Civilinė byla Nr. e3K-3-21-823/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00313-2022-5   

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

   3.1.7.13

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui M. R. (M. R.) dėl statinio įregistravimo be sutuoktinio sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą.

2.       Ieškovė prašė teismo leisti be jos sutuoktinio M. R. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą ir šiuo tikslu atlikti visus būtinus veiksmus – surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, gauti visus reikalingus leidimus, parengti reikalingus dokumentus, juos derinti visose valstybės / savivaldybės įstaigose, įmonėse ir organizacijose – bei įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre.

3.       Atsakovui M. R. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo procesą sužinojo tik iš gauto paštu sprendimo už akių.  Teismo siųstų procesinių dokumentų asmeniškai negavo, nes buvo išvykęs darbo reikalais ilgesniam laikui ir nebuvo namuose. Įteikimo pažymoje atsakovo vardu galėjo pasirašyti atsakovo sesuo, tačiau atsakovo santykiai su ja yra įtempti. Atsakovas taip pat nurodė, kad priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas. Statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas, nagrinėjamu atveju išduotas atsakovui, kuris žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise. Pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus tik atsakovas yra statytojas, kuris gali įgyvendinti statytojo teises. Ieškovės reikalavimas suteikti jai leidimą be kito sutuoktinio (atsakovo) sutikimo daryti įtaką jai nepriklausančiam nuosavybės teise nekilnojamajam daiktui reiškia atsakovo, kaip daikto savininko, nuosavybės teisės pažeidimą.

5.       Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo išvykęs darbo reikalais, vyko į komandiruotę ar pan., nenurodė, kokiam laikotarpiui neva buvo išvykęs. Atsakovas aktyviai dalyvauja šalių santuokos nutraukimo procese, teikia procesinius dokumentus, todėl jo teiginiai, kad įteikimo pažymoje galėjo pasirašyti kitas asmuo, nepagrįsti. Dokumentų įteikimo pažymoje yra įrašas „M. R.“, tad akivaizdu, kad procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti kitam asmeniui, tuo labiau moteriai, pasirašančiai vyro vardu ir pavarde. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per teismo nustatytą terminą priežasčių, atsakovo prašymo tenkinti nėra pagrindo. Atsakovo pareiškime nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo M. R. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 2 dalies 3 punktą iš asmens, prašančio peržiūrėti sprendimą už akių, reikalaujama nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovas šių reikalavimų neįvykdė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, t. y. atsakovas buvo informuotas apie pradėtą teismo procesą, turėjo domėtis ir rūpintis proceso eiga, turėjo galimybę pateikti atsiliepimą, bet to nepadarė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymos jis nepasirašė, nes nebuvo namie dėl darbo reikalų.

8.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: tenkino atsakovo M. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2161-647/2022 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisė atsakovui iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo parengimą atlyginimą

9.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pasisakė tik dėl atsakovo argumentų, susijusių su procesinių dokumentų jam (ne)įteikimu, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų, kurie galėjo turėti įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti kaip lygiaverčių ar svarbesnių nei argumentai ir įrodymai, turintys esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, ir kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė neatmetantis tikimybės, kad bent tam tikri atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai gali būti pagrįsti, ir nusprendė, kad kai tarp šalių kyla ginčas dėl esminių aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla ir laikomasi proporcingumo bei šalių interesų derinimo principų, turi būti išklausytos abi šalys, joms turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę ginčo statybų klausimu.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo parengimą, ir, pripažinęs šias išlaidas pagrįstomis bei vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, šių išlaidų atlyginimą priteisė atsakovui iš ieškovės.   

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai   

11.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovui iš jos buvo prateistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palikti spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. kol pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs baigiamojo teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.  

12.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas. Ieškovė, apeliacinės instancijos teisme teikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, pralaimėjo teisinį ginčą, nes apeliacinės instancijos teismas panaikino ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą už akių, t. y. ginčas apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas atsakovo naudai. Todėl atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje atlyginimą.

12.2.                      Sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasižymi savo specifika. Esant CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam pagrindui ginčas dėl sprendimo už akių teisėtumo išsprendžiamas iš esmės, teismas priima galutinį sprendimą panaikinti sprendimą už akių. Nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendė priimto sprendimo už akių teisėtumo klausimą, todėl, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio nuostatų ir tinkamai jas taikydamas, esant atsakovo prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai sprendė ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teisme, kai šis teismas panaikina pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą

13.       Kasacinėje byloje keliamas teisės klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir išsprendęs šį klausimą iš esmės, t. y. panaikinęs byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą, turi paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimu, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu.

14.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). 

16.       Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui tik išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą). Taigi, tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

17.       Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau, remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 29 punktas).

18.       Pagal CPK 288 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti arba 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 288 straipsnio 6 dalis).

19.       Taigi, sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, kaip teigiama atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos. Teismui (pirmosios ar apeliacinės instancijos) nutartimi patenkinus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šį sprendimą panaikinus, bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir bylos procesas pirmosios instancijos teisme toliau vyksta pagal bendrąsias taisykles, t. y. tokia nutartimi išsprendžiamas tik tarpinis procesinis klausimas.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau priteisdamas atsakovui iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo parengimą atlyginimą, kol nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

22.       Ieškovė už kasacinio skundo pateikimą yra sumokėjusi 94 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie šalių turėtas advokato pagalbos išlaidas kasaciniam teismui nepateikta.

23.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

24.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022, 48 punktas)).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R. (M. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 1000 (vieno tūkstančio) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo parengimą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas