Civilinė byla Nr. e3K-3-26-313/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00134-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.2; 3.4.3.9.3; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Alės Bukavinienės (pranešėja), Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Srava“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Zatiškio investicijos“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos panaikinimo, turto pardavimo procedūros nutraukimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo aktyvumą ir juridinio asmens turto realizavimą bankroto procese bei nemokumo administratoriaus funkcijas, aiškinimo ir taikymo.
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Srava“.
3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas dėl 1 975 101,58 Eur sumos, kuria, be kitų kreditorių, buvo patvirtintas UAB „Serpantinas“ 138,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
4. BUAB „Srava“ 2021 m. kovo 8 d. pirmajame kreditorių susirinkime išrinktas 7 narių kreditorių komitetas ir patvirtinta sudėtis, patvirtintas nemokumo administratoriaus parengtas kreditorių komiteto darbo reglamentas, kurio 1.5 punkte nustatyta, kad kreditorių komitetas turi visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ) kreditorių susirinkimui suteiktas teises, išskyrus kreditorių komiteto pirmininko ir kreditorių komiteto rinkimo, dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
5. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi BUAB „Srava“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti jos kreditoriai bei jų finansiniai reikalavimai.
6. BUAB „Srava“ kreditorių komitetas 2021 m. gegužės 20 d. priimtu sprendimu 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino tokią bendrovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką: „2.2 įmonės turtas (duomenys neskelbtini) ir BUAB „Srava“ turimos teisės ir pareigos parduodamos vienu nedalomu kompleksu, pardavimą vykdant aukciono būdu. 2.2.1 Pradinė pardavimo kaina: I etapas – turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, t. y. 14 000 Eur; II etapas – mažinama 20 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 11 200 Eur; III etapas mažinama 40 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 8 400 Eur; IV etapas - mažinama 60 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 5 600 Eur; V etapas mažinama 80 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos vertės, t. y. 2 800 Eur. 2.2.2 paraiškas turtui įsigyti rinkti 2 savaites (iki nurodytos konkrečios datos). 2.2.3 apie pardavimą skelbti internetinėse svetainėse, spaudoje; 2.2.4 aukciono dalyviai įmoka pradinį įnašą 10 proc. nuo skelbiamos pardavimo kainos pavedimu įmonės sąskaitą, kuris įskaitomas pirkimo kainą. Atsisakius aukciono laimėtojui pirkti turtą, pradinis įnašas negrąžinamas. 2.2.5 aukciono dalyviai įmoka 500 Eur dalyvio mokestį, kuris yra negrąžinamas ir į kainą neįskaitomas. 2.2.6 aukcioną laimi didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas. Su turtu parduodama ir reikalavimo teisė (teisminiai ginčai, susijusiai su objektu). Pirkėjus informuoti apie jų prisiimamą riziką įsigijus turtą. 2.2.7 galutinis atsiskaitymas už įsigytą turtą per 7 dienas.“
7. 2021 m. birželio 2 d. priimta BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarka, kurioje nustatyta: BUAB „Srava“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei su pastatu – sandėliu neatsiejamas teises ir pareigas, įskaitant bei neapsiribojant teise tęsti nuomos teisinius santykius pagal 2003 m. sausio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N41/2003-Nk-19 (su visais papildymais ir pakeitimais) tokia apimtimi, kiek suteikia įstatymai, ir su BUAB „Srava“ turimomis reikalavimo teisėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5374-494/2021 pardavinėti kaip vieną kompleksą laisvu pardavimu.
8. 2021 m. birželio 14 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Serpantinas“ ir UAB „Baltic casings“, BUAB „Srava“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Serpantinas“ 138,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas buvo perleistas naujajai kreditorei UAB „Baltic casings“.
9. 2021 m. birželio 17 d. atsakovė UAB „Zatiškio investicijos“ sumokėjo 500 Eur BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo dalyvio mokestį ir 1400 Eur pradinę įmoką už parduodamą BUAB „Srava“ nekilnojamąjį turtą bei turtines teises.
10. 2021 m. birželio 21 d. BUAB „Srava“ turto pardavimo protokole nurodyta, kad turto pardavimas vyko aukciono būdu, paraiškas iki 2021 m. birželio 18 d. 17 val. pateikė trys dalyviai, aukcione dalyvavo ir atitiko dalyvio reikalavimus du dalyviai, viena paraiška nebuvo vertinama, nes neatitiko turto pardavimo tvarkos. Aukcioną laimėjo UAB „Zatiškio investicijos“, turtas parduotas už 31 250 Eur. UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 21 d. sumokėjo 29 850 Eur.
11. 2021 m. birželio 22 d. BUAB „Srava“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turto pardavimo be varžytynių sutartimi pardavė, o UAB „Zatiškio investicijos“ nupirko pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei su pastatu – sandėliu neatsiejamas teises ir pareigas, įskaitant bei neapsiribojant teise tęsti nuomos teisinius santykius pagal 2003 m. sausio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N41/2003-Nk-19 (su visais papildymais ir pakeitimais) tokia apimtimi, kiek suteikia įstatymai, ir su BUAB „Srava“ turimomis reikalavimo teisėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5374-494/202, turto kaina 31 250 Eur. 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo sandoris nuo 2021 m. birželio 28 d. buvo išviešintas nekilnojamojo turto kadastro ir registro.
12. Ieškovė UAB „Baltic casings“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus parengtą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką, jos pagrindu atliktą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo procedūrą ir ją nutraukti; atsakovų BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. sudarytą turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją.
13. Patikslintame ieškinyje UAB „Baltic casings“ argumentavo, kad 2021 m. birželio 2 d. turto pardavimo tvarka, pagal kurią turtą ir turtines teises pardavė nemokumo administratorius, yra nesąžininga, neskaidri, neužtikrinanti kreditorių interesų patenkinimo maksimalia apimtimi, pažeidžianti ieškovės kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
14. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus parengtą 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką, jos pagrindu atliktą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo procedūrą; pripažino niekiniu BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalį dėl bendrovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutartį; ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmetė; paliko UAB „Zatiškio investicijos“ nuosavybės teisę į pripažintos negaliojančia 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties dalyką – pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad UAB „Zatiškio investicijos“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvimo pagrindas yra šis teismo sprendimas.
15. Teismas nustatė, kad bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 pateiktais išaiškinimais dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos, teismas nustatė, kad kreditorių komitetas neturėjo kompetencijos priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto BUAB „Srava“ pardavimo tvarkos, t. y. 2021 m. gegužės 20 d. kreditorių komitetas išsprendė ne savo, bet kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą.
16. Ieškovė neginčijo kreditorių komiteto nutarimo, tačiau teismas, atlikdamas bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, turi teisę ex officio (pagal pareigas) pripažinti tokį kreditorių komiteto nutarimą niekiniu. Konstatavus, kad atsakovės kreditorių komitetas neturėjo teisės spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, nutarimas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos, kaip pažeidžiantis teisės imperatyvą, yra niekinis.
17. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijama nemokumo administratoriaus priimta 2021 m. birželio 2 d. tvarka jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką paliktas nenagrinėtas.
18. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atsakovių BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. sudarytą turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją, teismas nurodė, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas parduodamas JANĮ straipsnio 90 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, todėl būtina laikytis įstatyme nustatytos procedūros turtą parduodant kitu negu iš varžytynių būdu.
19. BUAB „Srava“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo įmonės nekilnojamąjį turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Įstatyme nustatytos turto pardavimo tvarkos pažeidimas laikytinas esminiu, lėmusiu turto pardavimo procedūros neteisėtumą. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pažeista JANĮ 90 straipsnio 2 dalis, o tai lemia ginčijamos 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties pripažinimą niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis, JANĮ 90 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas nusprendė, kad atsakovės UAB „Zatiškio investicijos“ sąžiningumas nagrinėjamu atveju nebuvo paneigtas, todėl restitucija šioje byloje netaikytina. Kadangi sandoris, kurio pagrindu UAB „Zatiškio investicijos“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo daiktus, negalioja nuo pradžių, tačiau restitucija netaikoma, negaliojančiu pripažinto sandorio dalyku buvęs nekilnojamasis turtas paliekamas kaip UAB „Zatiškio investicijos“ nuosavybė. Atitinkamai pripažintina, kad UAB „Zatiškio investicijos“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindas yra šis teismo sprendimas.
21. Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.
22. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 nurodyti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje yra svarbūs keliais aspektais. Pirma, kasacinis teismas nurodė, kad teismų praktikoje, formuotoje iki JANĮ įsigaliojimo, kreditorių susirinkimas iš esmės turėjo teisę perleisti visą jam įstatyme priskirtą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju, neginčijant BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta bendrovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarka, nėra pagrindo jo pripažinti pažeidžiančiu atsakovės BUAB „Srava“ ar jos kreditorių interesus. Nurodytas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas, nors ir galiojant JANĮ, tačiau galiojant teismų praktikai, kuri leido kreditorių susirinkimui perleisti visą jam priskirtą kompetenciją. Antra, teismo sprendimo teisinė galia paprastai nukreipta į ateitį, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendime, jo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atitinkami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai, pavyzdžiui, sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tai įsiteisėjus teismo sprendimui tokie teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ne kartą pabrėžė, kad ji kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu neginčija. Priešingai, ieškovė iš esmės visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriame nustatyta bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarka, ją tenkino. Todėl šiuo atveju lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė dėl tokio kreditorių komiteto nutarimo galiojimo (pripažino jį niekiniu), kai nė viena iš bylos šalių nekėlė klausimo dėl jo (ne)galiojimo ir (arba) prieštaravimo įstatymo normoms.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo poreikio peržengti ginčo ribas ex officio. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto šalių neinformavo apie tai, jog jis spręs klausimą dėl kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo niekiniu ex officio. Byloje nenustatyta, kad šalys būtų teikusios dėl šių aplinkybių paaiškinimus raštu arba žodžiu, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šalims buvo siurprizinis.
25. Ginčijamas BUAB „Srava“ kreditorių komiteto sprendimas, BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus patvirtinta nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarka ir turto pardavimo be varžytynių sutartis bei turto perdavimo–priėmimo aktas buvo priimti ir (ar) sudaryti ne tik iki Šiaulių apygardos teismo nutarties įtraukti UAB „Baltic casings“ į BUAB „Srava“ kreditorių sąrašą įsiteisėjimo, bet dar iki jos priėmimo, t. y. iki 2022 m. liepos 20 d. Pradinis kreditorius, iš kurio UAB „Baltic casings“ įsigijo reikalavimo teisę į BUAB „Srava“, t. y. UAB „Serpantinas“, iki reikalavimo teisės perleidimo neginčijo nei BUAB „Srava“ 2021 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto nutarimų, nei jų pagrindu patvirtintos 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pardavimo tvarkos.
26. Atsakovių BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių aktas buvo sudarytas įgyvendinus šiuo metu nenuginčytą bei galiojančią nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmiau nurodytas turto be varžytynių aktas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Atitinkamai nėra pagrindo 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutartį pripažinti niekine.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
27. Ieškovė UAB „Baltic casings“ kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2022 m. vasario 21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 bei 2022 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 suformuotos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos, kreditorių komiteto kompetencijos (teisės) spręsti dėl pardavimo tvarkos nustatymo bei kreditorių komiteto sprendimo negaliojimo pagrindų reglamentuojančių teisės normų taikymo.
27.2. Apeliacinis teismas rėmėsi retrospektyviu kasacinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 išaiškinimu, tačiau akcentavo ne reikšmingą minima nutartimi naujai suformuluotą taisyklę, o tiesiog rėmėsi šioje nutartyje nurodyta ankstesne kasacinio teismo praktika, formuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), kuris kitaip reglamentavo kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto kompetenciją ir ginčo atveju nėra taikytinas. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tinkamai motyvuotu.
27.3. Teismai nustatė, kad atsakovės BUAB „Srava“ nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios turtinės teisės buvo parduoti ne varžytynėse, kaip to reikalauja JANĮ 90 straipsnio 1 dalis, o nemokumo administratoriaus nustatytu laisvo pardavimo būdu (nepatvirtintu kreditorių susirinkimo ar komiteto).
27.4. Ginčo santykiams taikytinos JANĮ nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančios bendrovės turto pardavimą ir subjektų, galinčių priimti tokius sprendimus nemokumo procese, kompetenciją. Be to, kreditorių komiteto nutarimas, kaip ir nemokumo administratoriaus savavališkai patvirtinta turto pardavimo tvarka, negali būti kvalifikuojamas kaip sandoris savaime. Tai yra juridinis faktas dėl atitinkamų bankrutuojančios bendrovės teisių ir pareigų įgijimo ateityje tam tikromis sąlygomis su kitais civilinių santykių dalyviais.
27.5. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių argumentų (išskyrus tai, kad byla šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta ir neskųsta ieškovės), kodėl nemokumo administratoriaus parengtos 2021 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo sąlygos gali būti paliekamos galioti kaip teisėtos.
27.6. Ginčo atveju yra pagrindas remtis kasacinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 kaip precedentu. Kasacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, nagrinėti tie patys klausimai dėl kreditorių komiteto sprendimo dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos teisėtumo.
27.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo ir nuo kasacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo (jo perleidimo hipotekos kreditoriui sprendimo teisėtumo). Joje pažymėta teismo pareiga būti aktyviam bankroto procese, kontroliuoti bankroto dalyvių veiksmus ir konstatuoti sandorių neteisėtumą pagal pareigas.
27.8. Ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios turtinės teisės turi būti parduodami iš varžytynių, kaip to imperatyviai reikalauja JANĮ 90 straipsnio 1 dalis. Remiantis naujausia kasacinio teismo formuojama praktika, JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra imperatyvi, jos pažeidimas leidžia vienareikšmiškai konstatuoti tokių kredito komiteto veiksmų ir nutarimų neteisėtumą nuo pradžių.
27.9. Apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas išsamesnių motyvų, nustatė, kad BUAB „Srava“ kreditorių komiteto nutarimas 2-uoju klausimu turi būti nuginčytas ir viršijant įgaliojimus sudarytas sandoris pagal CK nuostatas yra laikomas nuginčijamu, kuriam reikalingas šalies ieškinio reikalavimas dėl tokio veiksmo (sandorio) nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas sandorio pripažinimo niekiniu pagrindų nenustatė, neatsižvelgdamas į tai, kad teismas turi pareigą kontroliuoti nemokumo procesą, būti aktyvus ir tikrinti bankroto proceso dalyvių veiksmus, konstatuoti veiksmų neteisėtumą bei šalinti tokias jų pasekmes savo iniciatyva.
27.10. Ieškovas deklaravo, kad byloje reiškiamu ieškiniu jo siekis yra 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties pripažinimas negaliojančia, ieškinio faktinis pagrindas yra nemokumo administratoriaus ir kreditorių komiteto veiksmų neteisėtumas (kompetencijai nepriskirtų veiksmų atlikimas) sprendžiant dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, organizuojant ir vykdant turto pardavimą ir sudarant ginčijamą sandorį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota būtent ieškinio pagrindo (aplinkybių) svarba sandorio neteisėtumui ex officio konstatuoti, sąlygos ieškinio reikalavimo formulavimui (ieškinio dalykui) nėra keliamos, nes tokiu atveju nekiltų ir teismo teisės (pareigos) savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes.
27.11. Apeliacinės instancijos teismas leido nemokumo administratoriui elgtis nemokumo procese savavališkai, nes jeigu kreditorių skundo nėra, teismas savo iniciatyva nemokumo proceso nekontroliuoja ir nemokumo administratoriaus veiklos teisėtumo kontrolės neatlieka. Šiuo atveju nemokumo administratoriaus veikimas viršijant įgaliojimus yra pakankamai akivaizdus, tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime.
27.12. Ginčo atveju, analogiškai kaip ir kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006, apeliacinės instancijos netyrė ir nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių. Remiantis proceso teisės aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktika, toks proceso teisės pažeidimas yra esminis proceso teisės pažeidimas, kartu su pažeistomis ir materialiosios teisės normomis turėjęs įtakos neteisėto skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui.
27.13. Apeliacinės instancijos teismas formaliai pažymėjo, kad ir nemokumo administratoriaus įgyvendintos turto pardavimo sąlygos lieka nenuginčytos, nes ši bylos dalis nutraukta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ginčo dalyką ir kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip ginčo dalykas.
28. Atsakovė BUAB „Srava“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo netenkinti UAB „Baltic casings“ kasacinio skundo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Ieškovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 pateikto teisės aiškinimo), yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti ir kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą 2022 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022.
28.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 nurodyta, kad teismų praktikoje, formuotoje iki JANĮ įsigaliojimo, buvo išaiškinta, jog kreditorių susirinkimas iš esmės gali perleisti visą jam įstatyme priskirtą kompetenciją. Todėl nagrinėjamu atveju, neginčijant BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta BUAB „Srava“ turto pardavimo tvarka, nėra pagrindo jo pripažinti pažeidžiančiu atsakovės BUAB „Srava“ ar jos kreditorių interesus. Nurodytas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas, nors ir galiojant JANĮ, tačiau galiojant teismų praktikai, kuri leido kreditorių susirinkimui perleisti visą jam priskirtą kompetenciją kreditorių komitetui.
28.3. Teismo sprendimo teisinė galia paprastai nukreipta į ateitį, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendime, jo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atitinkami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai, pavyzdžiui, sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tai įsiteisėjus teismo sprendimui tokie teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai.
28.4. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už ieškovės ieškinio ribų ir ginčo sprendimui taikyti kasacinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 suformuluotos taisyklės.
28.5. Bankroto procese kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik nagrinėjant skundus dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės kasacinio skundo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio spręsti dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo, laikytini išėjimu už ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo ribų.
28.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir iš anksto neinformavo proceso šalių apie ketinimą peržengti ginčo ribas bei priimti sprendimą ex officio, nepriėmė dėl to nei rašytinės, nei žodinės nutarties. Be to, aplinkybės, susijusios su BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teisme net nebuvo nagrinėtos.
28.7. BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pagrindas yra tai, kad BUAB „Srava“ kreditoriai visas kreditorių susirinkimo teises (išskyrus kelias išimtis) perdavė BUAB „Srava“ kreditorių komitetui.
28.8. 2021 m. kovo 8 d. įvyko BUAB „Srava“ kreditorių susirinkimas, jo metu buvo nuspręsta išrinkti BUAB „Srava“ kreditorių komitetą, nustatyti BUAB „Srava“ kreditorių komiteto sudėtį ir patvirtinti BUAB „Srava“ kreditorių komiteto darbo reglamentą, ir šie dokumentai buvo pateikti BUAB „Srava“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Jeigu bankroto bylą nagrinėjantis teismas būtų nustatęs, kad BUAB „Srava“ kreditoriai kreditorių komitetui yra perdavę per daug teisių ar kreditorių komiteto darbo reglamentas ir (ar) priimami sprendimai akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teismas būtų apie tai informavęs BUAB „Srava“, nemokumo administratorių ar įmonės kreditorius.
28.9. Šioje byloje ieškovė ne tik aiškiai apibrėžė ginčo ribas ieškinyje, bet ir patikslintame ieškinyje (2021 m. rugsėjo 13 d.) aiškiai nurodė, kas nepatenka į ieškinio ribas. Ieškovė pažymėjo, kad ji neginčija BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu. Dėl to nagrinėjant bylą iš esmės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nekilo klausimų, susijusių su ginčo ribomis, kurias ieškovė nepagrįstai bando praplėsti kasaciniu skundu.
28.10. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, o priešingai – bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis ieškovę tenkina. Tik jau po BUAB „Srava“ 2021 m. birželio 2 d. turto bei turtinių teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo, t. y. 2021 m. birželio 14 d., su UAB „Serpantinas“ buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis dėl 138,22 Eur dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Srava“ įsigijimo. Ieškovė nedalyvavo teikiant pasiūlymus dėl BUAB „Srava“ turto ir turtinių teisių įsigijimo ir BUAB „Srava“ kreditore tapo tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarčiai, t. y. ieškinį pareiškė dar nebūdama BUAB „Srava“ kreditorė ir neturėdama tokios subjektinės teisės.
28.11. Nurodytos aplinkybės sudaro papildomą pagrindą teigti, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pagal pareigas spręsti dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo, o ieškovės kasacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama priešinga teismo teisė, tik patvirtina, kad ieškovė, turinti 138,22 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimą BUAB „Srava“ bankroto byloje, teisę naudoja ne pagal paskirtį, o piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis.
28.12. Kaip matyti iš ieškovės ginčytos, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paliktos galioti 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ turto bei turtinių teisių pardavimo tvarkos, pradinė turtinio komplekso pardavimo kaina buvo 14 000 Eur. Remiantis galiojančia 2021 m. birželio 2 d. turto bei turtinių teisių pardavimo tvarka, už turtinį kompleksą buvo gauta 31 250 Eur, t. y. net 50 proc. daugiau, nei buvo nustatyta pradinė turtinio komplekso kaina. Pasirinkta turtinio komplekso pardavimo procedūra patenkino BUAB „Srava“ kreditorių lūkesčius, t. y. turtinis kompleksas buvo parduotas greitai ir už dvigubai didesnę, nei buvo nustatyta, turtinio komplekso pardavimo pradinę kainą.
28.13. Nė vienas iš BUAB „Srava“ kreditorių nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad UAB „Zatiškio investicijos“ ginčo turtinį kompleksą įsigijo daugiau nei du su puse karto brangiau, negu buvo pradinė jo pardavimo kaina. Tai reiškia, kad turtinio komplekso pardavimas nepažeidė nei bankrutuojančios įmonės, nei kreditorių interesų ir kad ieškovė, turėdama 138,22 Eur finansinį reikalavimą, gina ne savo pažeistas teises, tačiau sąmoningai veikia prieš sąžiningą ir operatyvų BUAB „Srava“ bankroto bylos išnagrinėjimą ir siekia tik jai žinomų tikslų.
29. Atsakovė UAB „Zatiškio investicijos“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo UAB „Baltic casings“ kasacinio skundo netenkinti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Pradinis kreditorius, iš kurio ieškovė įsigijo reikalavimo teisę, iki reikalavimo teisės perleidimo nei BUAB „Srava“ 2021 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto sprendimų, nei jų pagrindu patvirtintos 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ turto ir turtinių teisių pardavimo tvarkos neginčijo. Pradinė kreditorė UAB „Serpantinas“ nereiškė prieštaravimų dėl šioje byloje ginčijamo turto pardavimo proceso bei ginčijamos 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties ir turto perdavimo–priėmimo akto.
29.2. Nagrinėjamu atveju, neginčijant BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta BUAB „Srava“ turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarka, nėra pagrindo jo pripažinti pažeidžiančiu BUAB „Srava“ ar jos kreditorių interesus. Nurodytas kreditorių komiteto sprendimas buvo priimtas, nors ir galiojant JANĮ, tačiau kartu galiojant teismų praktikai, kuri leido kreditorių susirinkimui perleisti visą jam priskirtą kompetenciją.
29.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ne kartą pabrėžė, kad ji BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu neginčija. Nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nekeliant klausimo dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo ar juo pažeidžiamų kieno nors teisių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl jo teisėtumo ir galiojimo spręsti ex officio.
29.4. Atsakovė UAB „Zatiškio investicijos“ nekilnojamąjį daiktą, t. y. sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu, kai ginčo turtinis kompleksas buvo perleistas valstybės įgalioto asmens siekiant priverstine tvarka patenkinti BUAB „Srava“ kreditorių interesus. Todėl UAB „Zatiškio investicijos“ nuosavybės teisė į BUAB „Srava“ perleistą turtinį kompleksą galėtų būti panaikinta tik jeigu būtų pripažinta, kad UAB „Zatiškio investicijos“ nėra sąžininga ir būtų paneigta jos sąžiningumo prezumpcija.
29.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Zatiškio investicijos“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutartis galėtų prieštarauti JANĮ reikalavimams ar BUAB „Srava“ kreditorių interesams, nes UAB „Zatiškio investicijos“ nebuvo supažindinta su 2021 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto sprendimu.
29.6. BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. sudarytos turto pardavimo be varžytynių sutarties pagrindas – UAB „Zatiškio investicijos“ laimėtas turto pardavimo aukcionas, kuris organizuotas pagal 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ turto ir turtinių teisių pardavimo tvarką, kuri yra nenuginčyta bei galiojanti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovės ginčijama 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
29.7. Atsakovė UAB „Zatiškio investicijos“ sąžiningai dalyvavo BUAB „Srava“ ginčo turtinio komplekso perleidimo procese. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad BUAB „Srava“ ginčo turto pardavimo tinkamai neišviešino. Vien aplinkybė, kad BUAB „Srava“ turto pardavimo procese, be UAB „Zatiškio investicija“, dalyvavo dar keli potencialūs pirkėjai, iš kurių dar du pateikė pasiūlymus, patvirtina, kad apie ginčijamo turto pardavimą buvo informuota tinkamai. Kreditoriai suteikė BUAB „Srava“ bankroto administratoriui teisę spręsti dėl informavimo apie ginčo turto pardavimą, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos informuojant apie BUAB „Srava“ ginčo turtinio komplekso pardavimą.
29.8. Nė vienas BUAB „Srava“ kreditorius turtinio komplekso pardavimo procedūros neginčijo, o ieškovė, turinti 138,22 Eur finansinį interesą, nėra įgaliota ginti kitų BUAB „Srava“ kreditorių interesų (kurių ginti nėra jokios būtinybės, nes jie nebuvo pažeisti).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo kompetencijos tikrinti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumą pagal pareigas
30. Byloje keliamas klausimas dėl juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagal pareigas (lot. ex officio), kai asmenys, turintys teisę skųsti tokį sprendimą, skundo dėl jo panaikinimo nereiškia.
31. Šioje byloje nustatyta, kad BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimtu sprendimu 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintas bendrovės nekilnojamojo turto ir su juo susijusių teisių ir pareigų pardavimas kaip vieno nedalomo komplekso, pardavimą vykdant aukciono būdu.
32. Priėmimus minėtą kreditorių komiteto sprendimą, nemokumo administratorius atliko jam įgyvendinti reikalingus veiksmus, susijusius su turto realizavimu. Ieškovė prašė panaikinti BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus parengtą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką, jos pagrindu atliktą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo procedūrą ir ją nutraukti; BUAB „Srava“ ir UAB „Zatiškio investicijos“ 2021 m. birželio 22 d. sudarytą turto pardavimo be varžytynių aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją.
33. Taigi ieškovė skundė BUAB „Srava“ ne kreditorių komiteto sprendimą, kuriuo leista parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusias teises bei pareigas ne iš varžytynių, o aukciono būdu, bet skundė vėliau atliktus nemokumo administratoriaus veiksmus, kuriais įgyvendintas šis sprendimas (įmonės turtas parduotas atsakovei UAB „Zatiškio investicijos“).
34. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors ieškovė neginčija kreditorių komiteto sprendimo, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teismas, vykdydamas bankroto proceso teisėtumo kontrolę, turi teisę pagal pareigas pripažinti tokį kreditorių komiteto nutarimą niekiniu. Priešingu atveju, jeigu šių sprendimų privalomumas būtų priklausomas tik nuo teisę juos skųsti turinčių subjektų, teismas iš ne teisės sukurtų teisę. Nustatęs, kad šiuo atveju yra pagrindas pagal pareigas spręsti dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto sprendimo teisėtumo, teismas pripažino, kad yra pagrindas teismui patikrinti sprendimo teisėtumą, nors jis ir nėra skundžiamas.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismas turi teisę spręsti pagal pareigas dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo, tačiau nusprendė, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
36. Taigi nagrinėjamu atveju, visų pirma, turi būti nustatyta, ar nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas ir kokiais atvejais tokia teismo kontrolė turi būti vykdoma.
37. Nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Civiliniame procese teismas įprastai nagrinėja kilusį šalių ginčą pagal pareikštus reikalavimus ir prašomus taikyti civilinių teisių gynybos būdus. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesant pareikšto reikalavimo, nesprendžia dėl ginčo šalių veiksmų teisėtumo pagal pareigas. Tokios išimtys, kai teismas turi spręsti dėl tam tikrų šalies veiksmų teisėtumo, yra aiškiai nustatytos įstatyme. Pavyzdžiui, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo kompetencija spręsti dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto nesant dėl to pareikšto pareiškimo.
38. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas).
39. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys.
40. Taigi JANĮ nuostatos, reglamentuojančios asmenis, turinčius teisę skųsti kreditorių (komiteto) sprendimus, nenustato, kad teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas, nesant įstatyme nurodyto asmens skundo. Tačiau, sprendžiant dėl tokios teismo kompetencijos, reikia įvertinti juridinių asmenų nemokumo proceso ypatumus, tikslus, teismo vaidmenį šiame procese.
41. Aktyvus teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese yra valstybės valdžios šiame procese išraiška. Būtent teismas kaip nepriklausoma ir nešališka valstybinės valdžios dalis turi užtikrinti, kad nemokumo procese priimami sprendimai nepažeis viešojo intereso. Teismo atliekama nemokumo proceso teisėtumo kontrolė yra stabilios, nuspėjamos, ekonomiškai ir socialiai pagrįstos nemokumo teisės formavimosi pagrindas. Toks teismo vaidmuo nemokumo procese leidžia užtikrinti ir jame dalyvaujančių asmenų tinkamą teisių ir pareigų balansą.
42. Dėl nemokumo procese sprendžiamų klausimų reikšmės, jų sudėtingumo, poveikio ekonominiams ir socialiniams santykiams, skirtingų kreditorių interesų suderinimo teismas turi būti aktyvus ir, esant poreikiui, imtis veiksmų, užtikrinančių teisėtų sprendimų šiame procese priėmimą. Vienas iš teismo aktyvumo pavyzdžių, pripažintų teismų praktikoje, yra teismo teisė įsiterpti išimtiniais atvejais į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir priimti sprendimą už kreditorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas).
43. Aktyvus teismo dalyvavimas juridinių asmenų nemokumo procese atskleidžiamas per JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytą teisėjo vadovavimo procesui principą. Šis principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą.
44. Teisėjo vadovavimo procesui principas rodo, kad teismas juridinių asmenų nemokumo procese turi būti aktyvus, atlikti veiksmus, reikalingus jo veiksmingumui ir atitinkamai viešojo intereso apsaugai užtikrinti. Teismas šiame procese įgyvendina jame dalyvaujančių asmenų sprendimų teisėtumo kontrolę, vertindamas, ar jie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
45. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas juridinių asmenų nemokumo procese yra aktyvus ir turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas esant išimtinėms aplinkybėms. Bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje, formuotoje dar iki JANĮ įsigaliojimo, pripažinta, kad tais atvejais, kai nei kreditoriai, nei administratorius neginčija kreditorių susirinkimo nutarimų, o jų pagrindu atsiranda kreditoriams ar bankrutuojančiai įmonei tokių teisių ir pareigų, kurios prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, teismas, tęsdamas bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, pagal pareigas pripažįsta tokius kreditorių susirinkimo nutarimus niekiniais. Priešingu atveju, jeigu šių sprendimų privalomumas būtų priklausomas tik nuo teisę juos skųsti turinčių subjektų, teismas sukurtų iš ne teisės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011).
47. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas, jei nustato, kad priimtas sprendimas gali pažeisti viešąjį interesą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas turi teisę sprendimą panaikinti remdamasis JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
48. Konstatavusi, kada teismas turi teisę nesant skundo spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija pasisakys, ar nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas teismui spręsti dėl kreditorių komiteto sprendimo teisėtumo pagal pareigas.
49. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagal pareigas patikrinti BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimtu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą grindė tuo, kad kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 pateiktą išaiškinimą, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės perleisti visas kolektyvines kreditorių teises kreditorių komitetui, atitinkamai teises, kurias JANĮ nustato konkrečiai kreditorių susirinkimo kompetencijai.
50. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Srava“ kreditorių komiteto sprendimas, BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus patvirtinta nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarka ir turto pardavimo be varžytynių sutartis bei turto perdavimo–priėmimo aktas buvo priimti ir (ar) sudaryti ne tik iki Šiaulių apygardos teismo nutarties įtraukti UAB „Baltic casings“ į BUAB „Srava“ kreditorių sąrašą įsiteisėjimo, bet dar iki jos priėmimo, t. y. iki 2022 m. liepos 20 d. Pradinis kreditorius, iš kurio UAB „Baltic casings“ įsigijo reikalavimo teisę į BUAB „Srava“, t. y. UAB „Serpantinas“, iki reikalavimo teisės perleidimo neginčijo nei BUAB „Srava“ 2021 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto nutarimų, nei jų pagrindu patvirtintos 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pardavimo tvarkos.
51. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo poreikio peržengti ginčo ribas pagal pareigas, iš anksto šalių neinformavo apie tai, jog jis spręs klausimą dėl kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo niekiniu pagal pareigas ir priėmė siurprizinį sprendimą.
52. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo pagal pareigas, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus kriterijus.
53. Byloje nustatyta, kad BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimtų sprendimų 2-uoju darbotvarkės klausimu neskundė nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Kaip nustatyta šioje byloje, BUAB „Srava“ kreditorių susirinkimas 2021 m. kovo 8 d. perleido visas savo teises (išskyrus kreditorių komiteto pirmininko, kreditorių komiteto rinkimo ir nemokumo administratoriaus atstatydinimo) kreditorių komitetui. Toks kreditorių susirinkimo sprendimas iš esmės neprieštaravo tuo metu galiojusiai formuojamai kasacinio teismo praktikai, kurioje buvo laikomasi pozicijos, kad jei kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi BUAB „Srava“ kreditorių komiteto sprendimai dėl įmonės turto realizavimo buvo priimti dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 priėmimo, kuria pakeista iki tol formuota kasacinio teismo praktika dėl kreditorių susirinkimo teisių ir jų perdavimo kreditorių komitetui.
54. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dalykas yra kreditorių komiteto sprendimas dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių sprendimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019, 27 punktas).
56. Skirtingai nei ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje, nagrinėjamoje byloje nebuvo skundžiamas kreditorių komiteto sprendimas, kuriuo nuspręsta parduoti įmonės turtą ne varžytynėse (pati ieškovė tai aiškiai nurodė patikslintame ieškinyje), o skundžiami būtent nemokumo administratoriaus atlikti veiksmai parduodant turtą ir turto pardavimo sandoris. Be to, minėtoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl teismo teisės pagal pareigas spręsti dėl kreditorių komiteto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 suformuotos praktikos. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022 suformuotos praktikos, kuria buvo patvirtintas kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 pateiktas teisės aiškinimas.
57. Kitų pagrindų, susijusių su veiksmingo nemokumo proceso neužtikrinimu ir viešojo intereso pažeidimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad kreditorių komitetas pagal jam anksčiau suteiktą kreditorių susirinkimo kompetenciją turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su įmonės turto realizavimu, nėra pagrindas laikyti, kad teismas turėjo spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sprendimo teisėtumo pagal pareigas.
58. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011 suformuotos praktikos. Nurodytoje byloje kasacinis teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų privalomumo ir teismo kompetencijos šiuos nutarimus pripažinti niekiniais pagal pareigas, pripažino, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto perdavimo prieštaravo imperatyviai nustatytai neparduoto iš varžytynių įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarkai, buvo pagrindas pagal pareigas konstatuoti šio nutarimo negaliojimo faktą ir atsisakyti tenkinti administratoriaus prašymą išbraukti hipotekos kreditorių iš kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegija pritaria, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo teisės pagal pareigas spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Tačiau, kaip minėta, teismas sprendžia dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo negaliojimo pagrindų pagal pareigas tik nustatęs, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
59. Atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, kokios aplinkybės ginčo atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos dėl ginčo sandorio niekinio pobūdžio ar kad jų nepatvirtina kitos bylos aplinkybės.
60. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kasacinio teismo formuojamą praktiką ir nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais argumentus.
61. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė klausimą dėl teismo teisės spręsti dėl BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo pagal pareigas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį sprendimą niekiniu.
Dėl nemokumo administratoriaus kompetencijos spręsti dėl turto pardavimo tvarkos vertinimo
62. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl jos teisių gynimo būdų panaudojimo ir teisių pažeidimo apeliacinės instancijos teismui tinkamai neįvertinus jos pateiktų argumentų.
63. Ieškovė argumentuoja, kad ji nesutinka su teismų atliktu 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutarties ir nemokumo administratoriaus parengtos 2021 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarkos vertinimu. Jos teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra prieštaringos. Be to, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus tvarkos niekinio pobūdžio neįžvelgia, ši tvarka nėra nuginčyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvykdė teismui priskirtų nemokumo kontrolės funkcijų (pareigų) bankroto byloje ir leido nemokumo administratoriui elgtis nemokumo procese savavališkai, nekontroliavo jo veiksmų.
64. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad konstatavus, jog kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo buvo nutarta BUAB „Srava“ turtą pardavinėti aukciono būdu, nėra niekinis (panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį) ir šiuo metu nėra nuginčytas šalių (nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti jo negaliojančiu), ir nutraukus civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti BUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus parengtą 2021 m. birželio 2 d. BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo tvarką, jos pagrindu atliktą BUAB „Srava“ nekilnojamojo turto bei turtinių teisių pardavimo procedūrą, darytina išvada, jog tiek kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo patvirtinta turto realizavimo tvarka, tiek ir nemokumo administratoriaus parengta nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pardavimo tvarka yra galiojantys. Taip pat teismas nusprendė, kad nėra pagrindo 2021 m. birželio 22 d. turto pardavimo be varžytynių sutartį pripažinti niekine.
65. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, kokias konkrečiai funkcijas pažeidė nemokumo administratorius, įgyvendindamas BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimtą sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir realizuodamas įmonės turtą.
66. Ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas šioje byloje ginčijant nemokumo administratoriaus veiksmus iš esmės yra galimas. Tačiau tokia gynybos priemonė turėtų būti siejama su konkrečių nemokumo administratoriaus funkcijų atlikimo pažeidimu, pavyzdžiui, kad nemokumo administratorius nesilaiko kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų (jų nustatytos įgyvendinimo tvarkos), pažeidžia kreditorių interesus. Šiuo atveju nustačius, kad nemokumo administratorius įgyvendino kreditorių komiteto sprendimą parduoti įmonės turtą ne varžytynių būdu pagal jo pateiktą pardavimo tvarką, tai reiškia, kad nemokumo administratorius tinkamai įgyvendino kreditorių komiteto sprendimą.
67. Taip pat vertindama ieškovės ginčijamų nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumą, teisėjų kolegija pritaria atsakovės BUAB „Srava“ atsiliepimui į kasacinį skundą, kad reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog pradinė patvirtinta parduodamo įmonės turto kaina yra 14 000 Eur, o atlikus aukciono procedūras už šį turtinį kompleksą buvo sumokėta 31 250 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BUAB „Srava“ turtas buvo parduotas už didesnę nei pradinę kainą, todėl turto pardavimas buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas įmonės kreditoriams.
68. Atitinkamai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl jos teisės būtų išklausytai ir rungtyniškumo principo pažeidimo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ieškovės ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ginčo dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ginčo ribų, įvertino esmines pirmosios instancijos teismo nagrinėtas aplinkybes ir išsamiai pasisakė dėl ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo, pateikė motyvuotą jų vertinimą.
69. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl nemokumo administratoriaus funkcijų įgyvendinant BUAB „Srava“ kreditorių komiteto 2021 m. gegužės 20 d. priimtą sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu atlikimo, todėl ši ieškovės kasacinio skundo argumentų dalis yra nepagrįsta.
70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
71. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
72. Ieškovės kasacinis skundas atmestinas, todėl atsakovės įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė BUAB „Srava“ pateikė prašymą priteisti 6587,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys duomenys pateikti. Tačiau prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) nurodytas maksimalias galimas priteisti išlaidų atlyginimo sumas. Pagal Rekomendacijų 8.14 punktą už atsiliepimą į kasacinį skundą priteisiama iki 2940,83 Eur (1,7 x 1729,90 Eur). Todėl atsakovei BUAB „Srava“ priteistinas iš ieškovės 2940,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
73. UAB „Zatiškio investicijos“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl šis prašymas netenkinamas.
74. Ši nutartis yra susijusi su nekilnojamojo daikto (pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) teisiniu statusu, todėl yra pagrindas pranešti apie šioje byloje priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto registrui, išsiunčiant šios nutarties kopiją VĮ Registrų centrui (CPK 275 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Srava“ (j. a. k. 180239789) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic casings“ (j. a. k. 150137682) 2940,83 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis