Civilinė byla Nr. e3K-3-23-403/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09116-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.37

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų         Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasko“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rasko“ 5332,38 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2019 m. balandžio 15 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AKB-SUT-19-0171 teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovei priklauso nurodyto pastato 266659/461975 dalys. Atsakovės įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. apskaičiavus mokesčius sudaro 5332,38 Eur. CK 4.82 straipsnio 3–4 dalyse, 4.84 straipsnio 9 dalyje, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603, imperatyviai nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 23 d. duomenimis, nustatė, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties su gyvenamaisiais butais. Pastato bendras plotas – 2374,73 kv. m, naudingasis plotas – 919,82 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. kovo 12 d. Atsakovei nuosavybės teise priklauso daugiau nei 1/2 dalis pastato, t. y. 1370,73 kv. m – 266659/461975 pastato dalys. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie bendro naudojimo objektų valdymą – 2019 m. balandžio 4 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, įgaliotiniu nurodytas T. M..

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis T. M. 2019 m. balandžio 15 d. sudarė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AKB-Sut-19-0171. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties 1.2 punkte nurodyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2378,76 kv. m, plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodyto pastato ploto – 2374,73 kv. m.

7.       Teismas nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 23 d. duomenimis, nėra žymos apie ginčo pastato administravimo fakto įregistravimą ir jo išviešinimą (CK 4.236 straipsnio 4 dalis).

8.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, nustatė, kad ieškovė nuo 1398,06 kv. m ploto skaičiavo atsakovei mokesčius už administravimo, eksploatavimo, privalomojo kaupimo lėšų namui atnaujinti ir šilumos sistemų priežiūros paslaugas.

9.       Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1883-912/2021 išaiškinimais, nurodė, kad CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos yra specialiosios normos CK 4.75–4.76 straipsniuose įtvirtintų normų, kurios laikytinos bendrosiomis normomis, atžvilgiu. Bendrosios normos taikomos tada, kai nėra specialiųjų normų arba pastarosios negali būti taikomos, nes jomis nereglamentuoti teisiniai santykiai.

10.       Teismas nurodė, kad CK nėra įtvirtinta buto, namo ir kitų patalpų samprata, tačiau šios sąvokos yra pateikiamos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBĮ), kuris buvo priimtas siekiant įgyvendinti CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatas. DGNKPPSBĮ yra detalizuojamos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, kurios reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles.

11.       Atsižvelgdamas į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 5, 8 ir 9 dalyse pateiktas buto, daugiabučio namo ir gyvenamojo namo sąvokas, teismas padarė išvadą, kad CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi daugiabučiams namams, kurie yra gyvenamieji namai. Juose gali būti taip pat ir negyvenamųjų patalpų, bet daugiabutis namas turi išlikti gyvenamosios paskirties, t. y. jame turi būti ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto – gyvenamosios paskirties patalpų.

12.       Nustatęs, kad ginčo pastatas yra administracinis, teismas nusprendė, kad šio pastato patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei įgyvendinti turi būti taikomos CK 4.75 straipsnio nuostatos, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

13.       Teismo vertinimu, ginčo pastato gyvenamųjų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu su ieškove sudaryta savininkams priklausiančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutartis nesukelia atsakovei teisių ir pareigų, nes atsakovė nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, susitikime nedalyvavo, nebuvo kaip nors išreikšta jos valia dėl administracinės paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Tai reiškia, kad ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovei tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies. Be to, kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų sutarčių, paslaugas, už kurias reikalauja priteisti ieškovė, atsakovei teikia kitos įmonės (2013 m. lapkričio 20 d. šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 13/11/20-01 su UAB „Merlangas“ (2018 m. spalio 24 d. susitarimu įsipareigojimai buvo perleisti UAB „Pastatų valdymas“); 2013 m. gruodžio 6 d. valymo paslaugų teikimo sutartis su (duomenys neskelbtini); 2014 m. liepos 24 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis su AB „Panevėžio specialus autotransportas“; 2015 m. kovo 27 d. elektros įrenginių aptarnavimo sutartis su UAB „Asirinta“).

14.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą jo pagrindą negali būti tenkinamas, todėl jį atmetė. Nurodė, kad kiti šalių argumentai (reikalavimo priteisti kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti, mokesčiams skaičiuoti ieškovės naudoti duomenys dėl 1398,06 kv. m ploto, o ne 1370,73 kv. m ploto ir t. t.) nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų atskirai teismas nepasisakė.

15.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.       Teisėjų kolegija nurodė, kad         CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytam bendraturčių susitarimui įforminti ir nurodytoms bendrosios nuosavybės teisėms įgyvendinti teisės aktuose iš esmės nustatytos trys galimybės (kurios priklauso ir nuo pastato paskirties): gali būti sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba gali būti steigiama savininkų bendrija, arba, jei tai daugiabutis, gali būti paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi iš reguliavimo visumos ir lingvistinio nuostatų aiškinimo išplaukia alternatyvus šių bendraturčių teisių įgyvendinimo formų pasirinkimų pobūdis, t. y. pasirenkamas vienas iš būdų.

17.       Teisėjų kolegija nurodė, kad įvertinus tai, jog vienas iš bendrosios nuosavybės valdymo būdų gali būti įgyvendintas ir sudarant jungtinės veiklos sutartį, kasacine tvarka išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, kurioje spręsta dėl kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo, steigiant bendriją, pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai dėl DGNKPPSBĮ reguliuojamų teisinių santykių ir šiame įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo (sąvokų) yra aktualūs ir šioje byloje. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 nurodyta, kad CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ penkto skyriaus „Nuosavybės teisė“ ketvirtame skirsnyje „Bendrosios nuosavybės teisė“ nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokioms, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktinėms situacijoms ir teisiniams santykiams dėl ne daugiabučių namų, o kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimo, valdymo, veiklos, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teisių ir pareigų, kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarkos. Tačiau pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos DGNKPPSBĮ normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, jungtinės veiklos sutarties sudarymas, turint tikslą įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, reiškia daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formos pasirinkimą.

19.       Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos taikomos tik daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Įvertinusi DGNKPPSBĮ nuostatas, kuriose detalizuojamos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, teisėjų kolegija nusprendė, kad jos taikytinos ir kitos paskirties pastatams, kaip jie apibrėžiami minėtame įstatyme. Tačiau siekiant nustatyti, ar ginčo atveju galėjo būti taikomos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, būtina įvertinti ir tai, ar ginčo pastatas – administracinės paskirties pastatas su gyvenamaisiais butais – nepatenka į DGNKPPSBĮ apibrėžtą „kitos paskirties pastato“ sampratą.

20.       Remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį pastatas, o pagal tai ir ginčo teisiniai santykiai, patenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį, kitos paskirties pastatas apibrėžiamas pagal šiuos kriterijus: 1) pastato naudojimo pobūdį – asmeninio naudojimo; 2) pastato paskirtį – rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties; 3) nuosavybės rūšį – bendroji dalinė nuosavybė; 4) savininkų (bendraturčių) skaičių – trys ir daugiau; 5) savininkų (bendraturčių) nuosavybės objektus – butai ir kitos patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo pastato paskirties, padarė pagrįstą išvadą, kad CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos ginčo atveju netaikytinos. Ginčo pastatas yra administracinės paskirties, o administracinės paskirties pastatai nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatytą baigtinį pastato paskirčių (rekreacinės, kūrybos ir ūkinės) sąrašą. Ginčo pastatas ne tik neatitinka DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos daugiabučio gyvenamojo namo sampratos (didžiąją jo dalį užima administracinės paskirties patalpos), tačiau ir DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatytos kitos paskirties pastato sampratos.

22.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju bendraturčių tarpusavio santykiams taikytina CK 4.75 straipsnio 1 dalies bendroji taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o bendro sutarimo nepasiekus, bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka galėtų būti nustatyta pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

23.       Įvertinusi tai, kad atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutarties nesudarė, neišreiškė savo sutikimo dėl tokios bendrosios nuosavybės valdymo būdo, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamųjų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu su ieškove sudaryta savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės 2019 m. balandžio 15 d. administravimo sutartis nesukelia atitinkamų teisių ir pareigų atsakovei, kuri nėra sutarties šalis, savininkų susirinkime nedalyvavo, neišreiškė savo valios dėl administracinės paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Ieškovė, neturėdama atsakovės sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovei tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies ir šios sutarties pagrindu prašyti atlyginti už suteiktas paslaugas.

24.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau byloje nebuvo įrodinėjama, kad dalis darbų, už kuriuos prašoma atsiskaityti, būtų susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintą Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką), todėl atsakovei tokia pareiga būtų galėjusi kilti nepriklausomai nuo to, kad ji nedavė bendraturčiams sutikimo atlikti šiuos darbus. Netgi tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė byloje ir būtų buvusi įrodinėjama (nustatyta), tai būtų lėmę būtinybę papildomai spręsti ir subjekto, galinčio reikšti tokio pobūdžio reikalavimą bendraturčiui, neprisidėjusiam prie privalomų darbų apmokėjimo, tinkamumo klausimą.

25.       Dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlyginimo susiklostę teisiniai santykiai sieja būtent bendraturčius jų vidiniuose santykiuose, nulemtuose bendrosios dalinės nuosavybės objekto turėjimo, todėl tik jie (nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio reikalavimo perleidimo kitam subjektui) galėtų reikšti reikalavimą teismine tvarka atsakovei atlyginti išlaidas, patirtas dėl darbų, atliktų įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

26.       Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti už paslaugas, kurias ji teikė pagal 2019 m. balandžio 15 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį, kurios šalis atsakovė nėra ir jos su ieškove nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Mano būstas Aukštaitija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, kurios esminės faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje nagrinėtas ginčas dėl kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, o šiuo atveju sprendžiama, ar atsakovei, kuriai priklauso daugiau nei 1/2 administracinio pastato, nėra privalomi CK 4.82–4.85 straipsniuose nustatyta tvarka priimti sprendimai sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudaryti sutartį su namo administratore bei pirkti iš jos pastato administravimo paslaugą. Taigi bylose ginčai kilo dėl skirtingų kitos paskirties pastatų bendrųjų patalpų valdymo formų. Be to, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 nurodė tik tai, kad CK4.82–4.85 straipsniai nenustato specialių normų, kurios reguliuotų klausimus, kai DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 9 dalyje ir DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje neapibrėžtiems pastatams bandoma taikyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą, nustatytą DGNKPPSBĮ.

27.2.                      Lingvistinis CK 4.82–4.85 straipsnių aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad šie straipsniai netaikomi negyvenamiesiems, įskaitant administracinius, pastatams. Šių straipsnių pavadinimuose expressis verbis (tiesiogiai) nurodomi žodžiai „butų ir kitų patalpų“.

27.3.                      Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 pateiktus išaiškinimus, CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi kitos paskirties nuosavybės teisės objektams, kurie nepatenka į DGNKPPSBĮ taikymo sritį. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis (t. y. CK 4.82–4.85 straipsniais) yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

27.4.                      Administracinio pastato patalpų savininkų priimami sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės turi atitikti tik CK 4.85 straipsnį tam, kad būtų pripažinta, jog sprendimas dėl bendrosios nuosavybės yra priimtas. Tokia išvada atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nes, reikalaujant visų administracinio pastato patalpų savininkų bendro sprendimo bendrosios nuosavybės valdymo klausimais, pastato išlaikymu nesuinteresuoti ar pasyvūs asmenys galėtų nebalsuodami ar balsuodami „prieš“ visą laiką blokuoti bet kokius pastato patalpų savininkų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino, kad bendrosios taisyklės, jog bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą; dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai; toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

28.       Atsakovė UAB „Rasko“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Lingvistinė, sisteminė ir loginė CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nurodytos specialiosios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės yra taikytinos tik tiems daugiabučiams namas, kurie yra gyvenamieji. Ieškovės administruojamas ginčo pastatas yra administracinės paskirties, todėl visiems bendraturčių sprendimams dėl šio pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros yra taikytinos ne specialiosios CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, bet bendroji CK 4.75 straipsnyje nustatyta taisyklė, nustatanti 100 proc. balsų kvorumą visiems bendraturčiams privalomiems sprendimams priimti. Ginčo jungtinės veiklos sutartis būtų privaloma visiems bendraturčiams, jei jie visi ją būtų pasirašę.

28.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 išaiškinimai patvirtina, kad CK 4.82–4.85 straipsniai, kaip specialiosios normos, taikomi tik vienos konkrečios paskirties pastatams – daugiabučiams gyvenamiesiems namams – ir jų bendraturčių santykiams reglamentuoti ir neturi pirmumo CK 4.75 straipsnio atžvilgiu.

28.3.                      Nėra pagrindo remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nes jos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje ginčas kilo tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario negyvenamųjų patalpų savininko, t. y. ginčo objektas yra daugiabutis gyvenamosios paskirties namas, kuriam turi būti taikomos specialiosios CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ginčo pastatas yra administracinės paskirties, todėl ir CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos negali būti taikomos. Be to, nurodytoje byloje daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalavimas jos nariui negyvenamųjų patalpų savininkui keliamas pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad dalis darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaityti, būtų susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

28.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 suformuota bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisykle dėl specialiųjų CK 4.81–4.85 straipsnių nuostatų taikymo. Kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai negali būti taikomi ne daugiabučių namų, o kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, šiems taikoma bendroji CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022).

28.5.                      Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir 4.76 straipsnį, tik bendraturčiai gali reikšti reikalavimą kitiems bendraturčiams teismine tvarka atlyginti išlaidas, patirtas dėl darbų, atliktų įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė nėra pastato, dėl kurio administravimo išlaidų atlyginimo byloje kilo ginčas, bendraturtė, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakovę net sprendžiant dėl būtinųjų išlaidų dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kurie nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo buvimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

29.       Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, bei teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.

30.       CK 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020, 18, 19 punktai).

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).

32.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas).

33.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

34.       Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Daugiabučiams namams išsaugoti pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus pasireiškia tuo, kad tinkamai eksploatuojant daugiabučius gyvenamuosius namus sudaromos prielaidos didžiajai daliai asmenų užtikrinti vieną iš būtinųjų poreikių – turėti būstą. Priešingu atveju apsirūpinti būstu suteikiama parama, be kita ko, socialinių būstų suteikimas, tampa našta visuomenei, kadangi šiam tikslui naudojama viešoji nuosavybė (biudžetinės lėšos, lengvatinėmis sąlygomis nuomojami socialiniai būstai).

36.       Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 23 d. duomenų bazės išrašo, kuriuo nagrinėjamoje byloje rėmėsi teismai, nustatydami duomenis apie pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis administracinis pastatas su gyvenamaisiais butais (visas jo plotas) bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (nurodomos kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančios idealiosios pastato dalys), o jo patalpomis, be kita ko, butais, kurių bendras plotas sudaro mažąją pastato dalį (bendras pastato plotas – 2374,73 kv. m, naudingasis plotas – 919,82 kv. m, gyvenamasis plotas – 478 kv. m), kai kurie bendraturčiai naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, t. y. pastate nėra butų ar kitų patalpų, kurios pastato bendraturčiams priklausytų asmeninės nuosavybės teise.

37.       Kadangi minėtas pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, jame esančių butų bendras plotas sudaro mažąją pastato dalį, jame netgi nėra butų ar kitų patalpų, kurios pastato bendraturčiams priklausytų asmeninės nuosavybės teise, šio pastato bendraturčių santykiams reguliuoti, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 29, 30 punktuose, taikomi ne CK 4.82–4.85 straipsniai, bet CK 4.75–4.81 straipsniai. Kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

38.       Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina kasacinio skundo argumentą, kad dėl to, jog CK 4.82–4.85 straipsnių pavadinimuose expressis verbis nurodomi žodžiai „butų ir kitų patalpų“, šių straipsnių aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad šie straipsniai netaikomi negyvenamiesiems, įskaitant administracinius, pastatams.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde akivaizdžiai neteisingai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022. Kasaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, CK 4.82–4.85 straipsniai taikomi kitos paskirties nuosavybės teisės objektams, kurie nepatenka į DGNKPPSBĮ taikymo sritį, kad nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis (t. y. CK 4.82–4.85 straipsniais) yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 25 punkte nurodė: „Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Pabrėžtina, kad CK nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, laikytinos specialiosiomis (lot. lex speciali) nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kuomet objektas, dviejų ar daugiau savininkų bendrai valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama, yra kitos paskirties, atžvilgiu.“

41.       Pažymėtina, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirtą skirsnį sudaro ne tik CK 4.82–4.85 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, bet ir CK 4.75–4.81 straipsniai, kurie reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

42.       Kadangi pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra administracinis pastatas su gyvenamaisiais butais, bet ne daugiabutis namas, kuriame butai ir kitos patalpos namo bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje išaiškinta, kad bendrosios taisyklės, jog bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą; dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai; toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 43 punkte suformuluotą taisyklę pagrindžia ir tai, kad tais atvejais, kai pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, t. y. bendrojo naudojimo objektai, pastarieji yra tarsi aptarnaujantys butus ir kitas patalpas, kurių panaudojimas pagal paskirtį sudaro prielaidas gauti tą naudą, kurios paprastai siekia nuosavybės teisę į butus ir kitas patalpas įgyjantys asmenys. Kadangi butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, tik jie turi teisę priimti tokius sprendimus dėl šių objektų valdymo, naudojimo bei disponavimo jais, kad gautų savo siekiamą naudą. Pastato bendrojo naudojimo objektų teikiama nauda pastato bendraturčiams pasireiškia tik tuo, kad teisių į juos tinkamas įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas butų ir kitų patalpų savininkų teisių tinkamam įgyvendinimui.

45.       Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad jungtinės veiklos sutartis būtų privaloma visiems bendraturčiams, jei jie visi ją būtų pasirašę.

46.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, kuri pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių susiklostantiems santykiams reguliuoti skirti CK 4.82–4.85 straipsniai nenustato, kad jungtinės veiklos sutartis sukuria teises ir pareigas bendraturčiams, kurie nėra jos šalys.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai nusprendė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (dėl CK 4.75–4.81 straipsnių ir 4.82–4.85 straipsnių nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu), nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šiuo klausimu praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Ieškovės kasacinį skundą atmetus, spręstina dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50.       Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1984,88 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą ieškovės kasacinį skundą. Šio išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1984,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasko“ (j. a. k. 302616862) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Aukštaitija“ (j. a. k. 302496548) 1984,88 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Gediminas Sagatys

        Algirdas Taminskas