Civilinė byla Nr. e3K-3-14-823/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05268-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.2; 3.4.3.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ ieškinį atsakovui V. M., tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, J. G. (J. G.), dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl individualios įmonės bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės už veiksmus (neveikimą), dėl kurių individualios įmonės savininko kreditorius neteko galimybės iš dalies patenkinti savo reikalavimo individualios įmonės bankroto procese.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9357,18 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad yra IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G. kreditorė, kurios naudai buvo vykdomas išieškojimas pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus tiek iš IĮ „Lex Baltica“ savininko, tiek iš pačios IĮ „Lex Baltica“.
4. IĮ „Lex Baltica“ 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimu iškelta bankroto byla ne teismo tvarka ir bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas V. M. 2019 m. birželio 21 d. IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą atsiskaičius su vienintele bankrutuojančios įmonės kreditore bankrutuojančia individualia įmone (toliau – BIĮ) „Max Trade“ (skolos suma 10 000 Eur) ir atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1000 Eur) nutraukti IĮ „Lex Baltica“ bankroto bylą ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o gautus vykdomuosius raštus grąžinti antstoliams, įmonės savininko kreditoriams išaiškinti, kad jiems išlieka galimybė išieškoti skolas iš IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G. antstolių pagalba. Kreditorių susirinkimas nebesvarstė ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 panaikino šį IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau ieškovės reikalavimą grąžinti šalis į prieš 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą buvusią padėtį, įtraukti UAB „Kulpės slėnis“ į IĮ „Lex Baltica“ kreditorių sąrašą ir kartu su kitais IĮ „Lex Baltica“ kreditoriais proporcingai patenkinti UAB „Kulpės slėnis“ reikalavimą atmetė.
6. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą nevykdymo bei neteisėto ir nepagrįsto IĮ „Lex Baltica“ lėšų pervedimo kitai kreditorei BIĮ „Max Trade“ – ieškovė negavo dalies savo kreditoriaus reikalavimo patenkinimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto procese, o tai padarė ieškovei 9357,18 Eur dydžio žalą. Dėl ieškovės vykdomojo rašto neteisėto pradanginimo (atidavimo skolininkui J. G. šiam visiškai neatsiskaičius su ieškove) buvo užkirstas kelias ieškovei vykdyti išieškojimą iš skolininko J. G. visa kreditoriaus reikalavimo apimtimi ir tai sukėlė ieškovei 145 565,52 Eur dydžio žalą, tačiau šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti tik 9357,18 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad IĮ „Lex Baltica“ 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka ir bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas V. M. Ieškovė, kaip IĮ „Lex Baltica“ savininko kreditorė, kurios naudai buvo vykdomas išieškojimas pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus tiek iš IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G., tiek iš pačios IĮ „Lex Baltica“, apie ketinimą inicijuoti neteisminį bankroto procesą bei kreditorių susirinkimo datą ir laiką informuota nebuvo.
9. 2019 m. birželio 21 d. BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkime nutarta atsiskaičius su vienintele bankrutuojančios įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“ (skolos suma 10 000 Eur) ir atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1000 Eur) nutraukti BIĮ „Lex Baltica“ bankroto bylą ne teismo tvarka pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą; gautus vykdomuosius raštus grąžinti antstoliams, įmonės savininko kreditoriams išaiškinti, kad jiems išlieka galimybė išieškoti skolas iš IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G. antstolių pagalba; įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl teisinio statuso „bankrutuojanti“ išregistravimo bei pranešti apie nutrauktą bankroto bylą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
10. 2019 m. liepos 3 d. ieškovė pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui dėl 2019 m. birželio 21 d. BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinus skundžiamus nutarimus grąžinti šalis į prieš 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą buvusią padėtį ir įpareigoti IĮ „Lex Baltica“ kreditorę BIĮ „Max Trade“ ir (ar) bankroto administratorių patvirtinti ieškovės reikalavimą, įtraukti ieškovę į IĮ „Lex Baltica“ kreditorių sąrašą, atitinkamai kartu su kitais IĮ „Lex Baltica“ kreditoriais proporcingai patenkinti ieškovės reikalavimą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neprašė.
11. 2019 m. liepos 10 d. Juridinių asmenų registre IĮ „Lex Baltica“ teisinis statusas „bankrutuojanti“ buvo panaikintas ir įregistruotas IĮ „Lex Baltica“ vadovas J G. 2019 m. liepos 10 d. atsakovas perdavė IĮ „Lex Baltica“ savininkui J. G. įmonės dokumentus. 2019 m. liepos 10 d. IĮ „Lex Baltica“ savininkas J. G. su AB SEB banku sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20734870, o 2019 m. liepos 10 d. atliko 10 000 Eur pavedimą ir taip atsiskaitė su IĮ „Lex Baltica“ kreditore BIĮ „Max Trade“.
12. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-492-252-2019 UAB „Kulpės slėnis“ skundą atsakovei IĮ „Lex Baltica“ dėl 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą panaikinti IĮ „Lex Baltica“ 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju (įskaitant abi jo dalis) ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.
13. Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas, iki teismas pasisakys dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindas laikyti juos negaliojančiais, todėl visi atsakovo veiksmai, atlikti iki 2019 m. birželio 21 d. IĮ „Lex Baltica“ susirinkimo nutarimų nuginčijimo teisme, laikytini teisėtais. Be to, trečiasis asmuo J. G. bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovas neatliko banko pavedimų, o būtent trečiasis asmuo, kaip IĮ „Lex Baltica“ savininkas, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojanti“ pakeitimo ir savininko duomenų įrašymo vietoje atsakovo. Trečiasis asmuo J. G. taip pat kreipėsi į SEB banką dėl sąskaitos valdytojo pakeitimo ir 2019 m. liepos 10 d., disponuodamas IĮ „Lex Baltica“ priklausančiomis lėšomis, atsiskaitė su vienintele įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“, pervesdamas jai 10 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskolos grąžinimas“, bei atsakovu, pervesdamas jam 1000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodymas „administravimo išlaidų atlyginimas“. Teismo vertinimu, atsakovui negali kilti jokia atsakomybė dėl veiksmų, kurių jis pats neatliko.
14. Vertindamas atsakovo veiksmus neįtraukiant ieškovės reikalavimo į IĮ „Lex Baltica“ kreditorių reikalavimų sąrašą teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalimi, atsakovas ieškovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą įtraukė į 2019 m. birželio 21 d. IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę. 2020 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad gavęs ieškovės reikalavimą IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratorius informavo ją ne tik apie reikalavimo priėmimą, bet ir apie šio reikalavimo svarstymą kitame kreditorių susirinkime. 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime ieškovės reikalavimas nebuvo patvirtintas dėl to, kad jo tvirtinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas (nors reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę). Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo kaltės dėl neteisėto neveikimo nėra, nes jis ieškovę informavo apie visas aplinkybes: reikalavimo priėmimą ir apie jo pateikimą svarstyti kreditorių susirinkime, t. y. sudarė visas galimybes pačiai kreditorei dalyvauti svarstant jos pareikšto reikalavimo įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimą. Pati ieškovė elgėsi neapdairiai nedalyvaudama kreditorių susirinkime ir jame negalėdama patvirtinti savo pozicijos.
15. Teismas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo J. G. prievolę ieškovei pripažįsta, skola yra išieškoma antstolio Andriaus Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677, kurioje kiekvieną mėnesį yra atliekamos išskaitos iš skolininko J. G. atlyginimo. Prievolė sumokėti skolą neišnyko, nes vykdomojo dokumento perdavimas ne tam asmeniui, jo praradimas ar sugadinimas nesudaro pagrindo prievolei pasibaigti.
16. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovės ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 9357,18 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku pateikė savo reikalavimą IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui (atsakovui), šis 2019 m. birželio 12 d. nurodė ieškovei, jog reikalavimą gavo, ir informavo, kad kitame kreditorių susirinkime bus pateikti tvirtinti jos ir kitų kreditorių reikalavimai, tačiau ieškovė į kreditorių susirinkimą nebus kviečiama ir jame dalyvauti bei balsuoti negali. Remiantis 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolu, ieškovės reikalavimas kreditorių susirinkime net nebuvo nagrinėjamas, nes bankroto administratorius atitinkamu būdu sudarė susirinkimo darbotvarkę – klausimas dėl ieškovės reikalavimo tvirtinimo bankroto procese nepagrįstai nukeltas į vėlesnį etapą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 konstatavo, kad tokiu būdu susiklostė teisiškai ydinga situacija, kai kreditorių susirinkimas nesprendė jo kompetencijai priskirto klausimo, kuris turi įtakos tolesnei bankroto proceso ne teismo tvarka eigai, vien dėl to, kad pagal kreditorių susirinkimo darbotvarkę jį nuspręsta nagrinėti po to, kai bus išspręstas bankroto proceso ne teismo tvarka eigos klausimas (nuspręsta bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti). Tokia kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo darbo tvarka ir nutarimų priėmimo procesas pažeidžia esminius bankroto proceso principus ir kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ teises bei teisėtus interesus.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad už kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo darbo tvarką ir tinkamą nutarimų priėmimo procesą yra atsakingas bankroto administratorius, šiuo atveju atsakovas (pasiūlęs minėtą ydingą susirinkimo darbotvarkę). Tai rodo, kad atsakovas negynė visų kreditorių teisių ir interesų, nors turėjo tokią pareigą pagal įstatymą. Atsakovas 2019 m. birželio 21 d. IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimų neginčijo ir juos įvykdė, nors šie nutarimai, kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020, akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises ir buvo pripažinti neteisėtais.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimas nutraukti IĮ „Lex Baltica“ bankroto bylą turėjo įsigalioti tik įgyvendinus dvi išankstines sąlygas: 1) atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“ (skolos suma 10 000 Eur) ir 2) atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1000 Eur). Kol minėtos sąlygos neįvykdytos, bankroto byla nėra nutraukta ir teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui. Taigi, atlikti šiuos veiksmus pagal įstatymą galėjo tik atsakovas, tačiau su įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“ atsiskaitė ne jis, o trečiasis asmuo J. G., kuriam atsakovas 2019 m. liepos 10 d. perdavė IĮ „Lex Baltica“ dokumentus. Taip atsakovas pažeidė ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
20. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą kreditorių susirinkimo darbo tvarką ir sprendimų priėmimo procesą, sudarydamas ydingą 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę, t. y. neužtikrindamas, kad kreditorių susirinkime pirmiausia būtų sprendžiamas ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimas ir tik išsprendęs šį klausimą kreditorių susirinkimas svarstytų klausimą dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka eigos, taip pat įvykdydamas (tiek pats, tiek nepagrįstai ir neteisėtai sudarydamas sąlygas tai atlikti kitam asmeniui) 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie vėliau buvo teismo pripažinti neteisėtais, neskųsdamas šių nutarimų teismui, atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Dėl to ieškovė IĮ „Lex Baltica“ bankroto procese negavo jai priklausančios dalies (9357,18 Eur – būtent tiek ieškovė būtų gavusi IĮ „Lex Baltica“ bankroto procese kaip IĮ „Lex Baltica“ savininko kreditorė iš 10 000 Eur IĮ „Lex Baltica“ turėtų lėšų dalijant proporcingai su kita kreditore BIĮ „Max Trade“, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydžius) reikalavimo patenkinimo. Todėl, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovas V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytų prejudicinių faktų ir aplinkybių, atsižvelgdamas vien į tai, kad kreditorių susirinkimas nebalsavo atitinkamu klausimu, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė apskritai nepatyrė žalos, kadangi jos, kaip kreditorės, teisės yra įgyvendinamos kitais teisių gynimo būdais, priėjo prie neteisėtos išvados, kad bankroto administratorius savo kaltais veiksmais sukėlė žalą ieškovei.
21.2. Kreditorių susirinkimo nutarimų formuluotės yra tvirtinamos kreditorių balsais, bankroto administratorius susirinkime dalyvauja be balso teisės, todėl daryti įtakos susirinkimo nutarimams neturi jokios galimybės. Kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas, iki teismas išspręs klausimą dėl jų teisėtumo ar pagrįstumo, nėra pagrindas laikyti juos negaliojančiais. Todėl IĮ „Lex Baltica“ kreditorių 2019 m. birželio 21 d. susirinkimo nutarimas, iki jis buvo iš dalies panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi, buvo galiojantis. Visi atsakovo veiksmai iki šio nutarimo nuginčijimo teisme laikytini teisėtais.
21.3. Atsakovas neatliko jokių banko pavedimų. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo J. G., kaip IĮ „Lex Baltica“ savininkas, kreipėsi į banką dėl sąskaitos valdytojo pakeitimo. 2019 m. liepos 10 d. J. G., disponuodamas IĮ „Lex Baltica“ priklausančiomis lėšomis, atsiskaitė su vienintele įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“, pervesdamas jai 10 000 Eur, ir su atsakovu, pervesdamas jam 1000 Eur. Atsakovui negali kilti atsakomybė dėl veiksmų, kurių jis pats tiesiogiai neatliko.
21.4. Trečiasis asmuo J. G. prievolę ieškovei pripažino. Skola yra išieškoma antstolio A. Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677, kurioje ieškovė yra išieškotoja. Kiekvieną mėnesį yra atliekamos išskaitos iš J. G. atlyginimo, šios lėšos yra pervedamos antstoliui A. Bespalovui. Prievolė sumokėti skolą neišnyko, nes vykdomojo dokumento perdavimas ne tam asmeniui arba vykdomojo dokumento praradimas ar sugadinimas nesudaro pagrindo prievolei pasibaigti. Todėl ieškovas turi visas garantijas savo pažeistų teisių ir interesų gynybai, kurios jau yra įgyvendinamos antstoliui vykdant išieškojimą iš trečiojo asmens J. G.
21.5. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieškovei liko skolingi UAB „Golden capital“, J. G. ir S. G. pagal vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1000-425-2010. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės reikalaujamos turtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė negali būti taikoma.
22. Ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Atsakovo argumentai, esą jis privalėjo besąlygiškai vykdyti IĮ „Lex Baltica“ kreditorių sprendimus, yra nepagrįsti, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, apibrėžiančiai bankroto administratoriaus funkcijas bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais (neveikimu) IĮ „Lex Baltica“ bankroto procese, bei pagrįstai konstatavo, kad jis netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas.
22.2. Nepaisant ieškovės, kaip IĮ „Lex Baltica“ savininko kreditorės, prašymų sušaukti IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimą bei pateikti tvirtinti ieškovės finansinį reikalavimą, atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovas negynė visų kreditorių teisių ir interesų, nesudarė teisingo kreditorių sąrašo su jų reikalavimais ir nepateikė jo tvirtinti kreditorių susirinkimui, nors turėjo tokią pareigą pagal įstatymą.
22.3. Atsakovas, žinodamas apie iš IĮ „Lex Baltica“ vykdomą išieškojimą ieškovės naudai, ignoravo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimo tvarka nustatyta bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsakovas, iš antstolio išsireikalavęs vykdomuosius dokumentus ir 2019 m. birželio 11 d. antstoliui į IĮ „Lex Baltica“ sąskaitą grąžinus ieškovės naudai areštuotus pinigus, 2019 m. birželio 21 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, jo metu, net nesvarsčius ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, buvo priimtas sprendimas nutraukti IĮ „Lex Baltica“ bankroto bylą.
22.4. 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimas nutraukti bankroto bylą turėjo įsigalioti tik įgyvendinus dvi sąlygas: 1) atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“ (skolos suma 10 000 Eur) ir 2) atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1000 Eur). Taigi, kol minėtos sąlygos nebuvo įvykdytos, bankroto byla nebuvo nutraukta ir, vadovaujantis tuo metu galiojusio ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti buvo suteikiama tik administratoriui.
22.5. Atsakovas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. pranešimu buvo informuotas apie ieškovės pateiktą skundą dėl 2019 m. birželio 21 d. IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Sužinojęs šią informaciją, atsakovas nedelsdamas perdavė IĮ „Lex Baltica“ savininkui J. G. teisę disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo tyčinius bei žalos kilimą ir kitų kreditorių interesų pažeidimą suponuojančius veiksmus, nukreiptus prieš kitus IĮ „Lex Baltica“ kreditorius nei BIĮ „Max trade“. Taip atsakovas padarė 9357,18 Eur dydžio žalą ieškovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės už veiksmus (neveikimą), dėl kurių individualios įmonės savininko kreditorius neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo individualios įmonės bankroto procese
23. Kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovui V. M. taikyta civilinė atsakomybė dėl netinkamo bankroto administratoriaus funkcijų atlikimo ne teismo tvarka vykdytame IĮ „Lex Baltica“ bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai atlikti galiojant ĮBĮ, juos vertinant taikytinos šio įstatymo normos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis).
24. Ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis).
25. Įmonės bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, bankroto administratorių skiria kreditorių susirinkimas iš įrašytų į sąrašą asmenų (ĮBĮ 13 straipsnio 2 dalis). Bankroto administratoriaus funkcijos teismo ir ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese iš esmės yra vienodos. Bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuoja, privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuoti ir vykdyti visus būtinus bankroto proceso darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).
26. Kasacinio teismo pažymėta, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
27. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį, įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo; šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
28. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015, kt.).
29. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
31. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė). Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas, kt.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).
33. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė; tokiu būdu visiems kreditoriams būtų suteikiamos vienodos teisės ir taip būtų išlaikomas individualios įmonės, jos savininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyros principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 25 punktas).
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G. kreditorė, kurios naudai iš J. G. kaip solidariojo skolininko yra išieškoma 145 565,52 Eur (502 608,62 Lt) skola pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1000-425/2010. Taigi, ieškovė turėjo teisę dalyvauti BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese ir gauti savo reikalavimo patenkinimą iš BIĮ „Lex Baltica“ turimo turto lygiomis teisėmis su BIĮ „Lex Baltica“ kreditoriais.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovui, vykdžiusiam BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus funkcijas, 145 565,52 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimą, tačiau šis reikalavimas BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkime nebuvo svarstomas. 2019 m. birželio 21 d. BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimas nutarė atsiskaityti su vienintele šios įmonės kreditore BIĮ „Max Trade“ ir nutraukti BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės BIĮ „Lex Baltica“ bankroto byloje pareikštą kreditoriaus reikalavimą, taip pat apie tai, kad šio reikalavimo tvirtinimo klausimas kreditorių susirinkimo nėra išspręstas, 2019 m. liepos 10 d. perdavė BIĮ „Lex Baltica“ savininkui J. G. įmonės dokumentus, o pastarasis 2019 m. liepos 10 d. pavedimu atsiskaitė su BIĮ „Max Trade“, iš BIĮ „Lex Baltica“ lėšų sumokėdamas jai 10 000 Eur sumą.
36. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 nustatyta, kad ieškovė tinkamai įgyvendino teisę pareikšti reikalavimą BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese, kuris vyko ne teismo tvarka, ir dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo turėjo būti sprendžiama 2019 m. birželio 21 d. BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkime. Tačiau šis klausimas kreditorių susirinkimo darbotvarkėje buvo įtvirtintas kaip trečiasis klausimas, tuo tarpu antruoju klausimu buvo sprendžiama dėl tolimesnės bankroto proceso eigos. Antruoju klausimu nutarus BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti, trečiasis klausimas dėl UAB „Kulpės slėnis“ pareikšto reikalavimo patvirtinimo (ar atsisakymo tvirtinti) iš viso nebuvo nagrinėjamas. Tokia BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo darbo tvarka ir nutarimų priėmimo procesas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti pažeidusiais esminius bankroto proceso principus ir kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ teises bei teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020, 44 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad iš BIĮ „Lex Baltica“ turėtų lėšų, atsižvelgiant į ieškovės ir BIĮ „Max Trade“ kreditorių reikalavimų dydžius, ieškovė BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese būtų gavusi 9357,18 Eur sumą. Ši aplinkybė kasaciniu skundu neginčijama.
38. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovei iš jo priteistas 9357,18 Eur dydžio nuostolių atlyginimas, atsakovas kasaciniame skunde, visų pirma, teigia, kad toks sprendimas priimtas tinkamai nenustačius neteisėtų veiksmų kaip būtinosios jo civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
39. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (10 punktas). Bankroto administratorius taip pat šaukia kreditorių susirinkimus (17 punktas). Taigi, gavęs tinkamai pareikštą ieškovės kreditoriaus reikalavimą BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese atsakovas turėjo pareigą tinkamai organizuoti šio reikalavimo svarstymą BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkime, tačiau to nepadarė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas formaliai buvo įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę (nustatant ydingą klausimų svarstymo tvarką), nėra pakankama spręsti, kad atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią pareigą tinkamai pateikti ieškovės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, kaip to reikalauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui, todėl toks reikalavimas bankroto byloje turi būti tvirtinamas automatiškai, pakartotinai netikrinant jo pagrįstumo, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022, 29, 30 punktai).
41. Atsakovui, kaip savo srities profesionalui (šios nutarties 29 punktas), turėjo būti žinomi bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, įskaitant kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir tenkinimo tvarką bei bankroto bylos nutraukimo sąlygas. Žinodamas apie BIĮ „Lex Baltica“ bankroto byloje pareikštą įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu grindžiamą ieškovės finansinį reikalavimą atsakovas turėjo suvokti, kad atsiskaitymas išimtinai su kreditore BIĮ „Max Trade“ pažeis kreditorių lygiateisiškumo principą bei ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovas taip pat turėjo suvokti, kad BIĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso nutraukimas ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu esant tokiai faktinei situacijai (neišsprendus tinkamai pareikšto ieškovės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimo) yra negalimas. Nepaisydamas to, atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad klausimas dėl BIĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu būtų sprendžiamas tik prieš tai išsprendus ieškovės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, tuo pažeisdamas ĮBĮ įtvirtintas pareigas ir nesilaikydamas jo, kaip bankroto administratoriaus, profesinei veiklai keliamų standartų. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) apeliacinės instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip neteisėti veiksmai, galintys lemti atsakovo profesinę civilinę atsakomybę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį.
42. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus pareigos vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas) apimties kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusios mažumos) ar skolininko teises. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017, 29 punktas). Taigi, atsakovo veiksmų neteisėtumo nepašalina tai, jog jis vykdė teismo tuo metu dar nepripažintus negaliojančiais BIĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Atsakovo kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje pagal ieškovės skundą dėl BIĮ „Lex Baltica“ 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdytas skundžiamų nutarimų vykdymas), taip pat neatleidžia atsakovo nuo pareigos elgtis pagal jo profesinei veiklai keliamus standartus ir tinkamo ĮBĮ nustatytų funkcijų vykdymo.
43. Teisiškai nepagrįstais laikytini ir atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad civilinė atsakomybė jam negali kilti dėl to, jog su kreditore BIĮ „Max Trade“ faktiškai atsiskaitė ne jis, o BIĮ „Lex Baltica“ savininkas J. G. Remiantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tik atsakovas, kaip BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratorius, turėjo teisę administruoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir atlikti atsiskaitymus su įmonės kreditoriais. Suteikdamas teisę trečiajam asmeniui J. G. disponuoti IĮ „Lex Baltica“ turtu, atsakovas pažeidė minėtą teisės normą, neužtikrino bankrutuojančios įmonės turto apsaugos (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie taip pat yra pagrindas spręsti dėl jo civilinės atsakomybės taikymo.
44. Kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas nenustačius žalos kaip būtinosios jo civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog pasibaigus BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procesui ieškovės reikalavimo teisė trečiajam asmeniui J. G. nepasibaigė ir yra įgyvendinama antstoliui vykdant išieškojimą iš J. G. vykdomojoje byloje. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė, nors ji, atsakovo vertinimu, paneigia žalos ieškovei atsiradimą. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.
45. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu atsakovo argumentą, kad vien tai, jog ieškovės reikalavimo teisė trečiajam asmeniui nėra išnykusi, savaime paneigia žalos ieškovei padarymo faktą. Byloje nustatyta, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė būtų realiai gavusi 9357,18 Eur sumą BIĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso metu (pagal byloje nustatytas aplinkybes su BIĮ „Max Trade“ buvo atsiskaityta dar 2019 m. liepos 10 d.). Vien ta aplinkybė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsiskaitymas su ieškove užtruko, leidžia teigti, kad ieškovei neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala, pasireiškusi kaip ieškovės galimybės naudotis 9357,18 Eur suma per atitinkamą laikotarpį (nuo 2019 m. liepos 10 d. iki tol, kol ieškovės reikalavimas vykdymo procese bus patenkintas) apribojimas.
46. Įstatyme įtvirtinta, kad kreditoriaus patirtiems nuostoliams per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis, kompensuoti gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas). Tokios palūkanos gali būti priteisiamos ne tik kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir kai ji atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
47. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad į aplinkybę, jog ieškovės reikalavimo teisė trečiajam asmeniui J. G. nėra pasibaigusi, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta nustatant konkretų ieškovei neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos dydį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese gavusi 9357,18 Eur sumą, būtų netekusi atitinkamo dydžio reikalavimo teisės į J. G. turtą, pastarojo prievolei pasibaigus įvykdymu. Taigi, atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala nagrinėjamu atveju laikytina ieškovės prarastos galimybės savo reikalavimą patenkinti BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese iš BIĮ „Lex Baltica“ sukaupto turto vertė. Ši žala turėtų būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp ieškovės negautos 9357,18 Eur sumos ir atitinkamo dydžio ieškovės reikalavimo teisės į J. G. turtą tikrosios vertės (šios nutarties 31 punktas).
48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimo teisė yra specifinis turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 39 punktas). Perleidžiamo reikalavimo kaina rinkoje paprastai nustatoma įvertinus, kokią reikalavimo dalį yra reali galimybė išieškoti, kiek laiko tai gali užtrukti, kokių investicijų tam reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017, 54 punktas).
49. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad trečiojo asmens J. G. skola ieškovei pagal dar 2011 m. išduotą vykdomąjį raštą yra išieškoma antstolio A. Bespalovo vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia apimtimi (ir ar) ieškovės reikalavimas vykdymo procese buvo patenkintas, ar (ir jei taip, kokia apimtimi) vykdymo procese yra vykdomas realus išieškojimas iš J. G., t. y. nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie ieškovės reikalavimo teisės į J. G. turtą tikrąją vertę. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu klausimas dėl ieškovei neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos dydžio galėjo būti išspręstas neteisingai.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad realios galimybės ieškovei įgyvendinti savo reikalavimo teisę iš skolininko J. G. turto nėra arba ji yra ypač apsunkinta, tai sudarytų pagrindą konstatuoti, jog ieškovės reikalavimo teisės į J. G. turtą tikroji vertė yra minimali ar lygi nuliui, ir atitinkamai visiškai patenkinti ieškovės atsakovui šioje byloje pareikštus reikalavimus. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį ir rezultatą, ieškovei priteistinas nuostolių atlyginimas neturėtų būti mažesnis nei minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų) dėl negalėjimo per tam tikrą laikotarpį naudotis jam priklausančiomis lėšomis, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija (šios nutarties 46 punktas).
51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį tai, kad bylą nagrinėję teismai išsamiau nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovas negrąžino ieškovės vykdomojo rašto antstoliui A. Bespalovui, o jį atidavė įmonės savininkui J. G., taip sutrikdydamas priverstinių vykdymo veiksmų atlikimą, nors ši aplinkybė taip pat gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovo veiksmais ieškovei padarytos žalos dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau dėl atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos dydžio nusprendė nenustatęs visų faktinių aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
53. Kadangi galutinis sprendimas byloje šioje proceso stadijoje nėra priimamas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžia teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas