Civilinė byla Nr. e3K-3-22-701/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25529-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ ir A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ ir A. J. ieškinį atsakovams J. S. ir A. S.i dėl statinių (jų dalių) pašalinimo iš žemės sklypo, kompensacijos ir skolos priteisimo, taip pat atsakovų priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stiebas“ dėl įpareigojimo nustatymo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, faktinių bylos aplinkybių teisinę kvalifikaciją, deliktinės civilinė atsakomybės taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Stiebas“ prašė:

2.1.       įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros dalį, esančią ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis;

2.2.       priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 682,62 Eur dydžio jiems tekusią prisijungimo prie AB „Elektros skirstymo operatorius“ tinklų kainą, 1210 Eur išlaidų už geodezinius darbus atlyginimą, 8520 Eur kompensaciją už naudojimąsi ieškovės žemės sklypų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalimis, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

3.       Ieškovė UAB „Stiebas“ nurodė, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. Daikto (žemės sklypo) padalijimo sutartį jai, be kita ko, atiteko žemės sklypai, kuriems vėliau suteikti adresai: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 1195 kv. m ploto žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Abu ieškovei priklausantys žemės sklypai ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Prieš sudarant daikto padalijimo sutartį ši ieškovė atliko sklypų padalijimo kadastrinius (geodezinius) matavimus, už juos sumokėjo 10 890 Eur, o atsakovai jiems tenkančių 1210 Eur išlaidų už atliktus geodezinius (kadastrinius) matavimus nesumokėjo. Taip pat ieškovė 2016 metais organizavo individualių namų kvartalo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), elektrifikavimą, pati viena sumokėjo visą 20 717,47 Eur su PVM kainą AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsakovai jiems tenkančios 682,62 Eur su PVM prisijungimo prie elektros tinklų kainos dalies ieškovei nesumokėjo. Be to, atsakovai daugiau kaip 10 metų neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis, kuriose yra atsakovams priklausanti tvora ir inžinerinis įrenginys, taigi faktiškai ieškovės nuosavybės teisė į ginčo sklypus yra apribota ir suvaržyta, bet šis suvaržymas neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovai, neatlygintinai naudodamiesi ieškovės žemės sklypų dalimis, sutaupo lėšų ir nepagrįstai praturtėja ieškovės sąskaita. Ieškovė nurodė, kad atsakovai už naudojimąsi ieškovės žemės sklypų dalimis turėtų sumokėti 8520 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į vidutinę žemės nuomos rinkos kainą ir naudojimosi ieškovės žemės sklypų dalimi trukmę.

4.       

5.       Atsakovai pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Stiebas“ ir prašė: įpareigoti ieškovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti atsakovams priklausančią suskystintųjų naftos dujų 4800 I požeminę talpyklą, gamyklinis Nr. 25078, iš ieškovės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir ją įrengti (sumontuoti); ieškovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti atsakovams teisę atlikti šiuos veiksmus ieškovės lėšomis; priteisti iš ieškovės 7743,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas.

6.       Atsakovai nurodė, kad 2005 m. spalio 7 d. atsakovė A. S., veikdama savo ir sutuoktinio J. S. vardu, su ieškove UAB „Stiebas“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atidalyti ir atsakovei A. S. parduoti, o ši – nupirkti 1195 kv. m ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., sudarant pirkimo–pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d. Sutarties sudarymo metu ieškovės perleidžiamame žemės sklype jau buvo pradėta vienbučio gyvenamojo namo statyba, ją 2006 m. pabaigoje užbaigus atsakovų šeima įsikėlė gyventi į namą ir iki šiol ten gyvena. 2007 m. sausio 17 d. sudaryta žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė A. S. nusipirko iš ieškovės UAB „Stiebas“ 1195/37214 dalis 3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Stiebas“ žemės sklypo dalyje, kurią 2007 m. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams, 2005–2006 m. pastatė ir įrengė teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą bei jo šildymo sistemos įrenginį – požeminę dujų talpyklą, parodė atsakovams jiems naudoti perduodamo sklypo ribas ir jas užfiksavo natūroje, 2008 m. pastatydama sklypą ribojančią tvorą bei atlikdama aplinkos tvarkymo darbus. Atsakovams negalėjo būti žinomos tikslios jų žemės sklypo ribos, todėl jie naudojosi būtent ieškovės nurodytomis sklypo ribomis, kurias ieškovė apibrėžė pačios pastatyta tvora. Nesant jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė, pati pastačiusi tvorą bei įrengusi dujų talpyklą, kaip paaiškėjo po 2015 m. atliktų kadastrinių matavimų, savo pačios sklypuose, nepagrįstai reikalauja iš teismo įpareigoti atsakovus pašalinti tvorą ir dujų talpyklą. Be to, ieškovė UAB „Stiebas“ iki bylos nagrinėjimo savavališkai pašalino ginčo tvoros dalį, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo tvoros dalį jau nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl byla dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta. Ieškovės savavališkai atliktų tvoros šalinimo ir grunto nukasimo darbų metu atsakovams buvo padaryta 7743,23 Eur turtinė žala. Dujų įrenginys, kurio įrengimo vietą rangovams buvo nurodžiusi pati ieškovė, ieškovės užsakymu buvo įrengtas jos pačios žemės sklype, todėl ieškovė, būdama visų darbų užsakovė, privalo pati savo lėšomis perkelti atsakovams priklausantį dujų įrenginį į jų žemės sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinius atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovams iš ieškovės UAB „Stiebas“ 5000 Eur turtinės žalos atlyginimą; kitą priešieškinio dalį atmetė. 

8.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1.       2005 m. spalio 7 d. atsakovė A. S., veikdama savo ir sutuoktinio J. S. vardu, su ieškove UAB „Stiebas“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atidalyti ir atsakovei A. S. parduoti, o pastaroji – nupirkti 1195 kv. m ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., sudarant pirkimo–pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d.; šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad A. S. sumokėjo UAB „Stiebas“ 150 000 Lt avansą prieš sudarant šią sutartį;

8.2.       2007 m. sausio 17 d. žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė A. S. nusipirko iš ieškovės UAB „Stiebas“ 1195/37214 dalis 3,7214 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini); šios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad nurodytos žemės sklypo dalys šalių susitarimu parduodamos už 37 045 Lt, kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį;

8.3.       2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė UAB „Stiebas“ su atsakovais bei kitais žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), bendraturčiais sudarė Daikto padalijimo sutartį, kuria padalijo žemės sklypą į 37 sklypus. Pagal šią sutartį ieškovei UAB „Stiebas“, be kita ko, atiteko kitos paskirties žemės sklypai Nr. 21 ir 22 (duomenys neskelbtini), o atsakovams – kitos paskirties žemės sklypas Nr. 24 (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1 punkte šalys pareiškė, kad prieš sudarydamos sutartį susipažino su 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1429-(14.49.109.), žemės sklypo (daikto) kadastriniais matavimais, detaliuoju planu, naujai formuojamus žemės sklypus charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl pertvarkomų žemės sklypų teisinio statuso ir jų faktinės būklės;

8.4.       ieškovei UAB „Stiebas“ priklausantys žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius;

8.5.       byloje nėra ginčo, kad tvora ir dujų talpykla priklauso atsakovams ir jie yra (tvora buvo) ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose; dujų talpykla yra užkasta, viršutinis žemės sluoksnis yra išlygintas;

8.6.       byloje nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 9 d. ginčo tvoros dalis, kurią ieškovė UAB „Stiebas“ prašė įpareigoti pašalinti, buvo pašalinta (nugriauta).

9.       Teismas pažymėjo, kad šalys, pareikšdamos negatorinius reikalavimus, byloje turėjo įrodyti tai, kad jos yra ginčo žemės sklypo savininkės ir kad jų, kaip savininkių, teisės yra pažeistos. Atsikirsdamos į šiuos reikalavimus, šalys turėjo pareigą įrodyti, jog jos elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja viena kitai priklausančia žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti žemę.

10.       Teismas nusprendė, kad, bylos nagrinėjimo metu nugriovus dalį ginčo tvoros, ieškovės UAB „Stiebas“ įrodinėjamas nuosavybės teisės pažeidimas buvo pašalintas, tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Teismo vertinimu, vien ieškovės A. J. pareiškimas, kad dėl jos žemės sklype esančios atsakovams priklausančios dujų talpyklos yra pažeidžiama jos teisė visa apimtimi naudotis žemės sklypu, nesudaro pagrindo išvadai, jog faktiškai ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė A. J. bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl po žeme esančios dujų talpyklos jai buvo ar yra apribota teisė vykdyti statybas, sutvarkyti aplinką ar įgyvendinti kitus sprendinius, priešingai, byloje nustatyta, kad jos žemės sklype jau yra pastatytas statinys, tai patvirtina, jog esminių kliūčių vykdyti statybas po žeme užkastos dujų talpyklos buvimas neturėjo. Nusprendęs, jog ieškovė A. J. neįrodė, kad jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos, teismas šios ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti inžinerinį statinį (dujų talpyklą) atmetė kaip nepagrįstą.

12.       Priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perkelti dujų talpyklą teismas atmetė kaip pareikštą netinkamai atsakovei ir neįrodytą bei nepagrįstą.

13.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovų 682,62 Eur už prisijungimą prie AB „Elektros skirstymo operatorius“ ir 1210 Eur už geodezinius darbus, teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Stiebas“ sumokėjo visą elektrifikavimo darbų kainą AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir apmokėjo kadastrinius matavimus, o ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovams kyla pareiga sumokėti ieškovei už šiuos darbus. Teismas, atmesdamas šiuos reikalavimus, nurodė, kad, nesant susitarimų su atsakovais dėl elektrifikavimo darbų ir kadastrinių matavimų atlikimo ir apmokėjimo, atsakovams negali kilti pareiga mokėti ieškovės reikalaujamą sumą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ieškovė įvykdė už atsakovus prievoles, kadangi ieškovė neįrodė atsakovų prievolės atsiskaityti už šias paslaugas egzistavimo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

14.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 8520 Eur kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypų dalimis, teismas nurodė, kad byloje nagrinėtam šalių santykiui ieškinyje nurodomu dešimties metų laikotarpiu nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes ieškovė gali apginti savo galimai pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prašyti priteisti nuostolių atlyginimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai žemės sklypą iš ieškovės UAB „Stiebas“ nusipirko ir naudojo pagal ieškovės natūroje parodytas sklypo ribas, kurias pati ieškovė pažymėjo. Sudarant žemės dalių pirkimo–pardavimo sutartį dar nebuvo sudaryti detalieji planai ir atlikti jokie kadastriniai matavimai, todėl pagal pridedamą prie sutarties sklypo planą buvo aiškus tik sklypo bendras dydis ir neaiškios žemės sklypo ribos. Tikslios žemės sklypų ribos ir koordinatės buvo nustatytos tik 2015 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė UAB „Stiebas“ iki 2020 m. liepos 2 d. nereiškė atsakovams jokių pretenzijų, kad jie yra užėmę dalį jos sklypų, nors kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m., tai rodo, kad ieškovė nuo pat sklypo naudojimo pradžios pati pripažino atsakovų faktiškai naudojamas sklypo ribas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovų, net ir pasikeitus žemės sklypo riboms, ieškovei neginčijant ir neprašant nuomos mokesčio už naudojimąsi jos sklypų dalimi, susiklostė faktiniai sklypo panaudos santykiai. Šių santykių konstatavimas taip pat sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

15.       Spręsdamas dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Stiebas“, nors ir pareiškusi teismui reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti tvoros dalį, tačiau dar net neprasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, šios tvoros dalį pašalino savavališkai, dar nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo. Teismas konstatavo, kad dėl tokių neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovams buvo padaryta turtinė žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovei kyla civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad žalos dydį atsakovai grindė UAB „Baltics Property“ parengta Turtui padarytos žalos nustatymo išankstinio tyrimo ataskaita. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl ataskaitos ydingumo nesudaro pagrindo nesivadovauti šio dokumento duomenimis. Teismas pažymėjo, kad išankstinio tyrimo ataskaita, nežiūrint į dokumento pavadinimo lingvistinį aiškinimą bei aplinkybę, kad tokio pavadinimo neįtvirtina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, yra išsami ir nuosekli, ataskaitoje yra pateiktas aiškus ir konkretus žalos dydžio apskaičiavimas, taip pat pažymėjo, jog ieškovė, ginčydama ataskaitoje panaudotą žalos apskaičiavimo būdą, nepateikė išsamių duomenų, kaip turėtų būti apskaičiuotas žalos dydis. Teismas padarė išvadą, kad abejoti ataskaitoje pateiktais specialistų skaičiavimais nėra pagrindo.

16.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad apskaičiuojant žalos dydį nebuvo įvertintas tvoros nusidėvėjimas, teismas nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovams iš ieškovės UAB „Stiebas“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

18.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išvados dėl būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. kad ieškovės įrodė, jog jų teisės yra pažeistos, tik konstatavo faktines bylos aplinkybes, kad atsakovams priklausantys daiktai yra (buvo) ieškovėms priklausančiuose žemės sklypuose. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl reikalavimo įpareigoti pašalinti dalį tvoros nepagrįstumo, nurodė, kad, atmetus šį reikalavimą, teisėtai ir pagrįstai buvo atmestas išvestinis reikalavimas dėl tvoros šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad ieškovė A. J. neįrodė, jog jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos. Nesant susitarimų su atsakovais dėl elektrifikavimo darbų ir kadastrinių matavimų atlikimo ir apmokėjimo, kolegijos vertinimu, atsakovams negali kilti pareiga mokėti ieškovės reikalaujamą sumą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kolegija taip pat sutiko, kad byloje nenustatyta būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atitinkamos dalys žemės sklypų realiai galėjo būti išnuomotos bei iš jų nuomos būtų gautos atitinkamo dydžio pajamos, kurių atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovų, ir į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė faktiniai sklypo panaudos santykiai. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Ieškovės kasaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovių reikalavimus patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti ieškovėms visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: 

20.1.       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio instituto taikymą (CK 4.98 straipsnis). Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Šioje byloje teismai netinkamai aiškino antrąją negatorinio ieškinio instituto taikymo sąlygą – savininko teisių pažeidimą. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės A. J. nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po žeme užkastos atsakovų dujų talpyklos buvimu, o ieškovės UAB „Stiebas“ nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jos žemės sklypuose atsakovams priklausančios tvoros buvimu (užimant dalį bendrovės žemės sklypų). Atsakovams priklausantys ieškovių nuosavybės teise valdomuose sklypuose esantys (buvę) inžineriniai statiniai (tvora ir dujų talpykla) savaime pažeidžia ir apsunkina savininko nuosavybės teises. Atsakovai neįrodė, kad ieškovių nuosavybės teisių objektais naudojosi teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė daiktinės teisės turinį ir paskirtį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus fundamentalius nuosavybės teisių neliečiamybės ir apsaugos institutus. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo patvirtinti atsakovų teiginiai, neva dujų talpyklą įrengė ieškovė UAB „Stiebas“. Priešingai, byloje nustatyta, kad dujų talpykla priklauso atsakovams, įrengta atsakovų ir buvo naudojama atsakovų poreikiams. Požeminė dujų talpykla yra didesnio pavojaus šaltinis. Teismai neteisėtai atmetė ieškovės UAB „Stiebas“ ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros, konstatavę, kad, bylos nagrinėjimo metu nugriovus dalį ginčo tvoros, ieškovės UAB „Stiebas“ įrodinėjamas nuosavybės teisės pažeidimas buvo pašalintas. Taip teismai neatskleidė bylos esmės, kadangi ieškovė ieškiniu reiškė alternatyvų reikalavimą – atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovei UAB „Stiebas“ teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis. UAB „Stiebas“ pašalinus neteisėtą tvorą, jai turėjo būti iš atsakovų priteistas išlaidų, patirtų šalinant tvorą, atlyginimas.

20.2.       Neteisėtus ir neteisingus teismų procesinius sprendimus lėmė ir nevienoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: viena vertus, kasacinis teismas teigia, kad reiškiant negatorinį ieškinį pakanka įrodyti, jog svetimas daiktas yra savininko žemės sklype ir tai savaime yra nuosavybės teisių savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 ir kt.), kita vertus, teigiama, jog reikalinga įrodyti aiškų teisės pažeidimą, t. y. nuosavybės teisių pažeidimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 ir kt.).

20.3.       Teismai, atmesdami ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimą priteisti iš atsakovų 8520 Eur kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, paneigė CPK 265 straipsnio 1 dalį. Nustatę, kad ieškovė nurodė netinkamą teisinį faktinių aplinkybių kvalifikavimą, teismai turėjo teisę ir pareigą teisinį pagrindą pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes parinkti savo nuožiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; ir kt.), todėl nepagrįstai nurodė, kad byloje nagrinėtam šalių santykiui ieškinyje nurodomu dešimties metų laikotarpiu nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes ieškovė gali apginti savo galimai pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prašyti priteisti nuostolių atlyginimą. Teismams įvertinus, kad byloje nagrinėtam šalių santykiui nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, bylą nagrinėję teismai galėjo ir turėjo pritaikyti, jų įsitikinimu, tinkamą ginčo teisinį kvalifikavimą ir (arba) grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20.4.       Teismai neteisingai ir nepagrįstai taikė CK 6.245 straipsnį, civilinę atsakomybę pritaikė nekonstatavę neteisėtų veiksmų, paneigė įstatymo imperatyvą dėl privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Prievolė atlyginti galimai atsakovams atsiradusią žalą dėl tvoros pašalinimo iš ieškovei UAB „Stiebas“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galėjo kilti tik tuomet, jeigu būtų konstatuoti ieškovės UAB „Stiebas“ neteisėti veiksmai. Ieškovė UAB „Stiebas“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, savo nuosavybės teise valdomame sklype pašalinusi nuosavybės teises pažeidžiantį objektą. Nenustatęs jokių neteisėtų ieškovės UAB „Stiebas“ veiksmų, teismas negalėjo pritaikyti civilinės atsakomybės instituto ir įpareigoti ieškovės UAB „Stiebas“ atlyginti neva atsakovų patirtą žalą dėl neteisėtos tvoros pašalinimo.

21.       Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose analizavo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, rėmėsi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri cituojama ir kasaciniame skunde. Ieškovės nepagrįstai suabsoliutina nuosavybės teises ir konstatuoja, kad atsakovams priklausantys inžineriniai statiniai (tvora, dujų talpykla) savo buvimu ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose savaime pažeidžia ir apsunkina savininko nuosavybės teises. Toks kasacinio skundo argumentas prieštarauja jame nurodytai teismų praktikai ir atskleidžia neteisingą CK 4.98 straipsnio aiškinimą. Ieškovės byloje neįrodė, kad jų teisės yra faktiškai pažeidžiamos (apribota teisė vykdyti statybas, sutvarkyti aplinką ir kt.). Ieškovės teigia, kad atsakovams priklausantys inžineriniai statiniai (tvora, dujų talpykla) savo buvimu ieškovėms nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose savaime pažeidžia ir apsunkina savininko nuosavybės teises, ir nurodo, kad šias aplinkybes konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau nė vienas iš bylą nagrinėjusių teismų nepateikė išvados, kad konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įrodyta būtinoji negatorinio ieškinio tenkinimo antroji sąlyga – ieškovių teisių pažeidimas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tik faktines aplinkybes, jog atsakovams priklausantys daiktai yra ieškovėms priklausančiuose sklypuose. Todėl darytina išvada, kad ieškovės visiškai nepagrįstai per plačiai aiškina teismų sprendimų turinį. Ieškovei UAB „Stiebas“ pačiai pašalinus dalį tvoros bylos nagrinėjimo metu bei pačioms ieškovėms pašalinus dujų talpyklą po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar tvora (dujų talpykla) pažeidė ieškovių teises, ieškovių reikalavimai dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros ir dujų talpyklą atmestini kaip negalintys sukelti teisinių padarinių, taip pat atmestinas ir ieškovių prašymas panaikinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Tvoros šalinimo darbai pradėti iki ieškinio pateikimo teismui, vadinasi, ieškovė UAB „Stiebas“ neteisėtai ėmėsi savigynos, teismai negalėjo ginti ieškovės UAB „Stiebas“ subjektinės teisės, kildinamos iš jos neteisėtų veiksmų, nes iš neteisės negali kilti teisė. Priešingai nei nurodo ieškovės, reikalavimas dėl tvoros šalinimo išlaidų priteisimo yra ne alternatyvusis, bet išvestinis iš reikalavimo įpareigoti atsakovus pašalinti dalį tvoros. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dujų talpykla yra užkasta, viršutinis žemės sluoksnis yra išlygintas, aplinkybė, kad dėl po žeme esančios dujų talpyklos ieškovei A. J. būtų apribota teisė vykdyti statybas, sutvarkyti aplinką ar įgyvendinti kitus sprendinius, neįrodinėta. Tam tikrų teisės aktų reikalavimų, nustatančių dujų įrenginio įteisinimo procedūras, pažeidimas (sutarties dėl suskystintų naftos dujų įrenginio eksploatavimo nebuvimas ir pan.), deklaratyvūs teiginiai dėl galimo gedimo, avarijų ir pan. nesudaro pagrindo teigti, kad dėl dujų talpyklos faktiškai ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Papildomai atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės 2022 m. liepos 1–2 d., t. y. jau esant priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, savavališkai pašalino dujų talpyklą. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsakovai paneigė savo veiksmų neteisėtumą, tai yra konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime. 

21.2.       Ieškovės nepagrįstai civilinių teisių gynimo būdo pasirinkimą tapatina su teisiniu ginčo kvalifikavimu. Teismai nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes nagrinėjamu atveju pati ieškovė UAB „Stiebas“ pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą –reikalauti pinigų kaip nepagrįsto praturtėjimo, todėl teismai neturėjo pagrindo taikyti kito, ieškovės neįrodinėto, teisių gynimo būdo – nuostolių, patirtų dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės, pareikšdamos ieškinį, pasirinko teisių gynimo būdą – nepagrįstą praturtėjimą. Pagal bendrąją taisyklę apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo – teismas nagrinėja bylą neperžengdamas asmens suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo ribų. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Ieškovė UAB „Stiebas“ byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, tačiau nepasinaudojo teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

21.3.       Teismų sprendimuose teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad dėl ieškovės UAB „Stiebas“ savavališkų neteisėtų veiksmų atsakovams buvo padaryta turtinė žala, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovei UAB „Stiebas“ kyla civilinė atsakomybė.

21.4.       Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018 buvo nagrinėta byla dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti tvorą, kuri pastatyta ne ieškovų žemės sklype, bet nesilaikant minimalių atstumų nuo ieškovų tvoros, be to, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (yra be kiaurymių). Šioje byloje teismas nurodė, kad teismai turėjo įvertinti, ar padaryti teisės aktų pažeidimai yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonės parinkimo ir jos proporcingumo siekiamam tikslui. Taigi teisės aktų pažeidimo laipsnio analizė būtina ne nustatant negatorinio ieškinio būtinąsias sąlygas, o sprendžiant klausimą dėl negatoriniu ieškiniu ginamos konkretaus asmens subjektinės teisės gynimo būdo parinkimo. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kasacinis teismas teigia, jog pakanka įrodyti, kad svetimas daiktas yra savininko žemės sklype, ir tai savaime yra nuosavybės teisių pažeidimas. Tokios išvados ieškovių cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra.

21.5.       Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų dėl teismų sprendimų atmetant ieškovių reikalavimus dėl 682,62 Eur už prisijungimą prie AB „Elektros skirstymo operatorius“ ir 1210 Eur už geodezinius darbus priteisimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, todėl skunde pareikštas reikalavimas panaikinti teismų sprendimus negali būti tenkinamas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovių UAB „Stiebas“ ir A. J. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

23.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus.

25.       Šioje byloje ieškovė UAB „Stiebas“ ieškiniu, be kita ko, prašė jai priteisti solidariai iš atsakovų 682,62 Eur dydžio pastariesiems tekusią prisijungimo prie akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ tinklų kainą, 1210 Eur išlaidų už geodezinius darbus atlyginimą. Šie ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimai skundžiamais teismų procesiniais sprendimais yra atmesti. Kasaciniu skundu ginčydamos teismų procesinius sprendimus, prašydamos juos panaikinti, ieškovės skunde nenurodo motyvuotų kasacijos pagrindų dėl teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis yra atmesti nurodyti ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimai, peržiūrėjimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis išspręsti ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimai jai priteisti solidariai iš atsakovų 682,62 Eur dydžio prisijungimo prie akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ tinklų kainą ir 1210 Eur išlaidų už geodezinius darbus atlyginimą, nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas.

26.       Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Tokia taisyklė pagal CPK 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas, taip pat pagal civilinio proceso dalyvių lygiateisiškumo principą taikytina ir atsiliepimui į kasacinį skundą. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, neatsižvelgia į atsakovų atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą naują aplinkybę, kad ieškovės 2022 m. liepos 1–2 d., t. y. jau esant priimtai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, savavališkai pašalino ginčo dujų talpyklą.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Stiebas“ ir A. J., atitinkamai prašydamos įpareigoti atsakovus per tam tikrą terminą pašalinti tvoros dalį, esančią ieškovei UAB „Stiebas“ priklausančiuose žemės sklypuose, bei inžinerinį statinį (dujų talpyklą), esantį ieškovei A. J. priklausančiame žemės sklype, o neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovėms teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis, atsakovams reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus siejo su savo, kaip žemės sklypų savininkių, teisių pažeidimu.

28.       Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

29.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). 

30.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

31.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

32.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, nuspręsdami, jog ieškovės UAB „Stiebas“ nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jos žemės sklypuose atsakovams priklausančios tvoros buvimu (užimant dalį bendrovės žemės sklypų), netinkamai aiškino ir taikė CK 4.98 straipsnį, iš esmės paneigė daiktinės teisės turinį ir paskirtį, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus fundamentalius nuosavybės teisių neliečiamybės ir apsaugos institutus. Skunde teigiama, jog teismai neteisėtai atmetė ieškovės UAB „Stiebas“ ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros, konstatavę, kad, bylos nagrinėjimo metu nugriovus dalį ginčo tvoros, ieškovės UAB „Stiebas“ įrodinėjamas nuosavybės teisės pažeidimas buvo pašalintas. Taip, anot ieškovių, teismai neatskleidė bylos esmės, kadangi ieškovė UAB „Stiebas“ ieškiniu reiškė alternatyvų reikalavimą – atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovei UAB „Stiebas“ teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis. Skunde nurodoma, kad, ieškovei UAB „Stiebas“ pašalinus neteisėtą tvorą, jai turėjo būti iš atsakovų priteistas išlaidų, patirtų šalinant tvorą, atlyginimas.

33.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros skundžiamais teismų procesiniais sprendimais yra atmestas kaip nepagrįstas motyvuojant tuo, kad, bylos nagrinėjimo metu šiai ieškovei nugriovus dalį ginčo tvoros, jos įrodinėjamas nuosavybės teisės pažeidimas buvo pašalintas. Apeliacinės instancijos teismo papildomai nurodyta, kad, atmetus nurodytą ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimą, teisėtai ir pagrįstai buvo atmestas jos išvestinis reikalavimas dėl tvoros šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

34.        CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

35.       Teismų praktikoje pripažįstama ieškovo teisė reikšti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog alternatyviųjų ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 30 punktas).

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros skundžiamais teismų procesiniais sprendimais yra atmestas kaip nepagrįstas, teismams nustačius faktinę aplinkybę, jog jos įrodinėtas nuosavybės teisės pažeidimas yra jos pačios pašalintas. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei remdamasi CPK 2, 5 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija padaro išvadą, kad esant tokiai nustatytai faktinei aplinkybei ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, dėl to šis reikalavimas teismų atmestas teisėtai, o kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo padaryti kitokią išvadą.

37.       Padariusi išvadą, kad ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros teismų atmestas teisėtai kaip reikalavimas, kurio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, teisėjų kolegija teisiškai nereikšmingais pripažįsta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog teismai, nuspręsdami, kad ieškovės UAB „Stiebas“ nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jos žemės sklypuose atsakovams priklausančios tvoros buvimu (užimant dalį bendrovės žemės sklypų), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei kasacinis teismas pripažintų šiuos skundo argumentus pagrįstais, tai neturėtų reikšmės aptariamo ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimo išsprendimo rezultatui, neteiktų pagrindo pripažinti, jog teismų padarytas pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto teismų procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

38.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina kasacinio skundo argumentą, kad ieškovė UAB „Stiebas“ ieškiniu reiškė alternatyvų reikalavimą – atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovei UAB „Stiebas“ teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis, ir todėl šiai ieškovei teismai turėjo iš atsakovų priteisti jos patirtų tvoros šalinimo išlaidų atlyginimą. Konstatuotina, kad toks ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimas nepripažintinas alternatyviu, nes vertintinas kaip pagal prasmę neatitinkantis alternatyviųjų ieškinio reikalavimų esmės, tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros, kurio išsprendimo teisinį rezultatą lemia reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros (ne)tenkinimas. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad teismai, teisėtai atmetę ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti dalį tvoros, taip pat teisėtai atmetė ir šį aptariamą jos reikalavimą ir, nepriteisdami iš atsakovų šios ieškovės patirtų tvoros šalinimo išlaidų atlyginimo, nepažeidė teisės normų.

39.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, nuspręsdami, jog ieškovės A. J. nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po žeme užkastos atsakovų dujų talpyklos buvimu, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.98 straipsnį, iš esmės paneigė daiktinės teisės turinį ir paskirtį, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus fundamentalius nuosavybės teisių neliečiamybės ir apsaugos institutus. Skunde teigiama, kad atsakovams priklausanti ieškovės A. J. nuosavybės teise valdomame sklype esanti dujų talpykla savaime pažeidžia ir apsunkina savininko nuosavybės teises, atsakovai neįrodė, jog ieškovės nuosavybės teisių objektu naudojosi teisėtai.

40.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ieškovės A. J. reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti jai priklausančiame žemės sklype įrengtą inžinerinį statinį (dujų talpyklą) skundžiamais teismų procesiniais sprendimais yra atmestas kaip nepagrįstas, teismams konstatavus, kad ši ieškovė neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo.

41.       Byloje teismų nustatyta, kad atsakovai žemės sklypą iš ieškovės UAB „Stiebas“ nusipirko ir naudojo pagal ieškovės natūroje parodytas sklypo ribas, kurias pati ieškovė pažymėjo. Tarp jų sudarant žemės dalių pirkimo–pardavimo sutartį dar nebuvo sudaryti detalieji planai ir atlikti jokie kadastriniai matavimai, todėl pagal pridedamą prie sutarties sklypo planą buvo aiškus tik sklypo bendras dydis ir neaiškios žemės sklypo ribos. Tikslios žemės sklypų ribos ir koordinatės buvo nustatytos tik 2015 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė UAB „Stiebas“ iki 2020 m. liepos 2 d. nereiškė atsakovams jokių pretenzijų, kad jie yra užėmę dalį jos sklypų, nors kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m., tai rodo, kad ieškovė nuo pat sklypo naudojimo pradžios pati pripažino atsakovų faktiškai naudojamas sklypo ribas. Tarp ieškovės UAB „Stiebas“ ir atsakovų buvo susiklostę faktiniai žemės sklypų dalių panaudos santykiai. Ieškovė A. J. jai priklausantį ginčo žemės sklypą 2021 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš ieškovės UAB „Stiebas“, t. y. ji ginčo žemės sklypą įsigijo šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, tenkindamas A. J. prašymą, pakeitė netinkamą ieškovę UAB „Stiebas“ tinkama ieškove A. J. dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ginčo žemės sklype įrengtą inžinerinį statinį. Ginčo dujų talpykla šiuo metu yra užkasta, viršutinis žemės sluoksnis yra išlygintas. Ieškovei A. J. priklausančiame ginčo žemės sklype jau yra pastatytas statinys, esminių kliūčių statyboms vykdyti po žeme užkastos dujų talpyklos buvimas neturėjo.

42.       Pažymėtina, kad ieškovių kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodytas teismų netinkamas proceso teisės normų, jiems nustatant faktines bylos aplinkybes, taikymas. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

43.       Pažymėtina ir tai, kad CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog: panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui; tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.

44.       Minėta, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškas ar dalinis praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytus kitiems asmenims priklausančius statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, tokių statinių buvimo ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto nustatymas paprastai teismo gali būti vertinamas kaip pagrindas nuspręsti, kad yra pažeidžiamos žemės sklypo savininkų teisės. Tačiau toks vertinimas teismo turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas faktines konkrečios bylos aplinkybes.

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas nurodyta, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nusprendė, jog ieškovė A. J. neįrodė savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo. Tai konstatavus, taip pat konstatuotina, kad teismai, atmesdami ieškovės A. J. ieškinį, priėmė teisėtus procesinius sprendimus, kuriuos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

46.       Ieškovių kasaciniame skunde nurodyta, kad neteisėtus ir neteisingus teismų procesinius sprendimus nagrinėjamoje byloje lėmė ir nevienoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: viena vertus, kasacinis teismas teigia, kad reiškiant negatorinį ieškinį pakanka įrodyti, jog svetimas daiktas yra savininko žemės sklype, ir tai savaime yra nuosavybės teisių savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 ir kt.), kita vertus, teigiama, jog reikalinga įrodyti aiškų teisės pažeidimą, t. y. nuosavybės teisių pažeidimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 ir kt.).

47.       Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindas – jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas šiuo pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka.

48.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; kt.). Galima remtis tik tokiomis teismo pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2015; kt.).

49.       Pažymėtina, kad, kasaciniame skunde teigdamos apie nevienodą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovės skunde nepateikia argumentų, pagrindžiančių, jog bylų, kuriose buvo priimtos kasacinio teismo nutartys, kuriomis ieškovės grindžia nurodytą savo teiginį, faktinės aplinkybės, reikšmingos aiškinant ir taikant teisės normas, yra tokios pačios arba labai panašios.

50.       Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais ieškovės grindžia savo teiginį apie nevienodą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl to, kas turi būti įrodyta reiškiant negatorinį ieškinį, nusprendžia, kad šį ieškovių teiginį pripažinti pagrįstu nėra teisinio pagrindo. Bylų, kuriose buvo priimtos kasacinio teismo nutartys, kuriomis ieškovės grindžia nurodytą savo teiginį, faktinės aplinkybės, reikšmingos aiškinant ir taikant teisės normas, nėra tokios pačios arba labai panašios. Teisės normų aiškinimas ir taikymas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes nevertintinas kaip teismų praktikos nevienodumas (nenuoseklumas, prieštaringumas). Kaip teismų praktikos nevienodumas nevertintinas ir teismų praktikos neišsamumas, t. y. tie atvejai, kai teismo precedentas dar nėra sukurtas. Kasacinio skundo teiginiai apie kasacinio teismo praktikos aptariamu klausimu nevienodumą neteikia galimybės konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo šioje byloje egzistavimą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių teisinės kvalifikacijos

51.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, atmesdami ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimą priteisti iš atsakovų 8520 Eur kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; ir kt.), paneigė CPK 265 straipsnio 1 dalį, nes nustatę, kad ieškovė nurodė netinkamą teisinį faktinių aplinkybių kvalifikavimą, teismai turėjo teisę ir pareigą teisinį pagrindą pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes parinkti savo nuožiūra.

52.       Vertinant nurodytus kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Stiebas“, be kita ko, prašė

53.       Atsakovai, nesutikdami su nurodytu reikalavimu, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto ir jo pagrindu priteisti iš atsakovų kompensaciją už naudojimąsi ieškovei priklausančiomis sklypų dalimis, tarp ieškovės UAB „Stiebas“ ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta panaudos sutartis.

54.       Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimą atmetė motyvuodami tuo, kad: byloje nagrinėtam šalių santykiui ieškinyje nurodomu dešimties metų laikotarpiu nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto; dėl atsakovų naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis tarp ieškovės UAB „Stiebas“ ir atsakovų buvo susiklostę faktiniai sklypo panaudos santykiai; ieškovė taip pat neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

55.       

56.       Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas). Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

57.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).

58.       CPK 265 straipsnio

59.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas).

60.       

61.       Pažymėtina, kad, kasaciniu skundu ginčijant teismų procesinius sprendimus dėl nurodyto ieškovės UAB „Stiebas“ reikalavimo atmetimo, skunde nėra nurodyta kasacijos pagrindų dėl teismų padarytų išvadų, jog šalių santykiui ieškinyje nurodomu dešimties metų laikotarpiu nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, dėl atsakovų naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis tarp ieškovės UAB „Stiebas“ ir atsakovų buvo susiklostę faktiniai sklypo panaudos santykiai, ieškovė neįrodė prašomos priteisti kompensacijos dydžio, kuriomis teismai grindė nurodyto reikalavimo atmetimą, peržiūrėjimo kasacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to konstatuotina, kad teismų pastarųjų išvadų teisėtumas kasaciniu skundu nekvestionuojamas ir jų teisėtumas nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl neteisėtų veiksmų kaip deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

62.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, priteisdami atsakovams iš ieškovės UAB „Stiebas“ 5000 Eur turtinės žalos atlyginimo, neteisingai ir nepagrįstai taikė CK 6.245 straipsnį, civilinę atsakomybę pritaikė nekonstatavę neteisėtų veiksmų, paneigė įstatymo imperatyvą dėl privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Skunde teigiama, kad ieškovė UAB „Stiebas“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tokių veiksmų nenustatęs teismas negalėjo pritaikyti civilinės atsakomybės instituto ir įpareigoti ieškovės UAB „Stiebas“ atlyginti neva atsakovų patirtą žalą dėl neteisėtos tvoros pašalinimo.

63.       Vertinant nurodytus kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovės UAB „Stiebas“ 7743,23 Eur žalos atlyginimo. Šio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovės UAB „Stiebas“ savavališkai atliktų tvoros šalinimo ir grunto nukasimo darbų metu atsakovams buvo padaryta 7743,23 Eur turtinė žala.

64.       Pirmosios instancijos teismas, nurodytą atsakovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkindamas iš dalies, sprendimą motyvavo, be kita ko, tuo, kad: bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė UAB „Stiebas“, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, nors ir pareiškusi teismui reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti tvoros dalį, tačiau, dar net neprasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, šios tvoros dalį pašalino savavališkai, dar nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo; dėl tokių neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovams buvo padaryta turtinė žala, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovei kyla civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

65.       Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

66.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 35 punktą). Civilinio proceso šalis, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę, turi pareigą įrodyti kitos civilinio proceso šalies veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo teiginį, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami ieškovei UAB „Stiebas“ deliktinę civilinę atsakomybę ir iš dalies tenkindami atsakovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, turėjo, be kita ko, nustatyti šios atsakomybės taikymo sąlygą – ieškovės UAB „Stiebas“ neteisėtus veiksmus, tačiau, atsižvelgdama į skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismai, priteisdami atsakovams iš ieškovės UAB „Stiebas“ turtinės žalos atlyginimą, civilinę atsakomybę šiai ieškovei pritaikė nekonstatavę jos neteisėtų veiksmų ir taip netinkamai taikė CK 6.245 straipsnį. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai deliktinę civilinę atsakomybę ieškovei UAB „Stiebas“ taikė procesiniuose sprendimuose expressis verbis konstatavę šios ieškovės neteisėtus veiksmus. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde teigiant, jog teismai deliktinę civilinę atsakomybę pritaikė nekonstatavę neteisėtų veiksmų, skunde yra netinkamai interpretuojamos skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalys.

68.       Pažymėtina, kad, kasaciniu skundu ginčijant teismų procesinius sprendimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės UAB „Stiebas“, skunde nėra nurodyta kasacijos pagrindų dėl teismų padarytų išvadų, jog šios ieškovės neteisėti veiksmai, kaip deliktinė civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, yra nustatyti, peržiūrėjimo kasacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio skundo teiginiai, kad ieškovė UAB „Stiebas“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepripažintini kasacijos pagrindu, nes, kaip jau minėta, kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu, tuo tarpu nurodytas ieškovių kasacinio skundo teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, jis kasaciniame skunde nėra susietas su skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu.

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

70.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis, konstatuoja, kad teisinio pagrindo jas naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

72.       Netenkinus ieškovių kasacinio skundo, jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

73.       Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, todėl šis atsakovų prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

74.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

                                        Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis