimu, neteisėtų atsakovės veiksmų – neperduotos statybos darbų aikštelės, sustabdytų rangos darbų, statinio techninio prižiūrėtojo nepaskyrimo, bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Ieškovės manymu, šie atsakovės veiksmai sudarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurių ji Rangos sutartį teisėtai nutraukė (12.8 punktas) ir kurie sudaro pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo reikalavimo nekildino iš atsakovės atlikto Rangos sutarties nutraukimo (12.11 punktas) ir jo teisėtumo neginčijo. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi atsiliepimo į ieškinį forma, t. y. savarankiškų reikalavimų nereiškė, tačiau atsiliepime nurodė, kad Rangos sutartį teisėtai nutraukė būtent atsakovė (12.11 punktas). Kartu atsakovė teikė argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų neegzistavimo.

28.       Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstais pripažįsta kasacinio skundo argumentus, kad pagal byloje pareikštus materialinius reikalavimus ir ieškovės siekiamą teisinį rezultatą teismai išėjo už ieškinio ribų vertindami atsakovės atlikto Rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, t. y. pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė sutartį nutraukė teisėtai, nesant reikalavimo, nebuvo pagrindo analizuoti atsakovės vėliau atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą. Teisėtai nutraukta sutartis negali būti nutraukta (teisėtai arba neteisėtai) pakartotinai, todėl pirmoji išvada savaime eliminuoja antrąją. Analogiška išvada dėl bylos nagrinėjimo ribų taikytina ir apeliacijos procesui, t. y. apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai (atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų), nebuvo pagrindo vertinti atsakovės atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą, nes byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

29.       Kita vertus, tai, kad teismai atskirai įvertino abiejų šalių atliktą Rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, nereiškia, kad nebuvo išnagrinėtos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Spręsdami dėl ieškovės atlikto Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismai iš esmės analizavo, ar atsakovės veiksmai neperduodant statybos darbų aikštelės, nepaskyrus statinio techninio prižiūrėtojo, sustabdžius rangos darbus sudarė esminį sutarties pažeidimą, atitinkamai – suteikė ieškovei teisę Rangos sutartį nutraukti 12.8.2 papunkčio pagrindu ir gauti šiame sutarties punkte nustatytas sumas.

30.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs įvertinti atsakovės atlikto Rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, išėjo už bylos nagrinėjimo (ieškinio) ribų, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Dėl atsakovės veiksmų teisėtumo

31.       Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas šalių sudarytos Rangos sutarties aiškinimo klausimas. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Rangos sutarties turinį (4.6.2, 6.6, 12.2.8, 12.11 punktai) ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo.

32.       Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar sutarties šalys sutartį vykdė tinkamai, yra būtina išaiškinti sutarties turinį, nustatyti konkrečias šalių teises ir pareigas, jų atsakomybę už sutartyje įtvirtintų prievolių nesilaikymą.

33.       CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

34.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).

35.       Nagrinėjamu atveju pagal Rangos sutarties 2.1 punktą rangovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti šiuos darbus: Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statybos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą, pagal užsakovės parengtą Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statybos darbų techninį projektą, kaip nustatyta sutartyje, ir ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

36.       Rangos sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad užsakovė raštu dėl pasikeitusių aplinkybių, kai dėl jų negalima tęsti darbų ir kai jos tampa žinomos po sutarties sudarymo, ir kai rangovė nebuvo priėmusi jų atsiradimo rizikos, gali bet kada nurodyti rangovei sustabdyti visą darbų vykdymą, nurodydama (jeigu įmanoma) sustabdymo trukmę dienomis. Kaip aplinkybė, dėl kurios gali būti sustabdomi darbai, be kitų, nurodytas finansavimo sustabdymas arba trūkumas. Pagal Rangos sutarties 4.6.2 papunktį užsakovės atsakomybei ir rizikai priskiriamas finansavimo darbų atlikimo nereguliarumas ar trūkumas. Pagal Rangos sutarties 12.8.2 papunktį rangovei suteikiama teisė nutraukti Rangos sutartį esminio sutarties pažeidimo atveju – užsakovei visiškai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį. Nustatyta, kad tokiu atveju rangovei suteikiama teisė atgauti sustabdymo ir statybvietės palikimo išlaidas, sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo išlaidas kartu su bauda, prilygstančia 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei.

37.       Teismai nustatė, kad Rangos sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 8 d., o 2018 m. spalio 10 d. buvo sudarytas Susitarimas prie rangos sutarties, kuriame įtvirtinta atsakovės teisė nutraukti sutartį negavus išorinio finansavimo, t. y. Rangos sutarties 12.11 punkte nustatyta, kad užsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jei sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad investicinis projektas „Mažeikių daugiafunkcinio sporto komplekso Pavenčių g. 36 / Sedos g. 55, Mažeikiuose sporto salės statyba“ nebuvo įtrauktas į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą arba yra kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas sutarčiai vykdyti nebus skirtas. Šalys aiškiai pareiškė, kad, investicinio projekto neįtraukus į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir užsakovei pasinaudojus Rangos sutarties 1.4 papunktyje nustatytu termino darbų pradžiai atidėjimu ar (ir) sutarties vykdymo sustabdymu pagal sutarties 6.6 papunktį, pasibaigus šiems terminams ir nesant sutarčiai vykdyti paskirto finansavimo (investicinis projektas nėra ar nenumatomas įtraukti į Valstybės investicijų programą), užsakovė nepraranda savo teisės pagal šį punktą nutraukti sutartį. Užsakovė apie sutarties nutraukimą šiuo pagrindu rangovę raštu įspėja prieš 2 mėn. iki sutarties nutraukimo dienos. Tokiu sutarties nutraukimo atveju šalys susitaria, kad rangovė atlieka darbus, kurių atlikimą užsakovė finansuoja savo lėšomis, tuo tarpu likę darbai (kuriems atlikti turėjo būti gautas valstybės finansavimas) nėra atliekami. Rangovei yra sumokama tik už faktiškai atliktus bei užsakovės priimtus darbus, tuo tarpu abi šalys atsisako reikalavimų dėl bet kokių nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu šio punkto pagrindu, atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad vėliausiai rangos darbai turėjo būti pradėti 2019 m. spalio 10 d. Teismai taip pat nustatė, kad dar iki vėliausios rangos darbų pradėjimo datos – 2019 m. rugpjūčio 5 d. – atsakovės iniciatyva dėl finansavimo trūkumo buvo inicijuotas šalių susitikimas, jame apsvarstytos galimybės nutraukti sutartį šalių susitarimu, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. 2019 m. spalio 4 d. atsakovė, remdamasi Rangos sutarties 6.6 punktu, pranešė ieškovei apie rangos darbų stabdymą nuo 2019 m. spalio 9 d.

38.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Rangos sutarties 6.6 punktą (kartu su 4.6.2 ir 12.11 papunkčiais), sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – sutarties lingvistinė formuluotė ir tai, kad šalims buvo žinoma, jog projekto vykdymas susietas su išoriniu finansavimu, patvirtina, kad atsakovės teisės stabdyti darbus apėmė tokias situacijas, kaip nagrinėjamoje byloje, t. y. kai finansavimas projektui įgyvendinti nebuvo gautas. Rangos sutarties 6.6 punkte aiškiai išvardijama 12 aplinkybių, kurioms esant užsakovė turi teisę teisėtai stabdyti darbus, įskaitant ir, kaip minėta, finansavimo trūkumo atvejį, todėl vien tai, kad Rangos sutarties 4.6.2 papunktyje nustatytas finansavimo nereguliarumas (trūkumas) kaip užsakovės atsakomybė ir rizika, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalims buvo aišku, jog sutarties sėkmingas vykdymas priklauso nuo išorinio finansavimo, nepanaikina šios atsakovės teisės. Be kita ko, Rangos sutarties 12.11 punkte, reglamentuojančiame Rangos sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva negavus išorinio finansavimo, taip pat pažymima jos teisė stabdyti rangos darbus remiantis Rangos sutarties 6.6 punktu tais atvejais, kai finansavimas projektui vykdyti nebuvo gautas, ir, pasinaudojus šia teise, nutraukti Rangos sutartį. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad užsakovė teise sustabdyti rangos darbus pagal Rangos sutarties 6.6 punktą galėjo pasinaudoti tik esant šių sąlygų visetui: 1) aplinkybė, kad negavusi išorinio finansavimo užsakovė galės stabdyti darbus, buvo aiškiai atskleista pirkimo procedūrų metu pirkime dalyvavusiems tiekėjams; 2) pirkimo procedūrų ir Rangos sutarties sudarymo metu užsakovės lūkestis gauti išorinį finansavimą buvo objektyviai pagrįstas (užsakovė tokio finansavimo galėjo objektyviai tikėtis, atsižvelgdama į atitinkamo laikotarpio Valstybės investicijų programos sudarymo tvarką; buvo atlikti būtini veiksmai įtraukiant projektą į Valstybės investicijų programą ir kt.); 3) išorinis finansavimas negautas dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos, ginčo dėl šių aplinkybių vertinimo kasaciniame teisme nėra.

39.       Vertindama ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo Rangos sutarties 12.11 punkto aiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame punkte nenustatyta, kokius konkrečiai darbus atlieka rangovė, ir įtvirtinta, kad užsakovė atsiskaito tik už faktiškai atliktus ir priimtus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip sukurianti rangovei teisėtą lūkestį reikalauti, jog išorinio finansavimo negavusi užsakovė bet kuriuo atveju suteiktų galimybę atlikti dalį statinio statybos darbų, net jei būtų akivaizdu, kad statybos darbų užbaigti su turimu finansavimu nepavyks. Sutiktina su apeliacinio teismo vertinimu, kad priešingas – ieškovės siūlomas – aiškinimas neatitiktų viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), nes viešosios lėšos, atlikus tik dalį statybos rangos darbų ir neturint finansavimo užbaigti likusius darbus, būtų naudojamos neracionaliai, o toks viešųjų lėšų panaudojimas prieštarautų ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuodamas, kad ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė neatliko ir kitų ieškovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovė pagrįstai nepaskyrė statinio techninio prižiūrėtojo ir neperdavė ieškovei statybos darbų aikštelės. Kasaciniame skunde konkretūs argumentai dėl šių aplinkybių netinkamo teisinio kvalifikavimo neteikiami, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako. 

41.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės atlikto sutarties nutraukimo neteisėtumo ir atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo yra pagrįsta ir teisėta, o kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       Nagrinėjamu atveju bylą laimėjo atsakovė, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

45.       Atsakovė pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė 7791,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Šios išlaidos viršija maksimalias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytas sumas, todėl mažinamos iki maksimalios priteistinos sumos – 2940,83 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 167371234) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) 2940,83 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties Eur 83 ct) kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Sigita Rudėnaitė

        Gediminas Sagatys

        Dalia Vasarienė