Civilinė byla Nr. e3K-3-55-701/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00498-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.4.2; 3.3.3.4; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panamos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Harbet Universal S. A.“ (perėmusios ieškovės Jungtinės Karalystės bendrovės PETRADE LTD teises ir pareigas) ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei OILCO (išregistruota), Panamos Respublikos bendrovei „Ukeldi Investment Inc“, R. G., ir ieškovės Panamos Respublikos bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ (perėmusios ieškovės Šveicarijos bendrovės „Cophaspec Trading AG“ teises ir pareigas) ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Eglitana“, R. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarui Mindaugui Vegiui, notarui Edgarui Sutkui, notarei Aldonai Kundrotienei, Panamos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Harbet Universal S. A.“, R. Ž., Estijos bendrovei HR PROTRANS OÜ, turizmo uždarajai akcinei bendrovei „Litamicus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, draudimą išeiti už ieškinio ribų bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Civilinėje byloje Nr. eA2-164-613/2020 (Nr. 2-1471-479/2014) ieškovė bendrovė PETRADE LTD prašė teismo pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 13 d. atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO sudarytą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. 

3.       Ieškovė bendrovė PETRADE LTD nurodė, kad su atsakove BUAB „Luna Capital Group“ 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašė susitarimą prie Sutarties Nr. PE/LUN/FO-02 (2013 m. balandžio 29 d. sutartis, pagal kurią ieškovė pristatė atsakovei 12 500 t mazuto) (toliau – ir Susitarimas), kuriuo šalys susitarė Susitarime nustatyta tvarka išdėstyti atsakovės 1 846 655,44 JAV dol. skolą. Susitarimo 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2013 m. gruodžio 31 d. hipotekos lakštu įkeisti nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2 459 000 Lt. Pagal Susitarimo 2.2 punktą įkeistas turtas turėjo garantuoti 1 200 000 JAV dol. skolos dalį. Likusi atsakovės turtu neužtikrinta skolos dalis buvo 646 655,44 JAV dol. Susitarime nurodytą turtą atsakovė įkeitė, tačiau įsiskolinimo grąžinimo ieškovei tvarkos atsakovė nesilaikė, buvo grąžinta tik 150 000 JAV dol.

4.       2014 m. birželio 13 d. atsakovė UAB „Luna Capital Group“ ir trečiasis asmuo RAB OILCO sudarė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140, pagal kurią atsakovė perleido trečiajam asmeniui už 591 393 Lt nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be ieškovės naudai įkeistų nekilnojamojo turto objektų(duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui perleistas turtas buvo vienintelis atsakovės turimas turtas. Jokio kito turto, kuriuo galėtų garantuoti 646 655,44 JAV dol. skolos ieškovei grąžinimą, atsakovė nebeturi. Po šios sutarties sudarymo atsakovė neatliko jokių mokėjimų ieškovei, taigi už parduotą turtą gauta pinigų suma nebuvo panaudota atsiskaityti su ieškove pagal šalių sudarytą Susitarimą. Taigi atsakovė, turėdama įsipareigojimų ieškovei, perleido nuosavybės teisę trečiajam asmeniui į paskutinį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana (Pauliano ieškinys). 

5.       2014 m. lapkričio 27 d. šioje byloje teismui buvo pateikta ieškovės bendrovės PETRADE LTD, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO sudaryta taikos sutartis, ji Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta.

6.       2014 m. gruodžio 19 d. ieškovė bendrovė PETRADE LTD ir bendrovė „Harbet Universal S. A.“ sudarė sutartį dėl kreditoriaus reikalavimo perleidimo, pagal kurią pastaroji įgijo 439 772,75 JAV dol. reikalavimo teisę į UAB „Luna Capital Group“. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pakeitė ieškovę bendrovę PETRADE LTD jos teisių perėmėja bendrove „Harbet Universal S. A.“.

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi (įsiteisėjo 2016 m. birželio 17 d.) atsakovei UAB „Luna Capital Group“ iškelta bankroto byla.

8.       2017 m. spalio 9 d. BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė MB „Administravimas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutartį ir ieškovės PETRADE LTD ieškinį (actio Pauliana) tenkinti – grąžinti turtą BUAB „Luna Capital Group“.

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-164-613/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 pagal ieškovės PETRADE LTD ieškinį atsakovei UAB „Luna Capital Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – RAB OILCO, bendrovė „Ukeldi Investment LTD“, R. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-164-613/2020 nepatvirtino 2014 m. lapkričio 27 d. pateiktos ieškovės PETRADE LTD, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO taikos sutarties, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir viešajam interesui. Teismas nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 tiek, kiek ja patvirtinta ieškovės PETRADE LTD, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO taikos sutartis ir ta bylos dalis nutraukta, netenka teisinės galios. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ prašymo dėl taikos sutarties netvirtinimo netenkino, konstatavęs, kad tik išnagrinėjęs atnaujintą bylą iš esmės teismas gali spręsti dėl taikos sutarties, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, galiojimo.

10.       Civilinėje byloje Nr. e2-152-513/2020, iškeltoje pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės Šveicarijos bendrovės „Cophaspec Trading AG“ ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“, R. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarams M. Vegiui, E. Sutkui, A. Kundrotienei, RAB „Harbet Universal S. A.“, R. Ž., bendrovei HR PROTRANS OÜ, UAB „Litamicus“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment LTD“ (perregistruota į bendrovę „Ukeldi Investment Inc“) teismo prašė:

10.1.                      pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius: 

10.1.1.                      UAB „Luna Capital Group“ ir bendrovės PETRADE LTD 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimą prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, pagal kurį yra susitariama įkeisti UAB „Luna Capital Group“ turtą; 

10.1.2.                      2013 m. gruodžio 16 d. įregistruotą hipotekos sutartį Nr. 20120130070661; 

10.1.3.                      UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140; 

10.1.4.                      UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6144;

10.2.                      netvirtinti UAB „Luna Capital Group“, bendrovės PETRADE LTD ir RAB OILCO 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties;

10.3.                      pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius:

10.3.1.                      bendrovės PETRADE LTD ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1535;

10.3.2.                      bendrovės PETRADE LTD ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2828;

10.4.                      taikyti restituciją ir pripažinti BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini).

11.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d. ir 2013 m. vasario 22 d. su UAB „Luna Capital Group“ sudarė dvi naftos produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis. UAB „Luna Capital Group“ neatsiskaitė už parduotą produkciją. Nuo 2013 m. sausio 15 d. kita kreditorė bendrovė HR PROTRANS OÜ taip pat negavo jokio mokėjimo pagal 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. rugpjūčio 30 d. ir 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartis. 

12.       2013 m. gruodžio 16 d. bendrovė PETRADE LTD ir UAB „Luna Capital Group“ sudarė susitarimą prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, kuriame šalys susitarė išdėstyti UAB „Luna Capital Group“ įsiskolinimą ir papildomai susitarė, kad UAB „Luna Capital Group“ įkeis bendrovės PETRADE LTD naudai septynis nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini). UAB „Luna Capital Group“ Susitarimą dėl įkeitimo įvykdė ir įkeitė minėtą turtą; šiuo metu hipoteka yra išregistruota. 2014 m. birželio 13 d. UAB „Luna Capital Group“, kurios pagrindinis akcininkas buvo M. Ž., ir RAB OILCO, kuriai atstovavo jos valdybos narys R. Ž., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Luna Capital Group“ pardavė, o RAB OILCO nupirko 4 nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): 243/500 dalį negyvenamosios patalpos – rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1179/2500 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną tarp tų pačių asmenų buvo sudaryta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią RAB OILCO buvo parduotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

13.       2014 m. liepos 25 d. bendrovė PETRADE LTD pateikė actio Pauliana civilinėje byloje Nr. 2-1471-479/2014 dėl pirmosios 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2014 m. lapkričio 25 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią bendrovės PETRADE LTD naudai buvo perleista nuosavybės teisė ne tik į keturis nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo ginčijamo sandorio objektais, bet taip pat perleistas ir visas UAB „Luna Capital Group“ nekilnojamasis turtas, įskaitant tą, kuris nebuvo įkeistas pagal Susitarimą dėl įkeitimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. 

14.       2015 m. gegužės 15 d. bendrovė PETRADE LTD ir R. G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastaroji įsigijo tris objektus (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovė PETRADE LTD ir UAB „Eglitana“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastaroji įsigijo negyvenamąsias patalpas – maitinimo paskirties patalpas (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 24 d. bendrovė PETRADE LTD ir turizmo UAB „Litamicus“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastaroji įsigijo objektus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). 

15.       Ieškovės teigimu, BUAB „Luna Capital Group“, būdama blogos finansinės būklės, turėdama pradelstų įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams, perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą su bendrove susijusiems asmenims, paslėpė jį nuo kreditorių, taip pažeisdama kreditorių interesus patenkinti jų reikalavimus iš bendrovės nekilnojamojo turto. Kreditoriai negali išsiieškoti skolų iš jokio kito atsakovės turto, nes iškėlus bankroto bylą bankroto administratorei nebuvo perduotas joks turtas.

16.       Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamas sandoris, pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, negalioja ab initio nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.95 straipsnio 1 dalis). Sandorio negaliojimo konstatavimas turi retroaktyvų efektą, nes yra paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Taigi pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, visi vėliau įvykę sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais bei negaliojančiais, o tokių sandorių pagrindu perleistas bendrovės turtas restitucijos būdu turi būti jai grąžintas, nes bendrovė yra bankrutuojanti įmonė (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors bendrovė PETRADE LTD įgijo turtą taikos sutarties pagrindu ir ši sutartis buvo patvirtinta teismo, tai nesudaro pagrindo jos laikyti sąžininga turto įgijėja. Atitinkamai UAB „Eglitana“ ir R. G. taip pat negali būti laikomi sąžiningomis įgijėjomis. Nors šie asmenys turtą įgijo pagal notariškai patvirtintas pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau dėl šių asmenų sąsajumo su advokatu Algirdu Goštautu darytina išvada, kad jiems buvo žinomos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Be to, R. G. nesąžiningumą papildomai patvirtina tai, kad nekilnojamojo turto objektus ji įsigijo už dvigubai mažesnę nei vidutinė rinkos kainą – už tris nekilnojamojo turto objektus Vilniaus senamiestyje R. G. sumokėjo tik 60 000 Eur. Pagal pirkimo–pardavimo sutartyje pateiktus duomenis bendra vidutinė parduodamų objektų vertė buvo 134 800 Eur. Šiuo atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Taigi sandorių negaliojimo pasekmės taikomos ir R. G. bei UAB „Eglitana“ (CK 6.66 straipsnio 5 dalis).

17.       Ieškovė Šveicarijos bendrovė „Cophaspec Trading AG“ 2017 m. sausio 23 d. sutartimi savo reikalavimo teises atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ perleido bendrovei „Ukeldi Investment Inc“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi pakeitė ieškovę Šveicarijos bendrovę „Cophaspec Trading AG“ jos teisių perėmėja bendrove „Ukeldi Investment Inc“.

18.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2020 m. birželio 3 d. nutartimi sujungė civilines bylas į vieną, civilinę bylą Nr. e2-152-513/2020 pridėdamas prie civilinės bylos Nr. eA2-164-613/2020, paliko bylos numerį eA2-164-613/2020, teisminio proceso numerį 2-57-3-00498-2014-5. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

19.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės RAB „Harbet Universal S. A.“ ieškinį atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ ir ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“ ir R. G. tenkino:

19.1.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „Luna Capital Group“ ir bendrovės PETRADE LTD susitarimo prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02 dalį, pagal kurią susitariama įkeisti UAB „Luna Capital Group“ turtą;

19.2.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 16 d. įregistruotą hipotekos sutartį Nr. 20120130070661;

19.3.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-6140;

19.4.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-6144;

19.5.                      nepatvirtino UAB „Luna Capital Group“, bendrovės PETRADE LTD ir RAB OILCO 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties;

19.6.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės PETRADE LTD ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1535, ir taikė restituciją – grąžino nekilnojamojo turto objektus(duomenys neskelbtini), atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, priteisė iš ieškovės RAB „Harbet Universal S. A.“ atsakovei R. G. 60 000 Eur.

19.7.                      pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės PETRADE LTD ir UAB „Eglitana“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2828, ir taikė restituciją – grąžino nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpą (duomenys neskelbtini) atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, priteisė iš ieškovės RAB „Harbet Universal S. A.“ atsakovei UAB „Eglitana“ 230 000 Eur.

20.       Nagrinėdamas atnaujintą bylą iš esmės teismas nustatė, kad bendrovė PETRADE LTD pareiškė ieškinį remdamasi 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimu dėl įkeitimo. Šiuo susitarimu atsakovė UAB „Luna Capital Group“ bendrovės PETRADE LTD naudai įkeitė 7 nekilnojamojo turto objektus. Susitarimo 2.1 punkte nustatyta, kad įkeisto turto vertė yra 2 459 000 Lt. Nuo 2013 m. kovo 12 d. atsakovė UAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Luna Capital Group“ turėjo kreditorių, su kuriais atsiskaitymas buvo apsunkintas.

21.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Luna Capital Group“, sudariusi taikos sutartį ir perleidusi nekilnojamąjį turtą bendrovei PETRADE LTD, pažeidė kreditorių teises ir viešąjį interesą. Tokia sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnis). Taikos sutartimi taikos sutarties šalys susitarė perleisti vienam kreditoriui visą UAB „Luna Capital Group“ ir didesnės apimties turtą, nei ieškiniu buvo prašoma. Teismui 2014 m. gruodžio 2 d. tvirtinant taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos aplinkybės (kiti UAB „Luna Capital Group“ kreditoriai ir tikroji jos finansinė padėtis), kurios paaiškėjo tik atsakovei UAB „Luna Capital Group“ iškėlus bankroto bylą. Nurodęs, kad atsakovė, kuriai atstovauja nemokumo administratorė, kaip viena iš taikos sutarties šalių, išreiškė valią nebetvirtinti taikos sutarties, o taikos sutarties sąlygos pažeidžia viešąjį interesą (kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus), teismas nusprendė atmesti UAB „Luna Capital Group“, bendrovės PETRADE LTD ir RAB OILCO prašymą dėl 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties patvirtinimo.

22.       Teismas nustatė, kad BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byla iškelta 2016 m. birželio 6 d. Ieškovės bendrovės „Cophaspec Trading AG“ reikalavimas buvo patvirtintas 2017 m. balandžio 24 d., nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d. Su civilinės bylos Nr. 2-1471-479/2014 medžiaga, taikos sutartimi ir ginčijamo Susitarimo dėl įkeitimo turiniu pradinė ieškovė bendrovė „Cophaspec Trading AG“ susipažino tik 2017 m. birželio 20 d., kai gavo elektroninę prieigą prie bylos. Pradinė ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės bendrovės „Cophaspec Trading AG“ ieškinio senaties termino pradžia sietina su data, kada įsiteisėjo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, t. y. 2017 m. gegužės 2 d., ir konstatavo, jog ieškovė bendrovė „Cophaspec Trading AG“ ieškinio senaties termino nepraleido.

23.       Teismas nesutiko su atsakovės R. G. argumentais, kad bendrovė „Cophaspec Trading AG“ nėra tinkama ieškovė, o R. G. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovė bendrovė „Cophaspec Trading AG“, siekdama atkurti skolininkės sudarytu sandoriu pažeistą jos mokumą, turi teisę reikšti ieškinį ir tretiesiems asmenims.

24.       Teismas nustatė, kad bendrovė PETRADE LTD ir UAB „Luna Capital Group“ 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė Susitarimą prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02, kuriuo susitarė išdėstyti UAB „Luna Capital Group“ įsiskolinimą ir papildomai susitarė, kad atsakovė įkeis bendrovei PETRADE LTD septynis nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė Susitarimą dėl įkeitimo įvykdė ir įkeitė šį turtą.

25.       Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. birželio 13 d. atsakovė UAB „Luna Capital Group“ ir trečiasis asmuo RAB OILCO sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140, kuria atsakovė už 591 393 Lt sumą perleido trečiajam asmeniui nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – maitinimo paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 13 d. atsakovė UAB „Luna Capital Group“ ir trečiasis asmuo RAB OILCO sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6144, pagal kurią RAB OILCO buvo parduotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 25 d. ginčo šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią bendrovei PETRADE LTD buvo perleista nuosavybės teisė ne tik į keturis nekilnojamojo turto objektus, nurodytus 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. K1ES-6140, bet ir visas likęs atsakovės nekilnojamasis turtas, taip ir tas, kuris nebuvo ginčo objektas ir nebuvo įkeistas pagal Susitarimą. 2015 m. gegužės 15 d. bendrovė PETRADE LTD ir R. G. sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastaroji įsigijo iš bendrovės PETRADE LTD tris nekilnojamuosius objektus (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas – rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovė PETRADE LTD ir UAB „Eglitana“ sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastaroji įsigijo maitinimo paskirties patalpas (duomenys neskelbtini).

26.       Spręsdamas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (ne)turėjimo teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 18 d. ir 2013 m. vasario 22 d. bendrovė „Cophaspec Trading AG“ su atsakove UAB „Luna Capital Group“ sudarė dvi naftos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovė įsigijo naftos produktų už 1 326 421,54 Eur. 2013 m. spalio 10 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo skola buvo išdėstyta, o atsakovė UAB „Luna Capital Group“ įsipareigojo nustatytais terminais ją sumokėti, tačiau mokėjimų neatliko. 2013 m. spalio 10 d. susitarimas patvirtina, kad būtent tą dieną atsakovė UAB „Luna Capital Group“ turėjo pradelstą 1 326 421,54 Eur įsiskolinimą bendrovei „Cophaspec Trading AG“. Pagal 2012 m. spalio 10 d. sudarytą su HR PROTRANS OÜ paskolos sutartį suteiktą 2 000 000 JAV dolerių paskolą kartu su palūkanomis UAB „Luna Capital Group“ turėjo grąžinti kreditorei bendrovei HR PROTRANS OÜ iki 2013 m. sausio 15 d. UAB „Luna Capital Group“ skola kreditorei bendrovei HR PROTRANS OÜ kartu su palūkanomis 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 045 555,56 JAV dol. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad tiek bendrovė „Cophaspec Trading AG“, tiek trečiasis asmuo kreditorė bendrovė HR PROTRANS OÜ dar prieš actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių sudarymą turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei. Abu reikalavimai yra patvirtinti UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje.

27.       Spręsdamas dėl kreditorių teisių (ne)pažeidimo teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Luna Capital Group“ su bendrove PETRADE LTD 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė susitarimą dėl skolos pagal 2013 m. balandžio 29 d. sutartį išdėstymo, kuriuo įsipareigojo įkeisti bendrovei PETRADE LTD septynis nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini). Teismas  nustatė, kad 2013 m. atsakovės UAB „Luna Capital Group“ likvidaus turto realiai galėjo būti tik apie 2 595 281 Eur, tuo tarpu vien bendrovei „Cophaspec Trading AG“ ir trečiajam asmeniui bendrovei HR PROTRANS OÜ šios atsakovės pradelsta skola sudarė iš viso apie 2 548 371,54 Eur (pagal 2013 m. kovo 12 d. buvusį valiutų kursą). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad visi byloje ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai UAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla. Jei ginčijamais sandoriais nebūtų buvęs perleistas visas UAB „Luna Capital Group“ priklausantis turtas, tai kreditoriai turėtų į ką nukreipti savo reikalavimus ir atgauti bent dalį skolos. Teismo vertinimu, tai yra akivaizdus kreditorių teisių pažeidimas.

28.       Spręsdamas dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamus sandorius atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ sudarė priverstine įstatymo nustatyta tvarka ar kad egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, kurios pateisintų šių ginčijamų sandorių sudarymą. Aplinkybė, kad atsakovė buvo skolinga bendrovei PETRADE LTD, todėl sudarė Susitarimą dėl įkeitimo ir taikos sutartį, nėra objektyvi ir pateisinanti, kadangi bendrovė turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo atsiradę daug anksčiau nei bendrovei PETRADE LTD. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ginčijamų sandorių sudarymas neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Teismo vertinimu, šių sandorių sudarymas yra savarankiškos ir nepriklausomos valios išraiška, atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ turėjo realią galimybę bei pareigą susilaikyti nuo jų sudarymo.

29.       Spręsdamas sandorių šalių (ne)sąžiningumo ir (ne)sąsajumo teismas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Susitarimu dėl įkeitimo atsakovė UAB „Luna Capital Group“ ieškovei PETRADE LTD iš viso įkeitė 7 nekilnojamojo turto objektus. Susitarime nustatyta, kad įkeisto turto vertė yra 2 459 000 Lt. Susitarimo ir įkeitimo metu UAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki, ji buvo pradelsusi įsipareigojimus tiek šios bylos ieškovei (mokėjimai nebuvo atliekami nuo 2013 m. vasario 22 d.), tiek kreditorei bendrovei HR PROTRANS OÜ (mokėjimai nebuvo atliekami nuo 2013 m. sausio 15 d.). Bendrovės PETRADE LTD reikalavimas kildinamas iš 2013 m. balandžio 29 d. mazuto pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. šios kreditorės reikalavimas atsakovei yra vėlesnis negu kitų kreditorių, tačiau atsakovė suteikė prioritetą vienam naujam kreditoriui ir įkeitė jam dalį turimo nekilnojamojo turto.

30.       Teismas nustatė, kad bendrovė PETRADE LTD buvo susijusi su bendrove UAB „Luna Capital Group“. Bendrovė PETRADE LTD buvo lengvatinio apmokestinimo įmonė, kurios vadovais buvo S. H. B. (S. H. B.) ir L. R. (L. R.). S. H. B. buvo ir Šveicarijoje registruotos įmonės „Moon Group AG“ vadovas. Po S. H. B. vadovo pareigas vykdė M. Ž., kuris buvo ne tik UAB „Luna Capital Group“ darbuotojas, akcininkas, bet ir įmonės vadovo R. Ž. sūnus. Aplinkybę, kad UAB „Luna Capital Group“ ir bendrovė „Moon Group AG“ yra susijusios įmonės, iš dalies patvirtina ir panašūs įmonių pavadinimai. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Luna Capital Group“ ir bendrovė PETRADE LTD buvo susijusios įmonės per asmeninius santykius su R. ir M. Ž. bei S. H. B., kuris buvo bendrovės „Moon Group AG“ ir bendrovės PETRADE LTD vadovas. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad abejotina, ar bendrovė PETRADE LTD išvis turėjo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Luna Capital Group“, nes nemokumo administratorei nėra perduoti dokumentai, kad pagal 2013 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. PE/LUN/FO-02 dėl mazuto pirkimo–pardavimo mazutas buvo gautas. Teismo vertinimu, abejonių kelia ir aplinkybė, kad Susitarimas dėl įkeitimo yra sudarytas tik lietuvių kalba, nors pardavėjas yra Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė, o pati mazuto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta anglų kalba. Teismas padarė išvadą, kad Susitarimo dėl įkeitimo šalys buvo nesąžiningos ir jos suprato, jog, sudarydamos šį susitarimą ir įkeisdamos atsakovės turtą bendrovei PETRADE LTD, jos suteikia prioritetą vienam kreditoriui, dėl to buvo pažeistos kitų, anksčiau atsiradusių, kreditorių teisės. Teismas konstatavo, kad dėl to pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „Luna Capital Group“ ir bendrovės PETRADE LTD sudaryto susitarimo prie sutarties Nr. PE/LUN/FO-02 dalis, pagal kurią yra susitariama įkeisti UAB „Luna Capital Group“ turtą, ir 2013 m. gruodžio 16 d. įregistruota hipotekos sutartis Nr. 20120130070661.

31.       Teismas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 13 d. UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1ES-6140 ir Nr. K1ES-6144, pagal kurias RAB OILCO buvo parduotas atsakovės UAB „Luna Capital Group“ nekilnojamasis turtas. Sudarant šiuos sandorius RAB OILCO atstovavo jos valdybos narys R. Ž., kuris tuo pačiu metu dirbo UAB „Luna Capital Group“. Be to, šių sutarčių sudarymo metu pagrindiniu bendrovės akcininku buvo R. Ž. sūnus.

32.       Teismas, vertindamas 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1535 šalių sąsają, nustatė, kad R. G. yra bendrovės PETRADE LTD atstovo advokato A. Goštauto sutuoktinė (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vertindamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2828 šalių sąsają, teismas nustatė, kad UAB „Eglitana“ yra bendrovės PETRADE LTD atstovo advokato A. Goštauto kontoros klientė. Advokatas A. Goštautas atstovavo tiek bendrovei PETRADE LTD viso actio Pauliana bylos nagrinėjimo metu ir pasirašant taikos sutartį, tiek ir jos vėlesnei reikalavimo teisių perėmėjai – Panamoje registruotai įmonei „Harbet Universal S. A.“. R. G. nesąžiningumą, teismo vertinimu, papildomai patvirtina tai, kad tris nekilnojamojo turto objektus Vilniaus senamiestyje ji įsigijo už dvigubai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos kaina, t. y. už 60 000 Eur (pagal pirkimo–pardavimo sutartyje pateiktus duomenis, bendra vidutinė šio turto vertė buvo 134 800 Eur). Tai, teismo vertinimu, atitinka CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). 

33.       Teismas nustatė, kad UAB „Eglitana“ buvo atstovaujama advokato A. Goštauto kontoros advokato padėjėjos Vilmos Šulskytės. Advokatas A. Goštautas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie objektų (duomenys neskelbtini), pardavimą jis žinojo ir tokią informaciją perdavė UAB „Eglitana“, su jos vadovu susipažino gal 6 mėn. iki ginčijamo sandorio sudarymo. Teismas vertino, kad UAB „Eglitana“ yra susijusi su bendrove PETRADE LTD per advokatą A. Goštautą. Teismo vertinimu, UAB „Eglitana“ sąsajumą iš dalies patvirtina ir tai, kad ji įsigytas patalpas toliau nuomoja tai pačiai nuomininkei MB „Platus pasirinkimas“, kuri šias patalpas buvo išsinuomojusi dar tada, kai turtas priklausė Ž. kontroliuojamai bendrovei. Prie atsakovės R. G. atsiliepimo pridėtas el. susirašinėjimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad bendrovė PETRADE LTD (ir atitinkamai advokatas A. Goštautas) jau 2013 m. birželio mėn. neabejotinai žinojo (negalėjo nežinoti) apie UAB „Luna Capital Group“ nemokumą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė UAB „Eglitana“ įgaliojimą jai atstovauti advokato A. Goštauto kontoros advokato padėjėjai V. Šulskytei išdavė tik 2016 m. vasario 25 d., tačiau savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog bendrovės direktorius G. R. su advokatu A. Goštautu susipažino ir pradėjo bendradarbiauti tik siekdamas įgyti maitinimo paskirties patalpas(duomenys neskelbtini), ir norėdamas sutvarkyti nekilnojamajam turtui naudoti ir eksploatuoti priskirtą žemės sklypą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir į bylą pateiktas VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 16 d. raštas Nr. 10327566 patvirtina, kad UAB „Eglitana“ ir advokatą A. Goštautą siejo profesiniai (verslo) santykiai iki 2016 m. vasario 25 d. atstovavimo sutarties su V. Šulskyte pasirašymo. Teismas padarė išvadą, jog nei bendrovė PETRADE LTD, atstovaujama advokato A. Goštauto, nei R. G. ar UAB „Eglitana“ negalėjo nežinoti, kad ginčo sandoriai pažeidė kitų nemokios bendrovės kreditorių interesus, todėl šie asmenys laikytini nesąžiningais įgijėjais ir neteisėtai įsigytas bendrovės turtas turi būti iš šių asmenų išreikalautas. Teismo vertinimu, ginčo sandorių sudarymu buvo siekiama visą nemokios bendrovės turtą perleisti susijusiems asmenims, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

34.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana institutui taikyti būtinas sąlygas, teismas konstatavo, jog visi ginčijami sandoriai actio Pauliana pagrindu pripažintini negaliojančiais ab initio (CK 6.66 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

35.       Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo teismas nurodė, kad, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, visi vėliau įvykę sandoriai taip pat pripažintini niekiniais bei negaliojančiais, o tokių sandorių pagrindu perleistas atsakovės UAB „Luna Capital group“ turtas restitucijos būdu grąžintinas atsakovei, kuri yra bankrutuojanti įmonė (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). 

36.       Įvertinęs, kad nors 2016 m. liepos 5 d. bendrovė PETRADE LTD yra išregistruota iš viešų registrų, tačiau jos teises ir pareigas tiek šioje byloje, tiek UAB „Luna Capital group“ bankroto byloje perėmė RAB „Harbet Universal S. A.“, bei atsižvelgęs į tai, kad visi ginčijamuose sandoriuose dalyvavę asmenys elgėsi nesąžiningai, neteisėtai siekė nuslėpti bendrovės nekilnojamąjį turtą, teismas konstatavo, kad visi turi prisiimti neteisėtų veiksmų pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė restituciją ir UAB „Eglitana“ bei R. G. perleistą bendrovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą grąžino UAB „Luna Capital group“ (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), R. G. iš „Harbet Universal S. A.“ priteisė 60 000 Eur, o UAB „Eglitana“ iš „Harbet Universal S. A.“ priteisė 230 000 Eur.

37.       Remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, teismas nustatė, kad RAB OILCO (2020 m. gegužės 13 d. išregistruota iš Latvijos įmonių registro ir ieškovei nėra žinoma apie jos teisių perėmėją) perleistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo vėliau perleisti UAB „Nafta LT“, o ši turtą perleido RAB JDCOMPANY. Teismas konstatavo, jog ieškovei nepagrindus, kad UAB „Nafta LT“ ar RAB JDCOMPANY yra nesąžiningos įgijėjos, turto sugrąžinimas iš šių asmenų nėra galimas (CK 6.66 straipsnio 5 dalis), dėl to pripažinus ginčijamą 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6144 negaliojančia nuo jos sudarymo momento restitucija natūra nėra galima.

38.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ apeliacinius skundus, 2022 m. kovo 22 d. sprendimu: panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tvirtinti 2014 m. lapkričio 25 d. bendrovės PETRADE LTD, UAB „Luna Capital Group“ ir RAB OILCO taikos sutartį, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria patvirtinta 2014 m. lapkričio 25 d. bendrovės PETRADE LTD, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO taikos sutartis; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 2 d. bendrovės PETRADE LTD, UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO taikos sutartį; panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės 15 d. bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, 2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

39.       Spręsdama dėl proceso byloje atnaujinimo teisėtumo kolegija nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismu, kad paaiškėjus, jog atsakovė UAB „Luna Capital Group“, sudarydama su bendrove PETRADE LTD ir RAB „OILCO“ taikos sutartį, kuria visas atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas (net ir tas, kuris nebuvo byloje ginčyto sandorio dalyku), dengiant turimą įsiskolinimą, buvo perleistas bendrovei PETRADE LTD, galimai buvo faktiškai nemoki ir turėjo pradelstų skolų ne tik pastarajai, bet ir kitiems kreditoriams, spręstina, kad tokia šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidė BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių teises. Kolegija vertino, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove R. G., jog proceso atnaujinimas buvo neteisėtas. Kolegija nurodė, jog esant faktinių duomenų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia nemokios įmonės kreditorių interesus, ir neegzistuojant jokiai kitai teisinei galimybei šių aplinkybių įvertinti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

40.       Kolegija, įvertinusi šalių argumentus, aplinkybes apie dokumentų neperdavimą bankroto administratorei, kas apsunkino jos galimybę tinkamai ir laiku susipažinti su bendrovės sudarytais nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, buvusias skolas kitiems kreditoriams ir pan., konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ ginčo sandorių sudarymo aplinkybės ir jų įtaka bendrovės nemokumui bei kitų įmonės kreditorių teisėms tapo žinomos tuomet, kai kiti įmonės kreditoriai pateikė duomenis apie įmonės skolas, jų atsiradimo momentą bei pagrindą, todėl atsakovė BUAB „Luna Capital Group“, pateikusi teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nepraleido.

41.       Spręsdama dėl 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo patvirtintas pradinės ieškovės bendrovės PETRADE LTD teises ir pareigas perėmusios bendrovės „Harbet Universal S. A.“ firnansinis reikalavimas UAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje, konstatavo, kad ginčijamos 2014 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-6140 sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Luna Capital Group“.

42.       Kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-1378-826/2018). Įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo konstatuota, kad UAB „Luna Capital Group“ faktiškai buvo nemoki jau nuo 2013 m. kovo 12 d. – turto vertė siekė 2 589 065,24 Eur, o pradelstos skolos kreditoriams siekė 2 104 887,83 Eur. Paminėtoje teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad UAB „Luna Capital Group“ pagal 2012 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu bendrove HR PROTRANS OÜ, iki 2013 m. sausio 15 d. turėjo grąžinti 2 000 000 JAV dol. skolą, tačiau skola grąžinta nebuvo; skola kitai kreditorei bendrovei „Cophaspec Trading AG“ (šios bylos pradinei ieškovei), kurios teises ir pareigas perėmė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“, pagal 2013 m. sausio 18 d. naftos produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį 2013 m. kovo 12 d. siekė 741 583,83 JAV dol., o 2013 m. balandžio 3 d. – 1 326 421,54 JAV dol. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė BUAB „Luna Capital Group“, būdama faktiškai nemoki nuo 2013 m. kovo 12 d. ir turėdama pradelstų skolų tiek ieškovei, tiek ir kitiems kreditoriams, 2014 m. birželio 13 d. sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sutartį ir perleisdama trečiajam asmeniui keturis nekilnojamojo turto objektus, pažeidė faktiškai nemokios įmonės kreditorių teises. Be to, 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą pardavė už 591 393 Lt, nors bendra perleisto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2014 m. birželio 2 d. buvo 659 800 Lt. Kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ginčo sandoriu atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas trečiajam asmeniui galimai buvo perleistas dar ir už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainą, o tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė BUAB „Luna Capital Group“, sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sandorį, pažeidė savo kreditorių teises, nes sumažino turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertę.

43.       Kolegija nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamą 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sandorį atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ privalėjo sudaryti, t. y. kad egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, kurios pateisintų ginčijamo sandorio sudarymą.

44.       Kolegija vertino, kad atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ veiksmai sudarant 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, žinant savo turtinę (finansinę) padėtį ir esamas skolas kreditoriams, laikytini nesąžiningais.

45.       Kolegija nusprendė, jog bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ginčo pirkimo–pardavimo sandorį sudaręs trečiasis asmuo RAB OILCO taip pat nebuvo sąžiningas. Kolegija pažymėjo, kad pasirašant 2014 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį trečiajam asmeniui RAB OILCO atstovavo valdybos narys R. Ž.. Šis asmuo, atstovaudamas atsakovei UAB „Luna Capital Group“, 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašė su bendrove PETRADE LTD Susitarimą, kuriame išdėstė atsakovės UAB „Luna Capital Group“ 1 846 655,44 JAV dol. įsiskolinimą ieškovei ir, užtikrindamas prievolių įvykdymą, tuo pačiu Susitarimu įsipareigojo įkeisti ir įkeitė ieškovei septynis nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), garantuojant 1 200 000 JAV dol. skolos grąžinimą. Kolegijos vertinimu, paminėti duomenys patvirtina, kad sandorį sudariusios pardavėja ir pirkėja buvo tarpusavyje susijusios, taigi, trečiajam asmeniui RAB OILCO ginčo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo būti ir buvo žinoma atsakovės UAB „Luna Capital Group“ turtinė padėtis ir turimos skolos kitiems kreditoriams.

46.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-6140, sudarytą atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO, negaliojančia, priėmė teisėtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos būtinos sąlygos paminėtą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

47.       Nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, procesiškai neišsprendė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties galiojimo, o tik skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad netvirtina šalių 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties (nors ji teismo yra patvirtinta ir teismo nutartis ją patvirtinti yra įsiteisėjusi), kolegija nusprendė panaikinti šią skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį patvirtinti bendrovės PETRADE LTD, atsakovės UAB „Luna Capital Group“ ir trečiojo asmens RAB OILCO 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutartį.

48.       Atsižvelgdama į tai, kad teismo patvirtina 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutartimi pradinei ieškovei bendrovei PETRADE LTD buvo perleista nuosavybės teisė ne tik į ginčo 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, bet perleistas ir visas kitas atsakovei UAB „Luna Capital Group“ nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, kurio dalį bendrovė PETRADE LTD vėliau perleido R. G. ir UAB „Eglitana“, kolegija padarė išvadą, kad būtina įvertinti ir taikos sutarties, kaip sandorio, teisėtumo klausimą actio Pauliana pagrindu, kadangi būtent šia taikos sutartimi buvo sukurtos teisinės pasekmės – nuosavybės teisės perleidimas. 

49.       Kolegija nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti šalių 2014 m. lapkričio 25 d. pasirašytą taikos sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį. Kolegija nurodė, kad atsakovė UAB „Luna Capital Group“ nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo faktiškai nemoki, turėjo pradelstų skolų kreditoriams. Nepaisydama to, atsakovė UAB „Luna Capital Group“ kartu su viena iš savo kreditorių bendrove PETRADE LTD ir trečiuoju asmeniu RAB OILCO 2014 m. lapkričio 25 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė, dengdama turimą įsiskolinimą bendrovei PETRADE LTD, perleido šiai visą savo nekilnojamąjį turtą, taip patenkindama išimtinai vienos savo kreditorės – bendrovės PETRADE LTD reikalavimą ir visiškai panaikindama galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus kitiems kreditoriams. Nebuvo jokio objektyvaus būtinumo atsakovei sudaryti su bendrove PETRADE LTD ir trečiuoju asmeniu RAB OILCO taikos sutartį. Tokie atsakovės UAB „Luna Capital Group“ veiksmai, kolegijos vertinimu, laikytini nesąžiningais, taip pat nesąžiningais laikytini ir kitų taikos sutartį pasirašiusių bei ją tvirtinti teismui pateikusių šalių veiksmai. 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sandoriu trečiajam asmeniui RAB OILCO buvo perleisti keturi nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini). Būtent šį nekilnojamąjį turtą, prašydama taikyti restituciją, pradinė ieškovė PETRADE LTD siekė grąžinti atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo išspręstas ne ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi trečiajam asmeniui RAB OILCO perleisto nekilnojamojo turto grąžinimo atsakovei klausimas, bet absoliučiai viso atsakovei priklausiusio nekilnojamojo turto, dengiant turimą įsiskolinimą bendrovei PETRADE LTD, perleidimo šiai bendrovei klausimas, kartu išsprendžiant ir likusios atsakovės skolos pagal 2013 m. balandžio 29 d. mazuto pirkimo sutartį, kuri net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, mokėjimo tvarką bendrovei PETRADE LTD. Kolegija pažymėjo, jog pradinė ieškovė bendrovė PETRADE LTD negalėjo nežinoti, kad tokiu būdu yra sukuriama situacija, kai nuosavybės teisė į visą atsakovės nekilnojamąjį turtą yra perleidžiama apeinant įprastą tvarką (nekilnojamasis turtas turi būti perleidžiamas sudarant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį), kartu siekiant sukurti tokio sandorio didesnio patikimumo (legitimumo) įspūdį bei apsunkinant galimybę kitiems atsakovės kreditoriams ne tik bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, bet ir nuginčyti tokį sandorį, nes tol, kol procesas byloje nėra atnaujintas, o teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį nėra panaikinta, nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį nėra galimybės. Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visos 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutarties šalys nebuvo sąžiningos.

50.       Spręsdama dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G., ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės UAB „Eglitana“, bei restitucijos taikymo, kolegija pažymėjo, kad nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“ prašė pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Nurodžiusi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“ yra atsakovės UAB „Luna Capital Group“ kreditorė, tačiau ji nebuvo ir nėra bendrovės PETRADE LTD kreditorė, kolegija padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų – ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, nes ginčija ne savo skolininkės, o savo skolininkės kreditorės sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šias sutartis nepagrįstai pripažino negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikė restituciją, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

51.       Įvertinusi byloje nustatytas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. visą sandorių sudarymo grandinę, kai dalis atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ priklausiusio nekilnojamojo turto buvo perleista trečiajam asmeniui RAB OILCO, vėliau, sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, dengiant turimą įsiskolinimą, perleidžiamas bendrovės PETRADE LTD nuosavybėn, o dar vėliau dalis turto ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis yra perleidžiama R. G. ir UAB „Eglitana“, taip pat įvertinusi byloje esančius duomenis apie galimą šalių nesąžiningumą ir sąsajumą, kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl paminėtų pirkimo–pardavimo sutarčių (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, pasiūlydamas ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus.

52.       Kolegija nurodė, kad pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą yra ieškovo teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“ ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas bendrovės PETRADE LTD ir R. G. bei UAB „Eglitana“, prašė pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Reikalavimo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis kitais sandorių negaliojimo pagrindais nereiškė, todėl vertinimas, ar yra pagrindas pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis kitais sandorių negaliojimo pagrindais, šiuo atveju reikštų ne tik apeliacinių skundų, bet ir ieškinio ribų peržengimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio, spręstino klausimo dėl bylos ieškinio reikalavimo tikslinimo, bylos dalies dėl 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

53.       Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, priklausomai nuo bylos baigties, turėtų išspręsti klausimą dėl restitucijos taikymo – įvertinti, koks restitucijos taikymo būdas šiuo atveju būtų tinkamiausias, ar bendrovės PETRADE LTD teises ir pareigas perėmusi bendrovė „Harbet Universal S. A.“ gali būti laikoma tinkamu subjektu, t. y. ar gali būti įpareigota grąžinti atsakovėms už nekilnojamąjį turtą sumokėtas lėšas.

54.       Vertindama atsakovės R. G. teiginį, kad remiantis CPK 293 straipsnio 8 punktu teismas bylą turėjo nutraukti, nes dvi iš trijų taikos sutarties šalių – RAB OILCO ir bendrovė PETRADE LTD – nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo metu buvo išregistruotos, kolegija nurodė, jog klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo sprendžiamas dalyvaujant tiek atsakovei BUAB „Luna Capital Group“, tiek ieškovės bendrovės PETRADE LTD teises ir pareigas perėmusiai RAB „Harbet Universal S. A.“. Ginčo objektas – nekilnojamasis turtas, kurį, ginčijant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, siekiama sugrąžinti atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ nuosavybėn, yra išlikęs, todėl šalies išregistravimas (likvidavimas) nagrinėjamu atveju savaime nelemia, kad egzistavo pagrindas nutraukti bylą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

55.       Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei R. G. atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

55.1.                      Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas spręsdamas ieškovės neiškeltą ir apeliaciniu skundu neginčytą klausimą dėl galimų kitokių ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų. Ieškinys pareikštas vieninteliu actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindu. Bylos nagrinėjimo ribų peržengimą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis, kuria ieškovė buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, – praėjus beveik penkeriems metams nuo ieškinio pateikimo įpareigojo ieškovę suformuluoti naują ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą. Tai nemotyvuotas ir neteisėtas teismo įsikišimas į rungtynišką procesą, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, dispozityviojoje byloje „padedant“ ieškovei (privačiam juridiniam asmeniui (verslininkui), turinčiam patirties sudarant didelės vertės sandorius ir atstovaujamam kvalifikuotų teisininkų komandos) formuluoti ieškinio reikalavimus ir jo pagrindus. Teisinio pagrindo peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas nebuvo, nes apeliacinės instancijos teismas apie tai savo nutartyje ne tik neužsiminė, bet ir neinformavo proceso šalių apie tokį ketinimą, kaip to reikalaujama pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė 2021 m. kovo 9 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 4 punkte nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, t. y. ieškovė reiškia ieškinį actio Pauliana pagrindu nebūdama nė vienos iš 2015 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1535 šalių (bendrovės PETRADE LTD ir R. G.) kreditorė, o sutarties šalys nėra ieškovės skolininkės. Atsakovė R. G. pateikė prašymą pakeisti pradinį ieškovą ir atsakovą tinkamais. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. posėdžio metu išaiškino ieškovei, kad jeigu ji atsisako tikslinti šalis, teismas bylą nagrinės taip, kaip yra pareikšta ieškinyje. Taigi, ieškovei buvo jau kartą pasiūlyta tinkamai apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko bylos nagrinėjimo ribas, nurodė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, bylos šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nuspręsti už ieškovę, kokiu teisiniu pagrindu ginti jos tariamai pažeistas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad ieškinio pagrindo tikslinimą ieškovė turėtų atlikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą ir neatmesdamas ieškinio reikalavimų actio Pauliana pagrindu, pažeidė CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nesilaikė civilinio proceso principų, nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo (kartu ir bylos nagrinėjimo) ribas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kokiais atvejais gali būti peržengtos bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020; kt.).

55.2.                      Apeliacinės instancijos teismas bylą nepagrįstai ir neteisėtai perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kada byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisinio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nebuvo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2013; 2021 m. birželio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teisės taikymo klaidą, galėjo išspręsti visus atsakovės iškeltus fakto ir teisės klausimus. Taigi, įpareigodamas ieškovę pakeisti ieškinio pagrindą teismas peržengė ne tik apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir bylos nagrinėjimo ribas, tuo pažeisdamas ne tik rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), bet ir dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), nes tik pačios šalys nustato bylos nagrinėjimo ribas. Teismas sprendime nurodė, jog ieškinys actio Pauliana pagrindu negali būti tenkinamas, nes ieškovė ginčija ne savo skolininkės sudarytus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bendrovės PETRADE LTD ir R. G. 2015 m. birželio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikė restituciją. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovės pareikštą ieškinį, t. y. ginčą išsprendė iš esmės.

55.3.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų. 

56.       Ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės R. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

56.1.                      Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022). Materialusis teisinis reikalavimas, ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra aiškus – pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Reikalavimo formuluotė nėra siejama su konkrečiu sandorių negaliojimo pagrindu, todėl net ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo bei teismo pasiūlymo tikslinti ieškinį ieškovės reikalavimas R. G. nesikeis, nes nesikeičia teisių gynybos būdas. Tai reiškia, kad nesikeičia ir bylos nagrinėjimo ribos.

56.2.                      Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-611/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022; kt.). Taigi ieškovo nurodytą teisinį pagrindą teismas gali pakeisti, nes teisės taikymas ir aiškinimas yra teismo prerogatyva. Ieškovė 2021 m. vasario 20 d. ieškinio 95, 96 punktuose rėmėsi tuo, kad, pripažinus pirminius sandorius (Susitarimą dėl įkeitimo, 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, taikos sutartį) negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir atsižvelgus į teisines sandorių negaliojimo pasekmes (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), visi vėliau įvykę sandoriai (sutartys tarp bendrovės PETRADE LTD ir turto pirkėjų R. G. bei UAB „Eglitana“) turi būti pripažinti niekiniais bei negaliojančiais, o tokių sandorių pagrindu perleistas bendrovės turtas taikant restituciją turi būti grąžintas bankrutavusiai bendrovei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tokia pozicija buvo grindžiama tuo, kad, pripažinus sandorius negaliojančiais, bendrovė PETRADE LTD nėra perleidžiamo turto savininkė, todėl negalėjo parduoti ne jai priklausančio turto (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės buvo nurodytos ir ieškovės atsiliepime į R. G. ir UAB „Eglitana“ apeliacinius skundus (18, 19 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo ieškinio faktinio pagrindo, nesiūlė jo keisti, tikslinti ar pildyti, pasiūlė pirmosios instancijos teismui reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1535 pripažinimo negaliojančia spręsti kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Taigi apeliacinės instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes teismas turi teisę kitaip kvalifikuoti ginčą.

56.3.                      Ieškovė ginčijo bendrovės PETRADE LTD sandorius su R. G. ir UAB „Eglitana“ kaip išvestinius, ne actio Pauliana pagrindu ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo actio Pauliana sąlygų šių sandorių atžvilgiu. Nors ieškovė ieškinyje tiesiogiai nenurodė CK 1.80 straipsnio, tačiau būtent toks teisinis pagrindas tiesiogiai bei logiškai išplaukia iš ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), kuriomis ji grindė savo reikalavimą R. G.. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80, 4.48 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Tas pačias faktines aplinkybes ir ginčijamų sandorių pagrindą ieškovė nurodė ir atsiliepime į apeliacinius skundus. Kadangi ieškovė, ginčydama su R. G. sudarytą sutartį, CK 6.66 straipsnio nenurodė, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės ieškinio teisinio pagrindo nepakeitė. Net jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė savo reikalavimus grindė CK 6.66 straipsniu, tai nereiškia, kad teismai negalėjo pripažinti sandorių negaliojančiais remdamiesi kita CK įtvirtinta teisės norma, pvz., CK 1.80 straipsniu.

56.4.                      CK 1.80 straipsnio nenurodymas savaime nereiškia, kad teismas šio pagrindo negali taikyti. CK 1.78 straipsnio 5 dalis įgalina teismą niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas galėjo ex officio įvertinti pirkimo sutarčių, sudarytų bendrovės PETRADE LTD ir R. G. bei UAB „Eglitana“, atitiktį CK 1.80 straipsnio 1 daliai ir pripažinti jas niekinėmis bei negaliojančiomis, ir negrąžinti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

56.5.                      Apeliacinio skundo ribų peržengimu yra laikomi tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas remiasi argumentais ar teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių šalys nenurodė nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022). Šiuo atveju negali būti laikoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas kitų ginčijamų sandorių negaliojimų pagrindų nevertino ir dėl jų nepasisakė, apskritai šios bylos dalies nenagrinėjo, o ją grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir rėmėsi argumentais, kuriais nesirėmė R. G. savo apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinio skundo ribas nustato ne tik pats apeliacinis skundas, bet ir atsiliepimas į apeliacinį skundą. Ieškovė savo atsiliepimo į apeliacinį skundą 19 punkte nurodė, kad ginčijamas sandoris su R. G. yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę pasisakyti dėl kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Ribų peržengimu laikomi atvejai, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl nenustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas dalį nagrinėjamos bylos grąžino nagrinėti į pirmosios instancijos teismą dėl netinkamai nustatyto teisinio pagrindo. Be to, teismas neperžengė ir bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovės reikalavimas (dalykas) ir faktinis pagrindas nesikeitė ir nesikeičia net bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

56.6.                      Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė blogesnio sprendimo atsakovės R. G. atžvilgiu. Pagal CPK 313 straipsnį teismo sprendimas dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra laikomas blogesnio sprendimo priėmimu.

56.7.                      Ieškovė iš esmės sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylą galėjo išnagrinėti pats (ieškovė buvo pateikusi kasacinį skundą, tačiau atrankos kolegija skundo nepriėmė), tačiau nesutinka su kasacinio skundo argumentacija.

56.8.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimų dėl 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo nenagrinės, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tai reiškia, kad dėl šios bylos dalies apeliacijos nebuvo, todėl kasacinio skundo prašymas R. G. pareikštą ieškinį atmesti negali būti tenkinamas (CPK 341 straipsnis).

56.9.                      Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pateikusi kasacinį skundą dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies pakeitimo. Tik R. G. kasacinis skundas buvo priimtas, nors abiejų skundų priėmimo klausimą sprendė ta pati atrankos kolegija. Ieškovės kasaciniame skunde buvo keliami panašūs teisės klausimai, tačiau tik dėl ieškovės kasacinio skundo buvo konstatuota neatitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kasacijos pagrindams. Neaišku, kodėl buvo skirtingai vertinami abiejų kasacinių skundų trūkumai (nenurodyti užsienio subjektų bendrovės „Harbet Universal S. A.“ ir bendrovės HR PROTRANS OÜ atstovai Lietuvoje; kasaciniai skundai nebuvo išversti į užsienio kalbą). Šiuo atveju buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

57.       Trečiasis asmuo bendrovė HR PROTRANS OÜ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

57.1.                      Trečiasis asmuo bendrovė HR PROTRANS OÜ yra didžiausia BUAB „Luna Capital Group“ kreditorė, tačiau ieškinį šioje byloje pareiškė mažesnį kreditoriaus reikalavimą turinti įmonė. Tai reiškia, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne vien savo interesais, bet yra ginami ir kitų nemokios įmonės sąžiningų kreditorių interesai. Teismas tokio pobūdžio bylose turi pareigą užtikrinti viešąjį interesą. Šioje byloje aktyvaus teismo vaidmuo būtų teisiškai pagrįstas ir siejamas su kreditorių (tarp jų ir viešojo administravimo subjektų) ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga.

57.2.                      Teismams netyrus ir nevertinus ieškovės bendrovės „Harbet Unuversal S. A.“ pirmosios instancijos teismui nurodytų faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), o sprendžiant tik dėl actio Pauliana taikymo, bylos esmė nebūtų atskleista. Taigi šis klausimas pagrįstai perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

57.3.                      Pirmosios instancijos teismui ieškovė bendrovė „Harbet Unuversal S. A.“ buvo nurodžiusi tinkamą faktinį pagrindą, t. y., kad pripažinus negaliojančiais pirminius sandorius actio Pauliana pagrindu, vėlesni sandoriai (tarp jų ir tas sandoris, kurio pagrindu turtą įgijo atsakovė R. G.) turi būti pripažinti negaliojančiais ir niekiniais, o tokių sandorių pagrindu perleistas turtas turi būti grąžintas BUAB „Luna Capital Group“.

57.4.                       Tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta teisės norma, kurios pagrindu teismas turėtų pripažinti negaliojančiu antrinį sandorį, nereiškia, kad ieškinys turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovės UAB „Eglitana“ atsiliepimo į kasacinį skundą (ne)priėmimo, praleisto termino jam paduoti (ne)atnaujinimo

58.       Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2022 m. lapkričio 14 d. gautas atsakovės UAB „Eglitana“ atsiliepimas į atsakovės R. G. kasacinį skundą. 

59.       Atsakovės R. G. kasacinis skundas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą įrašytas 2022 m. gegužės 4 d., terminas atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti baigėsi 2022 m. birželio 6 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis, 351 straipsnio 1 dalis), o atsakovės UAB „Eglitana“ atsiliepimas į kasacinį skundą pateiktas 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.

60.       Atsakovė UAB „Eglitana“ prašo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti, nurodydama, kad terminą praleido dėl to, jog kasacinėje instancijoje pasikeitė jos atstovai, iki atstovų pasikeitimo ji neturėjo informacijos apie prasidėjusį procesą kasaciniame teisme, todėl negalėjo laiku parengti ir pateikti atsiliepimo. Atsakovė prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė išrašą iš tarp jos ir advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ (toliau – Profesinė bendrija) 2022 m. birželio 8 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, kuria Profesinė bendrija įsipareigojo veikti kaip UAB „Eglitana“ patarėja ir atstovė kasaciniame teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, taip pat pateikė Profesinės bendrijos seniūno 2022 m. lapkričio 14 d. pavedimą, kuriuo, atsižvelgiant į minėtą teisinių paslaugų sutartį, advokatui Martynui Žilinskui pavesta Profesinės bendrijos vardu teikti teisines paslaugas UAB „Eglitana“.

61.       Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir bylų procesui kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis), asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

62.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad apie R. G. kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą atsakovei UAB „Eglitana“ buvo pranešta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. pranešimu, jį ir kasacinį skundą adoc. per EPP siunčiant UAB „Eglitana“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui. Atsakovė UAB „Eglitana“, prašydama atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti, nenurodo teisinių ir faktinių argumentų, kad toks procesinių dokumentų jai įteikimas per atstovą advokatą J. Elzbergą neatitiko CPK 118 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 9 dalies nuostatų, pagal kurias procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2021 m. balandžio 26 d. sudaryta atstovavimo sutartimi advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatams J. Elzbergui ir Valentui Mitrauskui, be kita ko, pavesta atstovauti UAB „Eglitana“ interesams visose bylose, visuose Lietuvos Respublikos teismuose. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė UAB „Eglitana“, prašydama atnaujinti praleistą terminą, nepateikia duomenų apie tai, kada pasibaigė atstovavimo santykiai pagal nurodytą 2021 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartį, kada teismui buvo pateiktas pranešimas apie šių atstovavimo santykių pabaigą ir pan., tuo tarpu CPK 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais; jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą; atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus. 

64.       Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė UAB „Eglitana“, prašydama atnaujinti praleistą terminą, tik abstrakčiai teigia, jog iki atstovų pasikeitimo ji neturėjo informacijos apie prasidėjusį procesą kasaciniame teisme, tačiau tokio savo teiginio detaliau neatskleidžia ir nepateikia jį pagrindžiančių argumentų bei įrodymų. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikti išrašas iš 2022 m. birželio 8 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties bei 2022 m. lapkričio 14 d. pavedimas vertintini kaip nepakankami, kad pagrįstų tokį atsakovės teiginį. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei bendrovei „Ukeldi Investment Inc“ 2022 m. gegužės 5 d. pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atsakovės R. G. kasacinį skundą ir priims nutartį dėl šio skundo, atsakovė UAB „Eglitana“, su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2022 m. balandžio 20 d. sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo ir šios Profesinės bendrijos seniūno pavedimo pagrindu veikdama per advokatę Ievą Kontrauskaitę, 2022 m. gegužės 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į nurodytą prašymą, kuriame nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvus bylos sustabdymo pagrindas, todėl palaiko prašymą sustabdyti civilinę bylą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atsakovės R. G. kasacinį skundą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad apie atsakovės R. G. kasacinio skundo priėmimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovei UAB „Eglitana“ tikrai buvo žinoma dar nepasibaigus įstatyme nustatyto termino atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti eigai, kuris, kaip minėta baigėsi 2022 m. birželio 6 d. Taigi, atsakovė UAB „Eglitana“, atstovaujama profesionalių teisininkų, dar nepasibaigus įstatyme nustatyto termino atsiliepimui į atsakovės R. G. kasacinį skundą pateikti eigai, žinojo (turėjo žinoti) apie jai tenkančią CPK 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą per vieno mėnesio terminą pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą. 

65.       Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, advokatams M. Žilinskui ir I. Kontrauskaitei, atsižvelgiant į minėtą 2022 m. birželio 8 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, buvo pavesta teikti teisines paslaugas UAB „Eglitana“ Profesinės bendrijos seniūno dar 2022 m. birželio 10 d. pavedimu, advokatė I. Kontrauskaitė dar 2022 m. birželio 10 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos Nr. e3K-3-283-XX/2022 jai ir advokatui M. Žilinskui suteikimo, tačiau UAB „Eglitana“ atsiliepimas į kasacinį skundą yra pateiktas tik 2022 m. lapkričio 14 d., ir, prašydama atnaujinti praleistą terminą, UAB „Eglitana“ nepateikia argumentų, kodėl atsiliepimas į kasacinį skundą yra pateiktas tik praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po nurodyto pavedimo advokatams.

66.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės UAB „Eglitana“ prašyme atnaujinti terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti nurodytas jo praleidimo priežastis, remdamasi tuo, kas išdėstyta, nepripažįsta jų svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atnaujintas praleistas terminas, nes padaro išvadą, kad nėra nustatyta, jog termino atsiliepimui į atsakovės R. G. kasacinį skundą pateikti eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė atsakovei UAB „Eglitana“ laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo atsakovės UAB „Eglitana“ valios. Dėl to atsakovės UAB „Eglitana“ prašymas netenkintinas ir jos atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nenustačius pagrindo šio atnaujinti, atsisakytina priimti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

67.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovės R. G. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

68.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

69.       Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimu, be kita ko, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gegužės 15 d. bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, 2015 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės UAB „Eglitana“ pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyta restitucija bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei R. G. atmesti. 

70.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Kasacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus kasacinį skundą. Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga. Esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi įtakos kito bendrininko teisėms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 18, 20 punktai).

71.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad reikalavimai atsakovei R. G. ir reikalavimai atsakovei UAB „Eglitana“ yra grindžiami skirtingais argumentais ir galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose, konstatuoja, kad šių atsakovių nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Kadangi kasacinį skundą padavė tik atsakovė R. G., todėl kasacine tvarka tikrinamas tik su šia atsakove susijusios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, o kitos jo (sprendimo) dalys nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir draudimo išeiti už ieškinio ribų, bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme (ne)peržengimo

72.       Kasaciniame skunde atsakovė R. G. argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas spręsdamas ieškovės neiškeltą ir apeliaciniu skundu neginčytą klausimą dėl galimų kitokių ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų. Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas vieninteliu actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindu, teisinio pagrindo peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas nebuvo, nes apeliacinės instancijos teismas apie tai savo nutartyje ne tik neužsiminė, bet ir neinformavo proceso šalių apie tokį ketinimą, kaip to reikalaujama pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį. Atsakovė teigia, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko bylos nagrinėjimo ribas, nurodė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nuspręsti už ieškovę, kokiu teisiniu pagrindu ginti jos tariamai pažeistas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad ieškinio pagrindo tikslinimą ieškovė turėtų atlikti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės apeliacinį skundą ir neatmesdamas ieškinio reikalavimų actio Pauliana pagrindu, pažeidė CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nesilaikė civilinio proceso principų, nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo (kartu ir bylos nagrinėjimo) ribas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kokiais atvejais gali būti peržengtos bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 43 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020, 26 punktas; kt.).

73.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 42 punktas).

74.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso teisės normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).

75.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas). Pagal proceso teisės normas ieškovui nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

76.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

77.       Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos. Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas.

78.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

79.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nepagrįstas išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022 29, 32 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

80.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir įrodymais. Apeliaciniame procese dalyvauja priešingų interesų turinčios šalys. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus. Taip siekiama užtikrinti tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija. Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

81.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus – pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

82.       Atsakovė R. G. kasaciniu skundu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų peržengimą grindžia tuo, kad, kaip ji pati teigia, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu jos ir bendrovės PETRADE LTD 2015 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį yra prašoma pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko bylos nagrinėjimo ribas bei nurodė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ieškovės neiškeltą ir apeliaciniu skundu neginčytą klausimą dėl galimų kitokių ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų.

83.       Pažymėtina, kad ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“, nagrinėjamoje byloje prašydama pripažinti negaliojančia bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, ieškinyje kaip faktinį šio reikalavimo pagrindą nurodė, be kita ko, tai, kad: atsakovė BUAB „Luna Capital Group“, būdama blogos finansinės būklės, turėdama pradelstų įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams, perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą su bendrove susijusiems asmenims; po fiktyvaus ginčo su bendrove PETRADE LTD dalis jo (nekilnojamojo turto) pastarosios bendrovės buvo perleista susijusiam asmeniui – nesąžiningai įgijėjai atsakovei R. G.; bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. veiksmai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį prieštarauja geros moralės principams; ginčijamais sandoriais BUAB „Luna Capital Group“ visą turėtą nekilnojamąjį turtą paslėpė nuo kreditorių, taip pažeisdama kreditorių teises ir interesus patenkinti jų reikalavimus iš bendrovės nekilnojamojo turto. Aptariamo reikalavimo teisiniu pagrindu ieškinyje nurodytas CK 6.66 straipsnis, šio straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis, 6.67 straipsnio 4 punktas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ginčijamus sandorius prašo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana, įtvirtinto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu, taip pat nurodyta, jog: ginčijamas sandoris, pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, negalioja ab initio nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis); sandorio negaliojimo konstatavimas turi retroaktyvų efektą, nes yra paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį; pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, visi vėliau įvykę sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais bei negaliojančiais, o tokių sandorių pagrindu perleistas bendrovės turtas restitucijos būdu turi būti jai grąžintas.

84.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinius, sprendime nurodė, kad visi ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ab initio (CK 6.66 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Šis teismas sprendime, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, nurodė ir tai, kad, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, visi vėliau įvykę sandoriai taip pat pripažintini niekiniais bei negaliojančiais, o tokių sandorių pagrindu perleistas atsakovės UAB „Luna Capital group“ turtas restitucijos būdu grąžintinas šiai atsakovei.

85.       Atsakovė R. G. apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundu, be kita ko, prašė atmesti ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ ieškinį dėl bendrovės PERTRADE LTD ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Apeliaciniame skunde, be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo buvus pagrindą pripažinti nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes, anot atsakovės, ši sutartis neatitinka CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų, pagal kurias gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas, tuo tarpu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta juridinio asmens bendrovės PETRADE LTD ir fizinio asmens R. G., kurie nė vienas nėra ieškovės skolininkai.

86.       Ieškovė bendrovė „Ukeldi Investment Inc“ atsiliepimu į atsakovių R. G. ir UAB „Eglitana“ apeliacinius skundus, be kita ko, prašė skundus atmesti. Atsiliepime ši ieškovė nurodė analogiškas, kaip ir ieškinyje, faktines aplinkybes, teigė nesutinkanti su atsakovės R. G. apeliacinio skundų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas bendrovės PETRADE LTD ir R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį neteisėtai pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodė, kad, pripažinus negaliojančiais 2013 m. gruodžio 16 d. Susitarimą dėl įkeitimo, 2013 m. gruodžio 30 d. hipotekos sutartį ir dvi 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis actio Pauliana pagrindu bei atsisakius tvirtinti 2014 m. lapkričio 25 d. taikos sutartį, atsižvelgus į teisines sandorių negaliojimo pasekmes (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), visi vėliau įvykę sandoriai, sudaryti negaliojančio sandorio pagrindu, turėtų būti pripažinti niekiniais bei negaliojančiais, bendrovė PETRADE LTD niekada neįgijo nuosavybės teisių į turtą ir, nebūdama turto savininkė, jo negalėjo perleisti atsakovei R. G. (CK 1.80 straipsnis).

87.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, padaręs išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų – ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, nes ginčija ne savo skolininkės, o savo skolininkės kreditorės sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas bendrovės PERTRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstai pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikė restituciją, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino. Įvertinęs byloje nustatytas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. visą sandorių sudarymo grandinę, kai dalis atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ priklausiusio nekilnojamojo turto buvo perleista trečiajam asmeniui RAB OILCO, vėliau, sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, dengiant turimą įsiskolinimą, perleidžiamas bendrovės PETRADE LTD nuosavybėn, o dar vėliau dalis turto ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi yra perleidžiama atsakovei R. G., taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis apie galimą šalių nesąžiningumą ir sąsajumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl paminėtos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, pasiūlydamas ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, ieškovei bendrovei „Ukeldi Investment Inc“ nereiškus reikalavimo pripažinti šią sutartį negaliojančia kitais sandorių negaliojimo pagrindais, vertinimas, ar yra pagrindas pripažinti nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia kitais sandorių negaliojimo pagrindais, šiuo atveju reikštų ne tik apeliacinių skundų, bet ir ieškinio ribų peržengimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, panaikinus nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, yra pagrindas perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

88.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinyje nurodytą reikalavimo pripažinti negaliojančia bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. gegužės 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį faktinį pagrindą, atsakovės R. G. apeliacinio skundo ir ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ atsiliepimo į apeliacinius skundus faktinius ir teisinius argumentus, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies motyvus, taip pat įvertinusi kasacinio skundo argumentus, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis priimta šiam teismui peržengus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Vertintina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta neperžengiant ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ pareikšto atsakovei R. G. reikalavimo faktinio pagrindo, nurodyto ieškinyje, ribų. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis priimta remiantis pastarojo teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ ieškinyje ir kuriomis ši grindė savo ieškinio dalyką, taip pat remiantis atsakovės R. G. ir ieškovės bendrovės „Ukeldi Investment Inc“ šiam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį – pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais bei pagal juos tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą tiek faktine, tiek ir teisine prasme. Atsakovei R. G. apeliaciniu skundu ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, be kita ko, ir tokios išvados teisinį pagrindą – actio Pauliana, o ieškovei bendrovei „Ukeldi Investment Inc“ atsiliepimu į apeliacinius skundus teikiant savo argumentus dėl nurodytos sutarties ydingumo, nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties teisinis įvertinimas, ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės nustatymas ir jos taikymas įėjo į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Kaip jau minėta, faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir faktinius bylos duomenis, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstai pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir šiuo aspektu netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi ginčas dėl nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia nėra išspręstas iš esmės, o yra grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

89.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrindžiantys, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje peržengė apeliacinio skundo ribas, pažeidė CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nesilaikė civilinio proceso principų. Tai konstatavus, taip pat konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrindžiantys, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kokiais atvejais gali būti peržengtos bylos nagrinėjimo ribos apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme.

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėtų tikslinti ieškinio pagrindą ar jį pakeisti, atsakovė R. G. skunde netinkamai interpretuoja skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje tokių nurodymų nėra išdėstyta. Priešingai, būtent įvertinęs byloje nustatytas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. visą sandorių sudarymo grandinę, kai dalis atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ priklausiusio nekilnojamojo turto buvo perleista trečiajam asmeniui RAB OILCO, vėliau, sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, dengiant turimą įsiskolinimą, perleidžiamas bendrovės PETRADE LTD nuosavybėn, o dar vėliau dalis turto ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi yra perleidžiama atsakovei R. G., taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis apie galimą šalių nesąžiningumą ir sąsajumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl paminėtos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl to kaip nepagrįsti vertintini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę pakeisti ieškinio pagrindą, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus.

91.       Minėta, kad ieškovui nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas teismo nesaisto, faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio, vadovaudamasis teisės normomis, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Minėta ir tai, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi ginčas dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia nėra išspręstas iš esmės, bylos dalis dėl šio reikalavimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Skundžiamoje sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia kitais, išskyrus CK 6.66 straipsnyje, nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, reikalavimo ją pripažinti negaliojančia, teismui pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikant teisę, (ne)pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija padaro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrindžiantys, jog apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nusprendė už ieškovę, kokiu teisiniu pagrindu ginti jos tariamai pažeistas teises, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo principus. 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

92.       Kasaciniame skunde atsakovė R. G. argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nepagrįstai ir neteisėtai perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kada byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2021 m. birželio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 38 punktas), nes teisinio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nebuvo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot atsakovės, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. birželio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą, t. y. ginčą išsprendė iš esmės, todėl nebuvo teisinio pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

93.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais (CPK 327 ir 329 straipsniai). Vienas iš tokių atvejų, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atvejis, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, plačiau pasisakydamas dėl šio bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindo turinio, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, t. y. kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

94.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, o bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

95.       Atsakovė R. G. kasaciniu skundu bylos nepagrįstą ir neteisėtą perdavimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei nukrypimą nuo skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kada byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, grindžia tuo, kad, anot atsakovės, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. birželio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendimu atmetė ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą, t. y. ginčą išsprendė iš esmės, todėl nebuvo teisinio pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

96.       Šioje nutartyje jau konstatuota, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi ginčas dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia nėra išspręstas iš esmės, bylos dalis dėl šio reikalavimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir faktinių bylos duomenų pagrindu konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Minėta ir tai, skundžiamoje sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia kitais, išskyrus CK 6.66 straipsnyje, nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, reikalavimo ją pripažinti negaliojančia, teismui pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikant teisę, (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentais nėra ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir faktinius bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties (ne)galiojimo kitais CK pirmosios knygos IV skyriuje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Konstatavusi, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi ginčas dėl 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia nėra išspręstas iš esmės, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nepagrįstai ir neteisėtai perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

97.       Kasaciniame skunde atsakovė R. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis), nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų. Šis atsakovės teiginys iš esmės grindžiamas tuo, kad, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pastarasis teismas, iš naujo nagrinėdamas jam perduotą bylos dalį, priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovėms terminą ieškinių daliai dėl 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo patikslinti. Taigi jis grindžiamas procesinio pobūdžio aplinkybe, kuri atsirado jau po skundžiamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies priėmimo. Teisėjų kolegija nurodytą kasacinio skundo teiginį vertina kaip neargumentuotą ir nepagrindžiantį, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 141 straipsnio 1 dalį, nesilaikė teismo nešališkumo, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų, todėl dėl jo detaliau nepasisako, tik pažymi, kad faktinio ieškinio pagrindo papildymas (išplėtimas) naujomis aplinkybėmis nelaikytinas faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018 35 punktą).

98.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99.       Kasaciniame teisme patirta 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam iš naujo išnagrinėjus apeliacinės instancijos teismo perduotą bylos dalį (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 351 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglitana“ prašymo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti, jos pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti šiai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento bendrovės PETRADE LTD ir atsakovės R. G. 2015 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, taikyta restitucija ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gediminas Sagatys

                Antanas Simniškis

                Algirdas Taminskas