Civilinė byla Nr. e3K-3-4-421/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11047-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Z. D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: V. B., V. B., S. V., E. V., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., E. R., R. K., A. M., N. P., M. R., S. R., E. S., L. S., F. Š., E. Ž.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę reikšti ieškinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigas, nustačius, kad ieškinį pareiškęs asmuo yra netinkamas ieškovas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas E. J. teismo prašė: 1) panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – ir Rūmai) 2020 m. birželio 18 d. generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8–9 klausimais dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo; 2) įpareigoti atsakovą Z. D. sušaukti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų neeilinę generalinę asamblėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) iš atsakovo Z. D. ieškovo E. J. naudai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas.
3. Ieškovas nurodė, kad jis yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės UAB „SDG“ generalinis direktorius. Ieškovas, kaip Rūmų narės atstovas, turi teisę dalyvauti Rūmų generalinėje asamblėjoje (visuotiniame Rūmų narių atstovų susirinkime) (toliau – ir Asamblėja), kandidatuoti į Rūmų valdymo organus bei balsuoti esminiais Rūmų veiklos organizavimo klausimais Rūmų Asamblėjoje. 2020 m. birželio 18 d. Asamblėjos darbotvarkėje buvo nustatyta rinkti Rūmų prezidentą, viceprezidentus bei tarybos narius. Ieškovas kandidatavo tiek į Rūmų viceprezidentus, tiek į tarybos narius. Rūmų tarybos posėdyje buvo patvirtintos ieškovo ir kitų kandidatų kandidatūros, todėl ieškovas turėjo pagrįstą, teisėtą lūkestį, kad dėl jo išrinkimo į minėtus Rūmų valdymo organus bus balsuojama Rūmų Asamblėjos metu. Asamblėjos metu balsavimui buvo pateiktos ne visos kandidatūros, nes atsakovas Rūmų prezidentas Z. D. atliko savavališką išankstinę kandidatų atranką – atrinko, kuriuos kandidatus teikti Asamblėjos balsavimui, o kurių – ne. Nei Lietuvos Respublikos pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo, nei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatų nuostatos nesuteikia tokios teisės Rūmų prezidentui. Ieškovo tarp atrinktų kandidatų nebuvo. Tokie atsakovo Z. D. veiksmai užkirto kelią ieškovui tapti Rūmų viceprezidentu ir (arba) tarybos nariu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovų argumento, kad ieškovas byloje yra netinkamas, nes nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytas kaip turintis teisę pareikšti ieškinį asmuo. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškinį juridinių asmenų organų sprendimus pripažinti negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Pagal Rūmų įstatų 6 straipsnį Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus. Byloje pateikti įrodymai, kad UAB „SDG“ yra Rūmų narė, o ieškovas yra šio juridinio asmens generalinis direktorius, t. y. atstovas, todėl sistemiškai vertinant nurodytas teisės nuostatas darytina išvada, kad ieškovas, kaip Rūmų nario įgaliotas atstovas, turintis teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktas į vadovaujančius Rūmų organus, yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieškovu reiškiant ieškinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo.
6. Detaliau Rūmų viceprezidentų ir Rūmų tarybos narių rinkimo tvarka nustatyta Rūmų tarybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu TS Nr. 529/1 patvirtintoje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rinkimų tvarkoje (toliau – Rūmų rinkimų tvarka). Rūmų rinkimo tvarkoje, be kita ko, nustatyta, kad generalinės asamblėjos sprendimai dėl tarybos narių išrinkimo priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma; tokiu būdu Rūmų nariai atvirai ir demokratiškai išreiškia laisvą rinkimų valią; kandidatų į prezidentus, viceprezidentus ir tarybos narius sąrašai sudaromi ir per generalinę asamblėją pateikiami abėcėlės tvarka; kiekvieno Rūmų nario atstovas tarybos rinkimuose turi po vieną sprendžiamąjį balsą balsuojant už kiekvieną kandidatą; renkami penki Rūmų viceprezidentai, išrinktas prezidentas kviečia balsuoti už kiekvieną kandidatą į viceprezidentus; išrinktais Rūmų viceprezidentais skelbiami daugiausia generalinės asamblėjos balsų surinkę kandidatai; renkama keturiolika Rūmų tarybos narių; išrinktas prezidentas kviečia balsuoti už kiekvieną kandidatą į tarybos narius; išrinktais Rūmų tarybos nariais skelbiami daugiausia generalinės asamblėjos balsų surinkę kandidatai.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip Rūmų nario atstovas, buvo informuotas apie Asamblėjos šaukimą bei apie galimybę teikti kandidatūrą į Rūmų viceprezidentus ir Rūmų tarybos narius. Ieškovas laiku ir tinkamai pateikė anketas su visais reikalingais dokumentais. 2020 m. birželio 17 d. Rūmų tarybos posėdžio metu buvo nutarta ieškovo kandidatūrą siūlyti į viceprezidento pareigas. Taip pat buvo priimta ir ieškovo paraiška kandidatuoti į Rūmų tarybos narius. Buvo nutarta Asamblėjai siūlyti 9 kandidatus į Rūmų viceprezidento pareigas. Kandidatų sąrašas buvo sudarytas atsitiktine tvarka, nesivadovaujant Rūmų rinkimų tvarkoje įtvirtintomis nuostatomis sąrašus sudaryti abėcėlės tvarka. Asamblėjos metu išrinktas Rūmų prezidentas Z. D. į viceprezidentų pareigas balsavimui pateikė penkias kandidatūras, kurios buvo atrinktos jo nuožiūra, nesilaikant Rūmų rinkimų tvarkos nuostatų teikti kandidatūras abėcėlės tvarka, o į Rūmų tarybos narius balsavimui buvo pristatyta 14 kandidatūrų. Už pateiktas kandidatūras buvo balsuota paeiliui atviru balsavimu ir visi pateikti kandidatai buvo išrinkti.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nusprendė, jog imperatyvios Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo nuostatos bei juridinio asmens steigiamieji dokumentai pažeisti nebuvo. Pažymėjo, kad nei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, nei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatai nereglamentuoja griežtos balsavimo tvarkos, o nesant minėtuose norminiuose aktuose imperatyvių, detalių nuostatų dėl balsavimo tvarkos už kandidatus į viceprezidentų ir tarybos narių pareigas, darytina išvada, jog kandidatūrų pateikimo balsavimui bei balsavimo metu teisės normų pažeidimai padaryti nebuvo.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ir atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinius skundus, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas nėra Rūmų dalyvis, o kaip Rūmų dalyvės UAB „SDG“ vadovas neturi teisės ginčyti Rūmų organų sprendimų, nes nepatenka į CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą asmenų sąrašą.
11. Teismas pažymėjo, kad Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatyme nėra nustatyta, jog Rūmų narių įgaliotas atstovas, turintis teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktas į vadovaujančius Rūmų organus, turi teisę savo vardu kreiptis į teismą dėl juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo. Taigi nei šis įstatymas, nei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatai nesuteikia teisės Rūmų nario įgaliotam atstovui, kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, apskųsti Rūmų sprendimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Rūmų narė yra UAB „SDG“, kuri jai Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo priskirtą teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktai į vadovaujančius Rūmų organus įgyvendina per įgaliotus atstovus. Šis juridinis asmuo turėjo teisę reikšti reikalavimus teisme, tačiau to nedarė, todėl darytina išvada, kad nelaikė, jog pažeistas įstatymų saugomas jo interesas.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimas dėl ieškovo pakeitimo ir kito asmens (UAB „SDG“) įtraukimo į nagrinėjamą bylą ieškovu ar trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, tačiau nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į susidariusią situaciją, jog ieškovas, kuris yra UAB „SDG“ generalinis direktorius, atstovaujamas advokato, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis yra tinkama proceso šalis ir būtent jis turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį, t. y. ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl ieškovo tinkamumo ir nesutikimo jį pakeisti kitu. Todėl, kolegijos vertinimu, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų. Kolegija, konstatavusi ieškovas yra ir UAB „SDG“ generalinis direktorius, todėl šiam juridiniam asmeniui, be abejo, buvo žinoma apie iškeltą bylą, tačiau jis įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, nesiekė, išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka iš esmės.
14. Konstatavęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundų argumentų dėl ginčijamų juridinio asmens organo priimtų sprendimų teisėtumo ir kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti bylą is? naujo nagrine?ti pirmosios instancijos teismui, jei kasacinis teismas E. J. laikytu? netinkamu ies?kovu, arba panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti bylą is? naujo nagrine?ti apeliacine tvarka, jei kasacinis teismas E. J. laikytu? tinkamu ies?kovu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas vien tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas ne asmens, kuriam priklauso reikalavimo teise?. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti teismui pareigą pasiu?lyti ieškovui netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu. Teismas privalo is?ais?kinti s?alims teisę pakeisti netinkamą ies?kovą (atsakovą) ir is?ais?kinti s?alies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teise?s normu? pažeidimas (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-186/2011). Pirmosios instancijos teismas laike?, kad ies?kovas yra tinkamas, tode?l nesiu?le? jam pakeisti ies?kovą tinkamu, taip pat UAB „SDG“ nebuvo informuota apie tai, kad gali įstoti į bylą kaip trec?iasis asmuo, pareis?kiantis savarankis?kus reikalavimus (tokiu atveju s?ios bendrove?s įtraukimo į bylą momentas nebu?tu? reiks?mingas skaic?iuojant senaties terminus). Kadangi netinkama bylos s?alis gali bu?ti pakeista tinkama tik bylą nagrine?jant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ies?kovo netinkamumą, s?ioje byloje ture?jo priimti nutartį grąžinti bylą nagrine?ti is? naujo pirmosios instancijos teismui. Jei ies?kovas yra tinkamas, tuomet byla ture?tu? bu?ti grąžinta apeliacine?s instancijos teismui nagrine?ti is? naujo, nes skundžiamoje nutartyje s?aliu? argumentai de?l bylos esme?s apskritai nebuvo vertinami ir nagrine?jami apeliacine tvarka.
15.2. Apeliacine?s instancijos teismas, spręsdamas, kad Ru?mu? generaline?s asamble?jos sprendimus ture?jo teisę ginc?yti ne ieškovas, o kitas asmuo (UAB „SDG“), pasisake? de?l neįtraukto į bylą asmens teisiu? ir pareigu? (CPK 266 straipsnis).
15.3. Rūmu? nariu? įgaliotiems atstovams, kaip savarankis?kiems asmenims, veikiantiems savo (o ne atstovaujamo Ru?mu? nario – juridinio asmens) vardu ir interesais, suteikiama teise? kandidatuoti ir bu?ti is?rinktiems į vadovaujanc?ius Ru?mu? organus (Ru?mu? įstatu? 6.1.2 punktas, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnis) bei savo nuožiu?ra balsuoti. Ru?mu? įstatu? 7.5.2.5 punkte nustatyta, kad Ru?mu? taryba (o ne prezidentas) generalinei asamble?jai siu?lo prezidento, viceprezidentu? ir revizijos komisijos pirmininko kandidatu?ras. Nagrine?jamu atveju Taryba generalinei asamble?jai pasiu?le? 9 kandidatu?ras (įskaitant ies?kovo), tac?iau atsakovas Z. D. vienas?alis?kai balsavimui generaline?je asamble?joje atrinko ir pristate? 5 is? 9 kandidatu?ru? į viceprezidentus (bei 14 is? 17 kandidatu?ru? į Tarybos narius). Kartu buvo pažeistas ir Ru?mu? nariu? lygiateisis?kumo principas, įtvirtintas Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnyje, ies?kovo ir kitu? kandidatu? pasyvioji rinkimu? teisė, t. y. teisė bu?ti is?rinktam, ir generaline?je asamble?joje dalyvavusiu? asmenu? aktyvioji rinkimu? teise? – teisė rinkti. Nagrine?jamoje byloje ieškovas reis?ke? reikalavimus veikdamas kaip fizinis asmuo, ginantis savo pažeistas teises ir teise?tus interesus de?l rinkimu? į Ru?mu? valdymo organu? narius, o ne kaip UAB „SDG“ vadovas, veikiantis s?io juridinio asmens interesais. Nustac?ius, kad ieškovas ture?jo teisę asmenis?kai kandidatuoti ir bu?ti is?rinktas į vadovaujanc?ius Ru?mu? organus, tac?iau atsakovo Z. D. neteise?tais veiksmais s?i teise? buvo paneigta, kartu laikytina, kad pasyviosios rinkimų teisės prasme ieškovas s?ioje byloje laikytinas tinkamu ies?kovu. Taigi ieškovas turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą ginti aktyviąją ir pasyviąją rinkimu? teises, todėl turi bu?ti užtikrinama CPK 5 straipsnyje garantuojama teise? į pažeistų teisių gynybą.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo šiuos argumentus:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas yra netinkamas, o bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, proceso teisės normų nepažeidė. Nesant iniciatyvos iš bylos šalies ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas pagal nurodytą proceso teisės normą nėra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).
16.2. Ieškovo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl UAB „SDG“ teisių ir pareigų, yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovas net neįrodinėjo, kad nurodyta nutartis turi kokią nors įtaką UAB „SDG“ teisėms ir pareigoms, tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs išsamią analizę, teisingai konstatavo, kad ieškovas subjektyviosios teisės ginčyti Rūmų organų sprendimų neturi, nes nėra nei Rūmų dalyvis, nei kitas asmuo, kuriam įstatymas tokią teisę būtų suteikęs.
16.4. Net jei ieškovas būtų buvęs pakeistas Rūmų nare UAB „SDG“, ieškinys būtų buvęs atmestas dėl praleisto 3 mėnesių ieškinio senaties termino (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Z. D. prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad palaiko skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S. ir E. Ž. prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
Ieškovas, būdamas atidus, rūpestingas, nuo pat proceso pradžios naudojęsis kvalifikuoto teisininko pagalba, turėjo galimybę įvertinti savo teisę reikšti reikalavimus, kuriuos jis pareiškė šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra netinkamas, nes, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad įgalinimai veikti šalies vardu suteikiami atstovui ne jo, o atstovaujamojo interesams tenkinti, atstovas veikia ne savo, bet tos šalies, kuri jam suteikė įgalinimus atstovauti, įgyvendinant jos subjektines teises, vardu. Ieškovas nėra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčijami Rūmų sprendimai pažeidžia ieškovo teises ar interesus. Rūmų narė UAB „SDG“, turėjusi teisę per įstatymo nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus teisme, to nedarė, todėl darytina išvada, kad nelaikė, jog įstatymų saugomas jos interesas būtų buvęs pažeistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl netinkamos bylos šalies pakeitimą tinkama reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).
20. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčija juridinio asmens – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų – sprendimus. Tokių sprendimų ginčijimas reglamentuojamas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams; ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys.
21. Ieškovas E. J. kasaciniame skunde pabrėžia, kad jis, ne kaip UAB „SDG“ vadovas, veikiantis s?io juridinio asmens interesais, bet kaip fizinis asmuo, ginantis savo pažeistas teises ir teise?tus interesus de?l rinkimu? į Ru?mu? valdymo organu? narius, turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą ginti aktyviąją ir pasyviąją rinkimu? teises, todėl jam turi bu?ti užtikrinama ir CPK 5 straipsnyje garantuojama teise? į pažeistų teisių gynybą.
22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „SDG“ yra Rūmų narė, o ieškovas yra šio juridinio asmens generalinis direktorius, t. y. atstovas, padarė išvadą, kad ieškovas, kaip Rūmų narės įgaliotas atstovas, turintis teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktas į vadovaujančius Rūmų organus, yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieškovu reiškiant ieškinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai – nurodė, kad UAB „SDG“ yra Rūmų narė, tačiau ieškovas nėra Rūmų dalyvis, o įstatymai ir Rūmų įstatai nesuteikia teisės ieškovui, kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, apskųsti Rūmų sprendimus.
24. Ieškovas teisę jam, kaip fiziniam asmeniui, veikiant savo, o ne atstovaujamo Ru?mu? nario vardu ir interesais, ginčyti Rūmu? sprendimus, susijusius su rinkimais į vadovaujanc?ius Ru?mu? organus, grindžia Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnio ir Ru?mu? įstatu? 6.1.2 punkto nuostatomis.
25. Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Rūmų nariais gali būti visų rūšių įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių registre, fiziniai asmenys, turintys įstatymų nustatyta tvarka leidimus užsiimti ekonomine veikla, taip pat švietimo, mokslo ir studijų institucijos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi Rūmų nariai dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises, o vadovaujantis 3 dalimi, Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus. Pastaroji nuostata atkartota Ru?mu? įstatu? 6.1.2 punkte. Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukščiausiasis Rūmų valdymo organas – generalinė asamblėja, kuri yra visuotinis Rūmų narių atstovų susirinkimas. Kiekvienas Rūmų narys generalinėje asamblėjoje turi po vieną sprendžiamąjį balsą.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. J. nėra Rūmų narys, jis 2020 m. birželio 18 d. visuotiniame Rūmų narių atstovų susirinkime (generalinėje asamblėjoje), kuriame priimtus sprendimus siekia ginčyti, dalyvavo kaip Rūmų narės UAB „SDG“ įgaliotas atstovas.
27. Fiziniai asmenys, kaip civilinės teisės subjektai, patys išreiškia valią, sudarydami sandorį, o juridiniai asmenys – per savo organus, taip įgydami civilines teises, prisiimdami civilines pareigas ir jas įgyvendindami (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas pagal suteiktų teisių ribas), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-313/2021, 53 punktas).
28. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra fizinis asmuo, jis yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir veikia bendrovės vardu (šio straipsnio 1, 2, 10 dalys).
29. Minėta, kad pagal Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį visuotiniame Rūmų narių atstovų susirinkime (generalinėje asamblėjoje) kiekvienas Rūmų narys, o ne Rūmų nario atstovas, turi po vieną sprendžiamąjį balsą. Atitinkamai pagal Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei Ru?mu? įstatu? 6.1.2 punktą Rūmų narių įgalioti atstovai teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus įgyvendina Rūmų narių vardu ir interesais, panaudodami atstovaujamam Rūmų nariui priklausantį sprendžiamąjį balsą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytomis normomis reglamentuojamų santykių pobūdį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 10 dalių nuostatas, šią teisę turi ir bendrovės vadovas kaip vienasmenis jos valdymo organas. Taigi, ieškovas, dalyvaudamas Asamblėjoje, galėjo veikti ne savo, bet tik UAB „SDG“ vardu ir interesais, įgyvendinti šios bendrovės teises, kylančias iš jos narystės Rūmuose.
30. Minėta, kad atstovo veiksmai, atlikti atstovaujamojo vardu, sukuria padarinius atstovaujamajam, todėl Asamblėjoje Rūmų narių atstovų veiksmais įgyjamos teisės yra narių, bet ne jų atstovų teisės. Tuo atveju, kai Rūmų narių teisės pažeidžiamos, jas ginti turi teisę tik šių teisių turėtojai ar jų vardu veikiantys jų atstovai. Taigi Asamblėjoje Rūmų nariams atstovavę asmenys neperima ir kitaip neįgyja atstovaujamiems Rūmų nariams priklausančių teisių bei atitinkamai neįgyja teisės savo vardu ginti šias teises teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo 3 straipsnio ir Ru?mu? įstatu? 6.1.2 punkto nuostata, kad Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus, nesuteikė teisės ieškovui E. J., veikiant byloje ne kaip UAB „SDG“ atstovui, bet kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, ginčyti Ru?mu? sprendimus de?l rinkimu? į Rūmų valdymo organu? narius. Teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organu sprendimus suteikimas ne tik juridinio asmens dalyviams, bet ir (savarankiškai) tokių dalyvių atstovams neatitiktų įstatymų leidėjo tikslų užtikrinti juridinių asmenų valdymo stabilumą, taip pat sudarytų prielaidas interesų konfliktui tarp juridinio asmens dalyvių ir jų atstovų atsirasti.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas E. J. ginčo santykiuose su Rūmais veikė ne kaip Rūmų narys, o Rūmų narės UAB „SDG“ įgaliotas atstovas, todėl kaip savarankiškas fizinis asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, pagrįstai nusprendė, kad nei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, nei Rūmų įstatai nesuteikia teisės Rūmų nario įgaliotam atstovui, kaip savarankiškam fiziniam asmeniui, apskųsti Rūmų sprendimus.
Dėl CPK 45 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
32. Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo pažeista CPK 45 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti teismui pareigą pasiu?lyti ieškovui netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu; apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ies?kovo netinkamumą, ture?jo priimti nutartį grąžinti bylą nagrine?ti is? naujo pirmosios instancijos teismui, nes netinkama bylos s?alis gali bu?ti pakeista tinkama tik bylą nagrine?jant pirmosios instancijos teisme.
33. CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis); teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas; pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligšiolinė kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės siūlyti pakeisti netinkama šalį kita apsiriboja teismo teise siūlyti pakeisti netinkama atsakovą, tačiau ne ieškovą.
35. CPK 45 straipsnyje reglamentuojamas teismo pasiūlymas pakeisti netinkamą šalį tinkama atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimo pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovo interesais ir skirta, be kita ko, ekonomiškesniam ir greitesniam bylų nagrinėjimui užtikrinti, kita vertus, bylų grąžinimas nagrinėti iš naujo be pakankamo teisinio pagrindo šiems siekiams prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Dėl to, konstatavus ies?kovo netinkamumą apeliacinės instancijos teisme, klausimas, ar tuo pagrindu grąžinti bylą nagrine?ti is? naujo pirmosios instancijos teismui, spręstinas atsižvelgiant į tai, kokią įtaką toks bylos grąžinimas turės civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimui individualių bylos aplinkybių kontekste.
37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ieškovo netinkamumą, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į susidariusią situaciją, jog ieškovas, kuris yra UAB „SDG“ generalinis direktorius, atstovaujamas advokato, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis yra tinkama proceso šalis ir būtent jis turi reikalavimo teisę pagal pareikštą ieškinį, t. y. ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl ieškovo tinkamumo ir nesutikimo jį pakeisti kitu. Be to, kadangi ieškovas yra UAB „SDG“ generalinis direktorius, t. y. vienasmenis bendrovės valdymo organas, šiam juridinam asmeniui buvo žinoma apie iškeltą bylą, tačiau jis įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, nesiekė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, todėl negrąžino bylos nagrine?ti is? naujo pirmosios instancijos teismui, bet išnagrinėjo ją iš esmės apeliacine tvarka.
38. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi netinkamos šalies pakeitimo instituto normomis ir kasacinio teismo formuojama šių normų aiškinimo ir taikymo praktika
39. Ieškovui, kuris yra šios bendrovės vienasmenis valdymo organas, jau išreiškus poziciją, kad būtent jis yra tinkamas ieškovas, bylos grąžinimas į pirmosios instancijos teismą vien tam, kad UAB „SDG“ būtų formaliai informuota, jog ji turi teisę įstoti į bylą, pareikšdama savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ne tik CPK 45 straipsnio, bet ir civilinio proceso principų nuostatas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai negrąžino nagrinėjamos bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes įstatymas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (nutartį) vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
41. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, ne jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tretieji asmenys nereiškė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Spręstinas atsiliepimą į kasacinį skundą padavusių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
45. Atsakovas Z. D. atsiliepime į kasacinį skundą nurodė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas negali būti tenkinamas.
46. Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo priteisti iš ieškovo 3883,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį – 3026,85 Eur. Dėl to atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 42,03 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. J. 3026,85 Eur (tris tūkstančius dvidešimt šešis Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams (j. a. k. 110068545).
Priteisti iš ieškovo E. J. 42,03 Eur (keturiasdešimt du Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas