Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas keliauja į Šiaurės Ameriką: laukia svarbūs nutarimai ir pramogos su bendraamžiais. Trūksta dviejų delegatų iš Italijos!
Šių metų birželį JAV ir Kanadoje vyks svarbiausiais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) renginys – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. Į jau 17-ą kartą vykdomą renginį šių metų birželio 14-22 dienomis susirinks 16-35 metų jaunimas iš viso pasaulio. Kongreso metu bus priimami nutarimai pasaulio lietuvių jaunimui labiausiai rūpimais klausimais, renkama PLJS valdyba. Kaip teigia dabartinis šios sąjungos valdybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius, renginys yra ir puiki galimybė veikliam jaunimui iš viso pasaulio susipažinti bei smagiai praleisti laiką kartu. Nuo Italijos į kongresą galės vykti du delegatai, susidomėjusieji kviečiami siųsti savo kandidatūras iki vasario 10 dienos.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Kaip kandidatuoti?
Norintys tapti delegatais jaunimo kongrese turėtų kreiptis į savo šalies jaunimo sąjungos pirmininką ar valdybą, kandidatai turi būti 16-35 metų amžiaus. Jei šalyje nėra arba yra neaktyvi jaunimo sąjungą, galima kreiptis į pagrindinę lietuvių bendruomenę, Italijos atveju galite kreiptis ir į regionų (pvz. Veneto, Toskanos, ir t.t.) lietuvių bendruomenių pirmininkus arba tiesiogiai į Italijos lietuvių bendruomenę el.paštu itlietuviai@gmail.com.
„Minimalus reikalavimas yra tas, kad tau rūpi Lietuva ir tu ją randi savo širdyje. Jeigu liepos 6-ą negiedojai himno, gali atvykti, bet tas žodis „Lietuva“ neturi būti svetimas, turi jausti pilietinę atsakomybę. Dalyvavimas kongrese yra metodas tą savo pilietinę atsakomybę ugdyti,“ – sako PLJS tarybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius.
Kongresų veikloje dažniausiai dalyvauja aktyvūs jauni lietuvių bendruomenių išeivijoje nariai, nors ypatingų reikalavimų dalyviams nėra taikoma.
„Minimalus reikalavimas yra tas, kad tau rūpi Lietuva ir tu ją randi savo širdyje. Jeigu liepos 6-ą negiedojai himno, gali atvykti, bet tas žodis „Lietuva“ neturi būti svetimas, turi jausti pilietinę atsakomybę. Dalyvavimas kongrese yra metodas tą savo pilietinę atsakomybę ugdyti,“ – sako PLJS tarybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius.
Šiais metais kongresas vyks Šiaurės Amerikoje, tad daugiausiai prie jo organizacijos prisidės JAV ir Kanados lietuvių jaunimo bendruomenės, jos pasirūpins visais logistiniais klausimais – transportu, nakvyne, maistu (visa tai įskaičiuota į 275 JAV dolerių registracijos mokestį), delegatui pačiam reikia įsigyti bilietą iš savo šalies į Bostono miestą ir atgal.
Dalis dalyvio kelionės išlaidų gali būti kompensuotos iš PLJS biudžete numatytų stipendijų.
„Turėsime stipendijų konkursą, kandidatai galės aplikuoti ir gauti dalinę kompensaciją,“ – sako R.Rubavičius.
Posėdžiaus lietuviškoje skautų stovykloje
Nuo 1966 m. organizuojamas Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (PLJK) atspindi PLJS dvasią – jauni žmonės susitinka tiek formalioje aplinkoje – delegatų suvažiavime, tiek kultūrinėje-pramoginėje programoje, kurios abi užima svarbią vietą renginyje.
„Kongresas vyks Šiaurės Amerikoje, prasidės jis Bostone, su Bostono lietuvių bendruomene. Lietuvių kongresas turi dvi dalis: viena yra delegatų suvažiavimas, tai yra oficialioji dalis, antra, beveik lygiavertė dalis yra to krašto kultūros pažinimas. Tai, iš tiesų, dabar yra vienintelis pasaulio lietuvių renginys, kuris vyksta ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas vyksta Lietuvoje, sporto žaidynės Lietuvoje“ – apie renginio išskirtinumą pasakoja Edinburge (Jungtinė Karalystė) gyvenantis R.Rubavičius.
Delegatų suvažiavimas šiemet vyks JAV Vermonto valstijoje esančioje lietuvių kultūros stovykloje „Neringa“. Ten dalyviai priims svarbiausius PLJS sprendimus ir įstatų pakeitimus, tvirtins valdybos ir kitų komisijų ataskaitas, priims nutarimus, išrinks naują valdybą ir būsimo kongreso vietą, klausysis paskaitų.
Šiemet kongreso globėja yra Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri taip pat dalyvaus renginyje.
Kultūrinė dalis dėl logistinių sumetimų įvyks tiek prieš, tiek po oficialaus suvažiavimo. Tik atvykę delegatai turės keletą dienų (birželio 14-16 d.) susipažinti su Bostono lietuviais. „Iš highlightų planuojame stebėti Bostono Red Sox beisbolo komandos varžybas,“ – vieną iš programos akimirkų atskleidžia R.Rubavičius.
Jau po suvažiavimo akademinės dalies (16-20 d. ) visi dalyviai keliaus antrai kultūrinei daliai į Kanadą, Monrealį (20-22 d.).
Nuo kunigų iki mokslo daktarų
PLJS pirmininkas R.Rubavičius pabrėžia, kad kultūrinė programa yra ne mažiau svarbi, nei formalioji – jaunimas susipažįsta su tautiečiais iš viso pasaulio, susiranda kontaktų, užsimezga ilgametės draugystės, būna, kad susikuria ir poros.
„Kongreso, kaip ir visų lietuviškų veiklų, momentas yra išsaugoti lietuvybę, ir per šį suvažiavimą kartais pavyksta labai tiesiogiai tą padaryti – pavyzdžiui, susitinka poros. Kanados bendruomenėje yra aktyvus asmuo, kurio tėvai susipažino per ten vykusį kongresą. Neformalesnė vieta užkuria tą meilės ugnį,“ – šypsosi pašnekovas.
Buvusių kongresų dalyviai vis dar bendrauja, susitinka virtualiai. Kiekvienas kongresas turi savo istoriją, kai kurie jų buvo itin įspūdingi.
„Kongreso, kaip ir visų lietuviškų veiklų, momentas yra išsaugoti lietuvybę, ir per šį suvažiavimą kartais pavyksta labai tiesiogiai tą padaryti – pavyzdžiui, susitinka poros. Kanados bendruomenėje yra aktyvus asmuo, kurio tėvai susipažino per ten vykusį kongresą. Neformalesnė vieta užkuria tą meilės ugnį,“ – šypsosi PLJS tarybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius.
„Yra buvę didelių kongresų, vienas iš tokių buvo apie 2000-sius metus Australijoje ir truko mėnesį, buvo suorganizuota kelionė po Australiją,“ – pasakoja tautietis.
Pašnekovas, šiuo metu studijuojantis doktorantūroje, pastebi ir dar vieną įdomybę apie per kongresą išrinktus valdybos pirmininkus: „Buvę PLJS pirmininkai šiuo metu turi dvi specialybes: tai yra kunigai arba mokslų daktarai, prieš mane buvęs pirmininkas yra chemijos mokslų daktaras. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas yra buvęs mūsų pirmininkas,“ – šypsosi PLJS valdybos pirmininkas.
Kaip pasakoja R.Rubavičius, anksčiau kongresas buvo šaukiamas kas ketverius metus, tačiau per pastarąjį, vykusį 2021 m., buvo nuspręsta šį laikotarpį sutrumpinti iki 2-3 metų, nes jauniems žmonėms įsipareigoti valdyboje ketveriems metams buvo nelengva.
„Buvo esminė problema, kad tu, kaip valdybos narys, labai ilgam laikui įsipareigoji, ir ypatingai kai esi jaunas. Atsimenu, kad mūsų buvęs iždininkas sakė, kad per tą laikotarpį susilaukė trijų vaikų, gyvenimas labai pakito. Viena valdybos narė sako, kad penkerius metus dalyvaujant organizacijos veikloje gaunasi penktadalis gyvenimo,“ – sako R.Rubavičius ir numato, kad, sutrumpinus kadenciją kai kurie valdybos nariai, tikėtina, kandidatuos ir antrajai.
Kaip veikia PLJS?
Pasaulio lietuvių kongresas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdžios organas. Pati PLJS gyvuoja jau virš 50 metų ir jungia daugiau nei 30 bendruomenių. Kuriant sąjungą tuometinė pagrindinė misija buvo kovoti su sovietų okupacija, išlaikyti lietuvybę.
Dabartiniais laikais pagrindiniai organizacijos tikslai yra burti pasaulio lietuvių jaunimą, palaikyti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijų tinklą ir atstovauti jų interesams, jos veikloje dalyvauja žmonės iki maždaug 35 metų amžiaus.
„Jeigu paimtume Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB), kuri buvo viena iš PLJS įkūrėjų, istoriją – buvo jaunimo komisija, bet buvo ir vienas esminis momentas, kad tas jaunimo komisijos atstovas nebuvo renkamas jaunimo ir nebuvo jaunas. Tiesiog tai buvo jaunimui veikianti veikla,“ – skirtumą pabrėžia R.Rubavičius.
Pasak pašnekovo, tai, kad organizacijos veikloje dalyvauja tik jauni žmonės, lemia ir jos veiklų būdą ir prioritetus. Į daugelį šiandienos problemų jie žiūri paprasčiau nei kitos institucijos.
„Dažnai orientuojamės į labiau žemiškas problemas. Lietuva mėgsta save pristatyti. kaip startuolį, tai ir mes sukamės startuolišku principu, sukame tas veiklas,“ – sako tautietis.
Mes jau porą metų aktyviau kalbame apie tai, kad turime lietuvių, kurie nekalba lietuvių kalba ir jie vis tiek nori įsitraukti į tą veiklą. Pavyzdžiui, ir mūsų praeitame kongrese, kuris vyko virtualiai, turėjome sinchroninius vertimus tiek į anglų, tiek į ispanų kalbą. Matome tą klausimą, tą faktą, kaip vertybę, o ne, kaip kai kurie mėgsta naudoti frazę, kad „nutautėjom“, – sako PLJS tarybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius.
Jauni žmonės stengiasi atsižvelgti į diasporos atstovų, kurie kartais būna jau antra arba trečia užsienyje gyvenanti karta toje šeimoje, problemas.
„Pavyzdys mus diferencijuojančių klausimų būtų tai, kad mes jau porą metų aktyviau kalbame apie tai, kad turime lietuvių, kurie nekalba lietuvių kalba ir jie vis tiek nori įsitraukti į tą veiklą. Pavyzdžiui, ir mūsų praeitame kongrese, kuris vyko virtualiai, turėjome sinchroninius vertimus tiek į anglų, tiek į ispanų kalbą. Matome tą klausimą, tą faktą, kaip vertybę, o ne, kaip kai kurie mėgsta naudoti frazę, kad „nutautėjom“, – pasakoja R.Rubavičius.
PLJS įeina ir į prie Jaunimo reikalų agentūros Lietuvoje veikiančią Jaunimo reikalų tarybą, tad įgyvendina šalies jaunimo politiką.
„Posėdžiaujame svarbiais jaunimui reikalais, pavyzdžiui, apie lygių galimybių užtikrinimą Lietuvoje, – pasakoja R.Rubavičius, kuris buvo išrinktas ir šios tarybos pirmininku, – Nes yra noro ir su Lietuva bendrauti, gilintis į problemas. Dauguma problemų, kurios dabar yra Lietuvoje, nėra pinigų problemos. Pavyzdžiui, švietimo sektoriui mes išleidžiame tiek pat ar panašiai, kaip estai, ar suomiai bet rezultatas labai skiriasi,“ – pastebi Edinburgo lietuvis.
„Mūsų renginiai skiriasi tuo, kad tie formatai yra netradiciniai ta gerąja prasme, pavyzdžiui Švedijoje buvo suorganizavę boulingo turnyrą. Nebūtinai tai būna tautinių švenčių minėjimas,“ – sako R.Rubavičius.
Pagal dabartinį strateginį planą PLJS turi keturias strateginės temas: kraštų lietuvių jaunimo sąjungų stiprinimas, pasaulio lietuvių jaunimo interesų atstovavimas, PLJS stiprinimas ir tęstinumo užtikrinimas, Lietuvybės puoselėjimas ir sklaida.
Šių tikslų jie siekia ir bendrais renginiais, kur susivienija jaunimas iš įvairių šalių.
„Mūsų renginiai skiriasi tuo, kad tie formatai yra netradiciniai ta gerąja prasme, pavyzdžiui Švedijoje buvo suorganizavę boulingo turnyrą. Nebūtinai tai būna tautinių švenčių minėjimas. Apskritai žvelgiant į tą veiklą ir buitinę viziją – tai yra kokybiško laisvalaikio suteikimas tam jaunam lietuviui. Ir, aišku, mes domimės Lietuvos vidiniais procesais ir kitais klausimais, nors tų, kurie nori skaityti pilietybės įstatymą yra vienetai, o tų, kurie norėtų pamatyti lietuvišką spektaklį yra daugiau,“ – šypteli lietuvis.
PLJS – erdvė jaunimui išbandyti save
PLJS valdybos pirmininkas R.Rubavičius visuomenine veikla užsiima jau nuo mokyklos laikų – Telšiuose gimęs ir užaugęs vaikinas dalyvavo mokinių savivaldoje, bakalauro studijoms pasirinkęs Edinburgo (Jungtinė Karalystė) universitete studijuoti kompiuterių mokslą ir dirbtinį intelektą, šiuo metu šioje mokslo įstaigoje baiginėja doktorantūros studijas neurorobotikos srityje.
Nuo pat studijų užsienyje pradžios jaunuolis įsitraukė į Edinburgo universiteto Lietuvos studentų bendrijos veiklą, vėliau prisijungė prie šalies mastu veikiančios Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos darbo. Per 2021 m. virtualiai vykusį XVI-ą PLJS kongresą buvo išrinktas valdybos pirmininku, tad įeina į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą, dalyvauja jos šaukiamame Seime.
Jo manymu, būtent tai, kad PLJS jungia jaunimą, leidžia visuomeninėje veikloje dalyvauti daugiau žmonių, jiems išbandyti save, nes būti išrinktiems į ne vien jaunimui skirtas lietuvius jungiančias organizacijas reikėtų turėti daugiau kompetencijų ir patirties.
„Jaunimo sąjunga iš savo funkcijos ir vykdydama jaunimo politiką yra tas sandboxas (iš anglų k. – smėlio dėžė, vieta, kur žmogus gali išbandyti save – red. pastaba), kur gali išsibandyti save ir išsižiūrėti save, nes irgi klausimas, ar pavyzdžiui, aš, turėdamas savo tuometines kompetencijas būčiau savę laikęs pakankamai kompetentingu kandidatuoti į Pasaulio lietuvių bendruomenes,“ – mąsto pašnekovas.
„Mes esame formatas, atviras visam Lietuvos diasporos jaunimui,“ – priduria R.Rubavičius.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“
