Civilinė byla Nr. 3K-3-16-611/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01566-2022-7   

   Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo M. I., kurio procesines teises perėmė suinteresuotas asmuo D. S., kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Ramanausko prašymą dėl teisės normos išaiškinimo; suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga Krepšinio klubas „Lietkabelis“, išieškotojas M. I., Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, G. K., „Wasserman European Basketball LLC“, D. S., uždaroji akcinė bendrovė „CERTASPORT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, ES remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Antstolis S. Ramanauskas, atlikdamas vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose dėl išieškojimo iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ turto, priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo ir nurašė iš skolininko banko sąskaitos 127 116,77 Eur. Šias lėšas skolininkui skyrė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AF-3 „Dėl lėšų, skirtų 2022 m. finansuoti Panevėžio miesto savivaldybės sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetę (2020–2022 m.) programą, paskirstymo“, sudarytos Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu.

3.       Skolininkas, nesutikdamas su antstolio atliktais vykdomaisiais veiksmais, pateikė antstoliui prašymą dėl išieškojimo negalimumo iš projektui vykdyti skirtų lėšų ir neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo, nes, kaip skolininkas įsitikinęs, išieškojimas iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų yra draudžiamas, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 3 dalimi.

4.       Antstolis kreipėsi į teismą ir prašė išaiškinti CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymą, vykdant vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ išieškotojų M. I., Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, G. K., „Wasserman European Basketball LLC“, D. S., UAB „CERTASPORT“ naudai.

5.       Antstolis prašė išaiškinti, ar išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu ES teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, apima lėšas, kurias Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AF-3 „Dėl lėšų skirtų 2022 m. finansuoti Panevėžio miesto savivaldybės sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetę (2020–2022 m.) programą“, sudaryta Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartimi skyrė skolininkui VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino antstolio S. Ramanausko pareiškimą ir išaiškino, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą draudžiama antstoliui areštuoti / vykdyti išieškojimą iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 27 d. VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ pateikė paraišką dalyvauti 2020 m. vasario 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paskelbtame Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo konkurse, prašydamas skirti finansavimą programos projektui „Panevėžio Lietkabelis“ krepšinio komandos sporto šakos populiarinimas bei visuomenės įtraukimas prisidedant prie socialiai jautrių klausimų sprendimo Panevėžio mieste“ įgyvendinti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nutarta kiekvienais metais projektui įgyvendinti skirti VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ po 306 000 Eur. Nurodyta suma VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ 2022 metais skirta remiantis sudarytomis 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. kovo 24 d. sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartimis Nr. 22-122 ir Nr. 22-798. Vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1-20 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punktu, lėšos programos projektams finansuoti yra numatomos kiekvienais metais Panevėžio miesto savivaldybės biudžete Kūno kultūros ir sporto programoje, t. y. programos projektai yra finansuojami Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

8.       Nuostatų 55.4 papunktyje aiškiai įtvirtintos netinkamos finansuoti lėšos – premijos, baudos, delspinigiai, finansinės nuobaudos, bylinėjimosi išlaidos, paskolų palūkanos ir skolų padengimo išlaidos. VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“, teikdamas paraišką projektui finansuoti, nurodė, kad Nuostatų 55.4 papunktyje nurodytos lėšos nebus finansuojamos, ir įsipareigojo Sutartimi gautas lėšas naudoti tik joje nustatytomis sąlygomis, pagal prie Sutarties pridedamą sąmatą, kurioje yra aiškiai detalizuotas gautų lėšų panaudojimas (Sutarties 2.1 papunktis). Skolininko teisė disponuoti projektui vykdyti skirtomis lėšomis yra suvaržyta ir tiesiogiai priklauso nuo vykdomo projekto turinio ir jame nustatytų tikslų. Išaiškėjus, kad projektas vykdomas ne pagal įgyvendinimo planą ar pervestos lėšos panaudotos nesilaikant Sutarties sąlygų, VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ privalo gautas lėšas grąžinti į savivaldybės administracijos sąskaitą per 3 darbo dienas nuo įspėjimo raštu gavimo dienos (Sutarties 5 punktas). Išieškojimas iš skolininkui skirtų lėšų projektui vykdyti nagrinėjamu atveju reikštų, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tikslingai skirtos lėšos būtų neteisėtai panaudotos VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ skoloms, kurios nesusijusios su projekto vykdymu, padengti, o tai prieštarautų tiek Nuostatų 55 punktui, tiek pačios Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutarties nuostatoms.

9.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skolininkui skirtos lėšos yra tikslinės, skirtos projektams ir juose nustatytiems tikslams įgyvendinti, todėl nagrinėjamu atveju jos prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms remiamam projektui vykdyti.

10.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išieškojimas iš projektui vykdyti skirtų lėšų gali turėti neigiamos įtakos įgyvendinant finansuojamo projekto veiklas, kurių neįgyvendinus būtų vykdomas lėšų, skirtų projektui finansuoti, sugrąžinimas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kreditoriai, reikalaudami nukreipti išieškojimą į projekto lėšas, pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir asmenų lygiateisiškumo principus, nes iškeltų savo reikalavimus aukščiau projekto, kuriuo siekiama kurti, plėtoti tam tikras veiklas, gerinti žmonių gyvenimo kokybę, tikslų.

11.       Dėl to pirmosios instancijos teismas tenkino antstolio pateiktą pareiškimą ir išaiškino, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 3 dalimi, draudžiama vykdyti išieškojimą iš skolininko gautų lėšų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal sudarytą Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

12.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. S., G. K. ir M. I. atskiruosius skundus, 2022 m. birželio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkui pagal Sutartį skirtos lėšos yra bendrojo finansavimo lėšos, nagrinėjamu atveju skolininkui skirtos kaip tikslinės lėšos, skirtos projektams ir juose nustatytiems tikslams įgyvendinti, jų panaudojimas yra (gali būti) kontroliuojamas ir, nustačius netinkamo panaudojimo atvejus, skolininkas gali būti įpareigotas tokias lėšas grąžinti, todėl tokios lėšos prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms remiamam projektui vykdyti.      

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai   

14.       Kasaciniu skundu išieškotojas M. I., kurio procesines teises perėmė suinteresuotas asmuo D. S., prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išaiškinti, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį nedraudžiama antstoliui S. Ramanauskui vykdyti išieškojimą iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Vien tai, kad skolininko gautų lėšų šaltinis yra savivaldybės biudžetas, o paramos sutartyje nustatyta paramos davėjo teisė reikalauti grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, neleidžia šių lėšų pripažinti bendrojo finansavimo lėšomis, nesant kitų CPK 668 straipsnio 3 dalyje bei kituose teisės aktuose įtvirtintų sąlygų: 1) remiamo projekto nustatymas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, t. y. išieškojimas iš skolininko lėšų negalimas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad Sutartyje nurodytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos remiamas projektas yra nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 2) lėšos turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, t. y. išieškojimas iš ginčo lėšų negalimas, jeigu byloje būtų nustatyta, kad skolininko parama yra gauta kaip Europos Sąjungos parama, kita tarptautinė parama ar bendrojo finansavimo lėšos. Byloje nekilo ginčo, kad pagal Sutartį iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skolininko gautos lėšos nėra Europos Sąjungos ar tarptautinės finansinės paramos lėšos – šio fakto neneigė nei skolininkas, nei Panevėžio miesto savivaldybės administracija, tačiau teismai vis tiek nusprendė, kad skolininkui suteiktos lėšos yra bendrojo finansavimo lėšos.

14.2.                      CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, skolininko gautas remiamam projektui vykdyti, yra taikomas tik toms lėšoms, kurios skirtos tik tiems projektams, kurie nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įgyvendinti, todėl byloje pagal sudarytą Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį skirtos lėšos negali būti prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms, nes bendrojo finansavimo lėšos yra tik valstybės biudžeto lėšos, kurios skirtos programoms ir projektams, įgyvendinamiems tik iš Europos Sąjungos ar tarptautinių fondų ar programų lėšų.

14.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad skolininko pagal Sutartį gautos Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšos yra bendrojo finansavimo lėšos, yra neteisinga ir nepagrįsta. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590 „Dėl finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės)  2.2 punktu, kuris taikytinas kartu su CPK 668 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad bendrojo finansavimo lėšos yra valstybės biudžeto lėšos, skirtos programoms ir projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos ar tarptautinių fondų ar programų lėšų, todėl nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyje nenurodytam projektui finansuoti, negalėjo būti pripažintos bendrojo finansavimo lėšomis.

14.4.                      Nors pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013) bendrojo finansavimo lėšos yra visos lėšos, tiek Europos Sąjungos fondų lėšos, tiek nacionalinės lėšos, projekto vykdytojo lėšos, skirtos finansuojamam projektui įgyvendinti, tačiau, sistemiškai aiškinant CPK 668 straipsnio 3 dalį, Taisyklių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528, kuriuo patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad lėšos būtų laikomos bendrojo finansavimo lėšomis pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį, jos turi būti siejamos su konkrečiu Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nustatytu projektu, kuris, be kita ko, yra finansuojamas iš Europos Sąjungos ar tarptautinės paramos ar fondo.

15.       Skolininkas VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atsiliepimu į išieškotojo kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      CPK 668 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad išieškojimo draudimas yra taikomas išimtinai tik iš Europos Sąjungos fondų ar tarptautinių sutarčių pagrindu remiamų projektų lėšų, vadinasi, draudžiama nukreipti išieškojimą ir į bendrojo finansavimo lėšas, skirtas projektui įgyvendinti. CPK 668 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta išimtis, kad aptartas draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Taigi, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, darytina išvada, kad šis straipsnis yra taikomas tiek lėšoms, gautoms iš Europos Sąjungos fondų, taip pat pagal tarptautines sutartis, tiek lėšoms, gautoms pagal su projekto vykdytoju sudarytas sutartis.

15.2.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai išplėstai aiškinama Taisyklių taikymo apimtis.

15.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo taikymui neturi reikšmės projektui finansuoti skirtų paramos lėšų šaltinis, t. y. pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į paramos lėšas nepriklausomai nuo to, kieno tos lėšos yra – Europos Sąjungos fondo ar projekto vykdytojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016).  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

16.       Išieškotojas M. I. po kasacinio skundo priėmimo, atsakydamas į skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ atsiliepimą, 2023 m. sausio 9 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, susijusius su VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis). CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Civilinio proceso įstatymo nuostatos taip pat nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą, teikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti išieškotojo M. I. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo    

18.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nutarta kiekvienais metais projektui įgyvendinti skirti VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ po 306 000 Eur. Nurodyta suma VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ 2022 metais skirta remiantis sudarytomis 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. kovo 24 d. sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartimis Nr. 22-122 ir Nr. 22-798. Teismai taip pat nustatė, kad programos projektai yra finansuojami išimtinai Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Teismai nusprendė, kad kadangi skiriamos lėšos yra tikslinės, skirtos projektams ir juose nustatytiems  tikslams įgyvendinti, todėl nagrinėjamu atveju jos prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms remiamam projektui vykdyti, todėl į jas, remiantis CPK 668 straipsnio 3 dalimi, negali būti nukreipiamas išieškojimas. Priešingu atveju, teismų nuomone, bus pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, nes kreditorių reikalavimai būtų iškelti aukščiau projekto, kuriuo siekiama kurti, plėtoti tam tikras veiklas, gerinti žmonių gyvenimo kokybę, tikslų.

19.       Kasaciniame skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog skolininko gautų lėšų šaltinis yra savivaldybės biudžetas, nesant CPK 668 straipsnio 3 dalyje bei kituose teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, negali būti pagrindu taikyti CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį dėl išieškojimo negalimumo.

20.       Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo, t. y. ar minėta norma apima ir išimtinai savivaldybės biudžeto lėšomis remiamiems projektams skirtas lėšas.

21.       CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

22.       Pagal CPK 2 straipsnio normą civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų paskirtis yra užtikrinti, kad teismo priimtas sprendimas būtų įvykdytas, užtikrinant ieškotojo pažeistų teisių ar teisėtų interesų atkūrimą, nepažeidžiant skolininko teisėtų interesų.

23.       CPK VI dalies XLVII skyriaus normos (CPK 662–674 straipsniai) reglamentuoja bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto ir (ar) pajamų taisykles. CPK 668 straipsnyje nurodyti ribojimai, iš kokio turto negali būti išieškoma. Sistemiškai vertinant šio skyriaus normas, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtinti ribojimai yra išimtis iš bendrųjų išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir (ar) pajamas taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme įtvirtinta išimtis negali būti aiškinama plačiai, todėl negali būti taikoma ir tiems atvejams, kurie tiesiogiai nenustatyti išimtį įtvirtinančioje normoje. Be to, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsnio 3 dalis, kalbant apie materialiosios teisės normas, tiek CPK 3 straipsnio 7 dalis, kalbant apie proceso teisės normas, įtvirtina draudimą pagal analogiją taikyti specialiąsias, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis įtvirtinančias, teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020 38 punktą). 

24.       CPK 668 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtoje normoje įtvirtintas draudimas išieškoti lėšas gali būti taikomas, jeigu nustatoma, kad: 1) skolininkas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; 2) projektas kaip remiamas turi būti įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 3) lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Tik esant visų šių sąlygų visumai gali būti taikomas minėtoje normoje įtvirtintas išieškojimo draudimas.

25.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo, yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

26.       Kokie projektai yra remiami ir kokie remiami projektai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse, CPK tiesiogiai nenustato, tačiau juos nustato konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 1 punkte yra išvardyti tokie Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos tarptautinėse sutartyse įtvirtinti projektai, programos. Taigi, sprendžiant dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar konkretus remiamas projektas yra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėje sutartyje, taip pat nustatyti konkretų taikytiną Europos Sąjungos teisės aktą ar tarptautinę sutartį.

27.       Taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad bendrojo finansavimo lėšos – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos programoms ir projektams, įgyvendinamiems iš Taisyklėse nurodytų fondų ir programų lėšų, finansuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programą“ 2.35 punkte nustatyta, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų nacionalinės lėšos yra projektų lėšos, kurias gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšos, kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ir kitų juridinių asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, išskyrus perkančiąsias įmones, veikiančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, lėšos) ir privačios lėšos (juridinių ir fizinių asmenų lėšos, skiriamos projektams finansuoti, išskyrus lėšas, kurios laikomos nacionalinėmis viešosiomis lėšomis).

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodyti du saugomų lėšų tipai, t. y. ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, skirtos projektui vykdyti, ir bendrojo finansavimo lėšos. Įstatymas neapibrėžia bendrojo finansavimo lėšų, tačiau, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 3 punkte buvo nustatyta, kad nacionalinės projektų lėšos yra lėšos projektams, kuriems finansuoti skirta ES fondų lėšų, bendrai finansuoti. Jas gali sudaryti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, taip pat kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos. Kasacinis teismas pripažino, kad bendrojo finansavimo lėšos yra visos lėšos, tiek ES fondų lėšos, tiek nacionalinės lėšos, projekto vykdytojo lėšos, skirtos finansuojamam projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad bendrojo finansavimo lėšomis gali būti pripažįstamos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų mokamos lėšos, jeigu jos mokamos kaip dalis Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nurodytų remiamų projektų finansavimo, jeigu nustatomos visos kitos šios nutarties 24 punkte nurodytos sąlygos.

29.       Iš aptartos kasacinio teismo praktikos ir pateiktų argumentų darytina išvada, kad remiami projektai, finansuojami tik Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, jeigu jie nėra nurodyti Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse, negali būti kvalifikuojami kaip patenkantys į CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, t. y. į pastarųjų projektų vykdymo metu gautas lėšas išieškotojai gali nukreipti savo išieškojimo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės sporto organizacijų projektas buvo remiamas išimtinai Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, byloje nenustatyta, kad nagrinėjamoje byloje minimas projektas būtų nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse, kad jis bent iš dalies būtų finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ribojimai negalėjo būti taikomi.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 3 dalies normą, todėl nepagrįstai išimtinai savivaldybės biudžeto finansuojamam projektui skirtas lėšas priskyrė lėšoms, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Panevėžio savivaldybės administracijos ir VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ sutartyse įtvirtinta tikslinė lėšų panaudojimo paskirtis ir sankcijos, kai toks projektas nėra nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse, už šį pažeidimą nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 668 straipsnio 3 dalies normą. Remiantis nurodytais argumentais kasacinis skundas tenkinamas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtina nauja nutartis, išaiškinant, kad CPK 668 straipsnio 3 dalis nedraudžia areštuoti / vykdyti išieškojimo iš skolininko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31.       CPK 589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 593 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką, 5 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

32.       Dėl to, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, nesprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo proceso šalims.

33.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir išaiškinti, kad CPK 668 straipsnio 3 dalis nedraudžia areštuoti / vykdyti išieškojimo iš skolininko viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

Atsisakyti priimti išieškotojo M. I. rašytinius paaiškinimus ir šiuos paaiškinimus grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis