Civilinė byla Nr. e3K-3-97-378/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03486-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.1.1.2.12.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vakarė“ ir trečiųjų asmenų V. E. ir V. R. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vakarė“ ieškinį atsakovei L. S. dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vakarė“ dėl valdymo pažeidimo pašalinimo įpareigojant atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., S. M. tikroji ūkinė bendrija „Organizacijų vystymo konsultacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltjob“, uždaroji akcinė bendrovė „Livita“, uždaroji akcinė bendrovė „Austidėja“, J. T., V. P., A. J., L. G., V. L. (V. L.), J. K., V. V., V. R., J. J., D. Š., A. B., L. B., V. B., G. H. (G. H.), S. P., E. V., J. K., I. S., A. U., I. F., E. K., D. S., L. J., I. P., N. S., G. B., V. S. (V. S.), A. S., J. A., R. T., I. P., E. S. (E. S.), D. Š., N. M., D. G., R. K., A. K., T. P., L. M.-P., D. M., J. T., A. Š. (A. Š.), E. V., V. J., T. A., J. K., K. R., E. S., R. A., T. K., T. K., J. A., A. U. (A. U.), I. V., A. D., V. E., T. B., V. G., V. V., R. V., R. B., V. G. (V. G.), S. A., P. R., R. K., A. Š., S. K., H. V. (H. V.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo savininkų bendrijos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB, Bendrija) „Vakarė“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę L. S. netrukdyti ieškovei patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdoje, Taikos pr. 38-114, rūsio plane pažymėtas indeksais: R-1, R-3, R-4, kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas.

3.       Ieškovė nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdoje, Taikos pr. 38, savininkų bendrija. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos (R-1, R-3, R-4, R-33) su bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-35, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Patalpoje, pažymėtoje R-1, yra daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, jose sumontuoti elektros tiekėjų apskaitos įrenginiai. Šios elektros skydinės yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-3, yra daugiabučio gyvenamojo namo šilumos valdymo ir apskaitos mazgas, jame sumontuoti šilumos punkto vamzdynai ir valdymo skydas. Šis šilumos punktas taip pat priskiriamas prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens įvadas su apskaitos prietaisu ir pagrindine sklende. Prasidėjus teisminiams ginčams su atsakovės sugyventiniu L. S., ieškovė pradėjo susidurti su kliūtimis siekdama patekti į rūsio patalpas R-1, R-3, R-4. Nors ieškovė šių patalpų savininkei ne kartą nurodė, kad į minėtas patalpas nori patekti ne savo ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams patenkinti, o tik privalomai inžinerinių tinklų priežiūrai, reguliavimui, apskaitos įrenginių patikrinimui atlikti, tačiau į tokius pranešimus ir paaiškinimus nebuvo atsižvelgta.

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę iki 2022 m. birželio 1 d. iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdoje, Taikos pr. 38-114, rūsio plane pažymėtų indeksais R-1, R-3, R-4; nustatytu terminu to neatlikus, skirti ieškovei 50 Eur baudą, mokamą atsakovei už kiekvieną uždelstą dieną.

5.       Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad kai ji pirko patalpas, pardavėjas suteikė visas CK 6.321 straipsnyje nustatytas garantijas, jog turtas nėra suvaržytas. Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad atsakovės turto suvaržymų viešame registre neįregistruota. Atsakovė neprivalo viena suteikti patalpas bendram turtui, o kiti bendraturčiai neturi teisės visą naštą dėl bendro daikto perkelti vienam bendraturčiui, t. y. atsakovei. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, norėdama sutaupyti atsakovės turto sąskaita. Atsakovės pasiūlymai dėl įvairių sprendimo būdų buvo nemotyvuotai atmesti. Ieškovės samdyti asmenys savavališkai nupjauna atsakovės patalpų spynas, jas pakeičia, pasilieka raktus sau ir duoda ieškovei. Negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei, dalis šių patalpų užimtos ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais, dėl to atsakovė negali šių patalpų naudoti savo nuožiūra. Šildymo sezonas paprastai nesiekia gegužės mėnesio, todėl iškeldinti savo turtą ieškovė įpareigotina per mėnesį nuo šildymo sezono pabaigos, t. y. iki birželio 1 dienos, nustatant 50 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, kadangi dėl ieškovės neteisėto neveikimo atsakovė, negalėdama naudoti, pertvarkyti patalpų, jų išnuomoti, patiria nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei atstovaujančiam subjektui patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – negyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdoje, Taikos pr. 38-114, patalpas, pagal rūsio planą pažymėtas indeksais R-1, R-3, R-4, kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas, kad būtų užtikrinta šiose patalpose esančių inžinerinių sistemų priežiūra ir eksploatavimas. Priešieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad gyvenamajame name Klaipėdoje, Taikos pr. 38, yra įsteigta ir veikia DNSB „Vakarė“, kurios tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 7 punktas). Negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-3, R-4, R-33, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-35, nuo 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pagal rūsio patalpų planą patalpoje, pažymėtoje R-1, yra daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, kuriose sumontuoti elektros tiekėjų apskaitos įrenginiai. Šios elektros skydinės yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-3, yra daugiabučio gyvenamojo namo šilumos valdymo bei apskaitos mazgas, kur sumontuoti šilumos punkto vamzdynai bei valdymo skydas. Šis šilumos punktas taip pat priskiriamas prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens įvadas su apskaitos (skaitiklio) prietaisu bei pagrindine sklende. Pastato inžinerinės sistemos yra įtrauktos į daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir priklauso pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

8.       Teismas nurodė, kad daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl negatorinio ieškinio: savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

9.       Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti, teismas nusprendė, kad ieškovė, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų suteiktą kompetenciją, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.

10.       Teismas nurodė, kad inžineriniai įrenginiai, esantys ginčo patalpose, yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai ir priklauso pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenų apie tai, jog inžineriniai įrenginiai būtų įrengti neteisėtai, nėra.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė, veikdama kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, privalo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų (taip pat ir inžinerinių įrenginių) eksploatavimą ir priežiūrą, tačiau nustatė, jog nevaržomas ieškovės atstovų ar jos įgaliotų asmenų patekimas į nurodytas patalpas nėra užtikrinamas. 

12.       Teismas pabrėžė, kad užtikrinti pastato inžinerinių įrenginių priežiūrą ir eksploatavimą yra ne tik ieškovės teisė, bet ir pareiga, nesant šių inžinerinių įrenginių, gyvenamasis namas nefunkcionuotų tinkamai. Atsakovei pastate nuosavybės teise priklauso tik rūsio patalpos, kurios nėra gyvenamųjų patalpų priklausinys. Įsigydama negyvenamąsias patalpas, atsakovė žinojo, jog jose yra įrengti viso namo inžineriniai įrenginiai, ir turėjo bei galėjo įvertinti aplinkybę, jog ieškovės atstovai ar įgalioti asmenys privalės patekti į šias patalpas, kad užtikrintų šių įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės sąmoningas trukdymas (ribojimas) patekti prie namo bendrojo naudojimo objektų – elektros, vandens, šilumos tiekimo inžinerinių sistemų – sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis bendrojo naudojimo objektais ir juos valdyti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas, kuriose yra gyvenamojo namo inžineriniai įrenginiai, yra pagrįstas.

14.       Dėl atsakovės priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovė įsigijo negyvenamąsias patalpas su jose esančiais inžineriniais įrenginiais. Prieš įsigydama šias patalpas įvertino jų būklę bei aplinkybę, kad šiose patalpose yra inžineriniai įrenginiai. Duomenų, jog prieš įsigydama minėtas patalpas atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ar būtų tarusis su ieškove dėl inžinerinių įrenginių iškėlimo, byloje nėra. Ieškovė vykdė inžinerinių įrenginių atnaujinimo darbus. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl jos patalpose atliekamų inžinerinių įrenginių rekonstrukcijos darbų nei jų atlikimo metu, nei po jų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teikti pasiūlymai ieškovei išpirkti minėtas patalpas esminės teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes būtent atsakovė pirma įsigijo šias patalpas, o po to siekė perparduoti jas ieškovei. 

15.       Teismas pabrėžė, kad ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas, vykdo jai įstatymų priskirtas funkcijas, siekdama tinkamai įgyvendinti inžinerinių įrenginių priežiūrą, kad būtų užtikrinti daugiabučio namo patalpų savininkų teisėti poreikiai. Ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas, veikia teisėtai ir toks atsakovės nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad visos namo rūsio patalpos turi savininkus, taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą, neaišku, kaip ieškovė galėtų šį reikalavimą įgyvendinti. Be to, inžinerinių įrenginių iškėlimas iš atsakovės patalpų tikėtinai kainuotų neproporcingai atsakovės lūkesčiams didelę sumą. Liudytojo L. S. pasvarstymai apie tai, kur galėtų būti iškelti inžineriniai įrenginiai, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad atsakovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

16.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. birželio 30 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Klaipėdoje, Taikos pr. 38-114, rūsio plane pažymėtų indeksais R-1, R-3, R-4; įpareigojimams įvykdyti nustatė 10 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos terminą.

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad CK 1.138 straipsnis nustato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neargumentavo atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvų, kuriuos grindė rašytiniais įrodymais, kad daugiabučio namo butų savininkai susirinkimo metu nusprendė į teismą kreiptis dėl servituto nustatymo, t. y. pasirinko konkretų teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, pasirinkdama kitą teisių gynimo būdą, nei buvo nuspręsta butų savininkų susirinkimo metu, viršijo savo įgaliojimus, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, neužtikrino tinkamo daugiabučio namo butų savininkų, kartu ir atsakovės, teisių įgyvendinimo.

19.       Įvertinusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą, CK 4.111 straipsnį, reglamentuojantį servituto nustatymo pagrindus, ir atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką dėl servituto nustatymo, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškovė pasirinko netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisių gynimo būdą: pareikštu reikalavimu iš esmės siekia suvaržyti atsakovės nuosavybės teisę, įpareigojant ją sutikti su nustatytinais suvaržymais, ir niekaip jai nekompensuoti patiriamų nepatogumų ir suvaržymų. Toks pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia nuosavybės teisės esmę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti taip suformuluoto ieškinio reikalavimo.

20.       Kolegija pabrėžė, kad ieškovė, atstovaudama daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, žinodama apie jų sprendimą ir išreikštą valią ginčo situaciją spręsti kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo, atstovaujamų butų savininkų teises turėtų ginti prašydama taikyti servituto institutą. Tik ieškovei pareiškus nurodyto pobūdžio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėtų teisinį pagrindą ginčo situacijai taikyti teisės normas, reglamentuojančias servitutą. Reiškiant tokį reikalavimą turėtų būti pagrindžiama tiek objektyvi tokių ribojimų taikymo būtinybė, tiek apimtis, laikantis minimalaus savininkų teisių ribojimo principo reikalavimų, taip pat sprendžiamas atlygintinumo klausimas. Nustačiusi, jog ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, dalis patalpų yra užimtos visiems gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais ir dėl to atsakovė negali šių patalpų naudoti savo nuožiūra.

22.       Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė prieš įsigydama patalpas žinojo, jog jose yra įrengti inžineriniai tinklai, todėl turėjo suprasti, kad, siekiant juos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti, bus poreikis į jas kartais patekti, kad atsakovė anksčiau nereiškė dėl to pretenzijų, todėl atsakovės nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė ne kartą siekė išspręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų iškėlimo iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ir (ar) šių patalpų įsigijimo iš atsakovės. Aplinkybė, kad atsakovė inžinerinių įrenginių rekonstrukcijos metu ir po jos nereiškė pretenzijų, patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl įrenginių atnaujinimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji sutiko dėl įrenginių vietos. Remdamasi byloje nustatytais faktais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, kolegija nusprendė, kad poreikis spręsti ginčo klausimą egzistavo nuo 2018 metų, kai atsakovė pateikė pasiūlymą išsipirkti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose yra įrengti viso daugiabučio gyvenamojo namo inžineriniai tinklai.

23.       Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai, neteisėtai ir neproporcingai apribojo atsakovės teises. Atsakovė pateikė įrodymus, kad yra galimybė iškelti inžinerinius tinklus ir kiek tai kainuotų. Nors atsakovė teismui pateikė įrodymus ne dėl visų inžinerinių tinklų iškėlimo galimybės ir išlaidų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigė ieškovės pareigos įrodinėti savo atsikirtimus dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo. Kolegija pabrėžė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad techninės galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimus yra ir kad jų įgyvendinimas kainuos nebrangiai, įvertinant narių, turinčių pareigą prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo, skaičių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog toks atsakovės reikalavimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, šių savo teiginių nepagrindė.

24.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovę iškelti iš atsakovei priklausančių patalpų inžinerinius tinklus. Teisėjų kolegija patikslino, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, kartu ir atsakovei, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įpareigojimams įvykdyti nustatė 10 mėnesių terminą.

25.       Įvertinusi tai, kad atsakovė nepagrindė savo reikalavimo dėl baudos skyrimo ieškovei kaip nuostolių atlyginimo atsakovei, teisėjų kolegija šį atsakovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

26.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.111, 4.83, 4.85 straipsnių nuostatas. Nors apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, tačiau nusprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisių gynimo būdą – turėjo reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ieškovei parinko kitą teisių gynimo būdą – dėl servituto nustatymo. Tokiu būdu ieškovei užkirstas kelias reikšti negatorinį ieškinį ginant visų daugiabučio namo gyventojų interesus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl servituto nustatymo, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė nėra viešpataujančiojo daikto bendraturtė. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – kad ieškovė gali reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Susiklostė situacija, kai iš esmės yra eliminuoti ieškovės teisių gynimo būdai, nes ji negali reikšti reikalavimo nei dėl servituto nustatymo, nei dėl įpareigojimo netrukdyti patekti prie inžinerinių tinklų, kuriuos pagal įstatymų pavestą funkciją privalo prižiūrėti. Tinkamai nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovės galimybės reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo. 

26.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, t. y. turėjo reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo, nes daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija 2021 m. kovo 16 d. susirinkime išreiškė valią kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų. Ieškovė turi teisę ginti visų daugiabučio namo gyventojų interesus, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Nors dėl pandeminės situacijos ieškovė naujo susirinkimo nedarė, apie naują procesą ji buvo įpareigota pranešti ne tik bendrijos nariams, bet ir įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, butų ir kitų patalpų savininkams, nesantiems bendrijos nariais. Ieškovė šiuos teismo įpareigojimus įvykdė. Prieštaravimų dėl kreipimosi į teismą nurodytu pagrindu nebuvo. Visi bendrijos nariai ir daugiabučio namo patalpų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, žinojo apie vyksiantį teisminį procesą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija turi įgaliojimus reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 29 punktas).

26.3.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės teisės pažeistos, nes jai priklausančiose negyvenamosiose (rūsio) patalpose yra sumontuotos daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinės sistemos, neatitinka nei materialiosios teisės normų (CK 4.98 straipsnio), nei faktinių aplinkybių konstatuojant teisių pažeidimo elementą.

26.4.                      Patenkinęs priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovei iškelti inžinerinius tinklus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes tokio pobūdžio byloje – dėl inžinerinių tinklų iškėlimo darbų – rėmėsi tikėtinumo taisykle, ignoruodamas statybos norminių aktų atitiktį galimybei juos iškelti, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nepagrįstai perkeldamas šią pareigą ieškovei. 

26.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes: gyvenamasis namas negali funkcionuoti be inžinerinių sistemų; duomenų apie tai, kad inžinerinės sistemos įrengtos neteisėtai, nėra; inžinerinės sistemos buvo sumontuotos dar iki atsakovei įsigyjant patalpas; atsakovė prieš įsigydama patalpas žinojo ir suprato, kad patalpose yra sumontuotos inžinerinės sistemos; 2017 m. gruodžio mėnesį buvo įvykdyta šilumos punkto rekonstrukcija; 2019 m. birželio mėnesį buvo atlikti karšto, šalto ir cirkuliacinio magistralinio vamzdyno bei stovų keitimo darbai; atsakovė nė karto nekėlė reikalavimo iškelti inžinerinius tinklus, tik siūlė patalpas pirkti; atsakovė pateikė duomenis tik apie šilumos punkto iškėlimo kainą, į kurią neįtraukti projektavimo darbai, o kaina tik preliminari; atsakovė nepateikė nė vieno pagrįsto įrodymo, kad inžinerinių tinklų (kurių yra net treji) iškėlimas yra galimas ir atitinka statybos norminių aktų reikalavimus; atsakovės valios neišreiškimas dėl inžinerinių tinklų iškėlimo, prieš juos renovuojant (modernizuojant), patvirtina atsakovės pritarimą, kad pastarieji liktų jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

26.6.                      Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės atliktų veiksmų teisėtumo klausimo. Teismų praktikoje dėl negatorinio ieškinio įrodinėjimo aplinkybių yra nurodyta, kad savininkas (šiuo atveju atsakovė) neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams (turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos), atsakovas (šiuo atveju ieškovė) turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, o jų priežiūra yra pavesta ieškovei. Inžinerinių sistemų priežiūra yra privaloma ir tai nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Ieškovė turi pareigą prižiūrėti inžinerines sistemas, o ne subjektyvų norą patekti prie inžinerinių sistemų. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimą, paneigė ieškovės pareigą prieiti prie gyvenamojo namo inžinerinių sistemų, jas prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti. Jei apeliacinės instancijos teismas tenkino priešieškinį, vadinasi, nustatė, kad ieškovė veikia neteisėtai patekdama prie inžinerinių tinklų. Teismas paneigė ieškovės, kaip bendrijos, pareigą bei pavestą funkciją įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, tarp jų inžinerinių sistemų priežiūra.

26.7.                      Reikalavimui dėl įpareigojimo iškelti daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinius tinklus pagrįsti atsakovė pateikė UAB „Termofora“ sudarytą lokalinę karšto vandens ir šildymo vamzdynų sistemų montavimo darbų sąmatą (3900,85 Eur (su PVM)), kurioje nurodyta, kad projektavimo darbai į sąmatą neįtraukti. Atsakovė nepateikė kitų duomenų ir dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tik šiuo įrodymu bei atsakovės atstovo žodiniu paaiškinimu, padarė išvadą, jog pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad techninės galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimus yra ir kad jų įgyvendinimas kainuos nebrangiai. Padarydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir peržengė savo kompetenciją vertindamas techninę, dokumentacinę galimybę perkelti inžinerinius tinklus į kitą vietą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie būtų paremti specialiąsias žinias turinčio subjekto ir kuris būtų pateikęs pirminę išvadą, kad inžinerinių tinklų iškėlimas yra galimas tiek techniškai, tiek įgyvendinant pakeistas prisijungimo sąlygas. Nesant šių duomenų, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, vertindamas, ar yra techninės galimybės patenkinti atsakovės reikalavimą, vadovavosi neoficialia informacija, kuri neatitinka minimalių pasiūlymo kriterijų. Teismas nutarė, kad inžineriniai tinklai gali būti iškelti, tačiau nedetalizavo, nei kur, nei į kokias patalpas, neįsigilino į faktines aplinkybes, kad visos gyvenamojo namo rūsio patalpos yra užimtos (priklausančio atskiriems subjektams).

26.8.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovė pareiškė reikalavimą įpareigoti iškelti inžinerinius tinklus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovė privalėjo pateikti duomenis, kad: egzistuoja techninės galimybės iškelti inžinerinius tinklus; šių inžinerinių tinklų iškėlimas neprieštarauja statybos techninių reglamentų reikalavimams; paslaugų teikėjai išduos pakeistas prisijungimo sąlygas, patvirtins perkėlimo darbų projektą; būtų aiški darbų kaina ir trukmė. Atsakovė tokio pobūdžio duomenų nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nėra galimybių inžinerinių tinklų įrengti kitur.

26.9.                      Nesiaiškindamas, kaip inžinerinių tinklų iškėlimas turės būti įgyvendintas ir ar iš viso gali būti įgyvendintas, apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, bet ir išnagrinėjo bylą neatskleidęs jos esmės. Tokiu atveju galima pripažinti, kad jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

27.       Tretieji asmenys V. E. ir V. R. prisideda prie ieškovės kasacinio skundo.

28.       Kasaciniu skundu tretieji asmenys V. E. ir V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinys paduotas tinkamai neįgalioto vesti bylą asmens, ir turėjo spręsti klausimą, ar šį trūkumą galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės pagal apeliacinio skundo apibrėžtas ribas (jei trūkumą galima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (jei trūkumo negalima pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pasirinko CPK nenustatytą būdą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškinį atmetė, nors jo reikalavimų net nenagrinėjo. Tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – išspręsti ne visi byloje pareikšti reikalavimai, t. y. ieškovės negatorinio ieškinio reikalavimai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimus jų net nenagrinėjant, ieškovė nebegali pakartotinai reikšti negatorinio ieškinio dėl neišnagrinėtų reikalavimų, nes tai būtų ieškinys tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo atmestas.

28.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 422 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas, ir byloje, iškeltoje pagal ieškovės negatorinį ieškinį, priėmė atsakovės negatorinį priešieškinį, taip be teisinio pagrindo praplėsdamas ieškinyje ieškovės reikalavimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Tačiau pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas, todėl teismo padarytas procesinis pažeidimas nesudarė pagrindo šiuo aspektu kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas tapo esminis ir lemiantis neteisingą bylos išsprendimą, kadangi buvo patenkintas priešieškinis, kurio priėmimą imperatyviai draudžia CPK 422 straipsnio 2 dalis.

28.3.                      Dėl priimto priešieškinio buvo pažeista CPK 329 straipsnio 1 dalis, kadangi apeliacinės instancijos teismas tokio procesinio pažeidimo ištaisyti objektyviai negali ir manydamas, kad ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, privalėjo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ne tenkinti priešieškinį, kurio dalykas peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovei pasirinkus savo pažeistų teisių gynimo būdą – negatorinio ieškinio teikimą, buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir taikytinos proceso teisės normos (CPK XXI skyrius). Nepagrįstai priėmus priešieškinį, buvo neteisėtai praplėstos bylos nagrinėjimo ribos, o ieškovei apribota galimybė pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo keitimas laikytinas savarankišku materialiuoju reikalavimu, kurio pareiškimas jau iškeltoje byloje negalimas (CPK 141 straipsnis), o priešieškinio teikimas dėl priešieškinio reikalavimų apskritai CPK neįtvirtintas (CPK 143 straipsnis). Tokiu būdu buvo pažeista asmens teisė kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka dėl jo pažeistų teisių gynimo. Šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

28.4.                      Dėl netinkamo CPK 45 straipsnio 1 dalies normos taikymo buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis). Buvo pažeista CPK 45 straipsnio 1 dalis, kadangi atsakovės negatoriniu priešieškiniu buvo reikalaujama įpareigoti ieškovę (bendriją) iškelti jai nuosavybės teise nepriklausantį turtą iš atsakovei priklausančių patalpų. Pastato bendrojo naudojimo inžinerinė sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastate esančių butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), o ne ieškovei (bendrijai). Dalis namo patalpų savininkų nėra bendrijos nariai. Vadinasi, negatorinis priešieškinis buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovais turi būti daikto, kuris neva pažeidžia atsakovės valdymo teisę, savininkai, o ne jų daliai atstovaujantis subjektas. Be to, ne visi pastato butų savininkai yra bendrijos nariai, kuriems atstovauja bendrija, vadinasi, buvo priimtas sprendimas įpareigoti bendriją iškelti ne jos nariams priklausantį turtą iš atsakovės patalpų, o tai leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo sukūrė prievolę, kurios dalykas yra tai, kas neįmanoma (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).

28.5.                      Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

29.       Ieškovė prisideda prie trečiųjų asmenų kasacinio skundo.

30.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.                      Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas, nereiškia, kad teismas ieškovei parinko teisių gynimo būdą, įpareigojo keisti reikalavimą ar pan. Negatorinis ieškinys, kurį pareiškė ieškovė, taip pat yra savininko teisių gynybos būdas. Tai nesudaro subjektiškumo kliūties daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai reikšti negatorinį ieškinį. Taigi pažeistų teisių gynybos būdą galima įgyvendinti ir reiškiant ieškinį dėl servituto kartu su savininkais. Ieškovės argumentas, kad teismas jos ieškinį dėl servituto nustatymo atsisakė priimti, šioje byloje teisiškai nereikšmingas, todėl ieškovės argumentas, kad teismas tinkamai neįvertino su tuo susijusių bylos aplinkybių, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieškovė iš pradžių kreipėsi su ieškiniu dėl servituto nustatymo, patvirtina, jog jai buvo suprantama, koks gynybos būdas šiuo atveju yra tinkamas. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą, ir atmetė negatorinį ieškinį, nesudaro pagrindo ieškovės išvadai, jog teismas paneigė ieškovės pareigą prieiti prie gyvenamojo namo inžinerinių sistemų, jas prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti, konstatuodamas, kad šie veiksmai buvo atsakovės nuosavybės teisių pažeidimas.

30.2.                      CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Netinkamo teisių gynybos būdo pasirinkimas gali būti pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).

30.3.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad ji ar jos pavedimu tretieji asmenys teisėtai pjaustė atsakovės patalpų spynas, jas keitė. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad bent kartą atsakovės patalpų spynos buvo nupjautos būtent tam, kad būtų likviduoti avarijos padariniai. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog patekti į atsakovės patalpas tam, kad būtų prižiūrimi įrenginiai, yra nepatogu. Pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo teisės akto, nustatančio pagrindą, tvarką ir būdą, kuris leido UAB „Hyperos grupė“ darbuotojams pjaustyti ir keisti svetimo turto spynas.

30.4.                      Ieškovės nurodytos neva teismo neįvertintos aplinkybės neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Aplinkybės, kad gyvenamasis namas negali funkcionuoti be inžinerinių sistemų, atsakovė neginčija, atsakovės reikalavimas pareikštas dėl jų iškėlimo iš atsakovės patalpų į kitą vietą. Atsakovė netvirtina, kad inžinerinės sistemos įrengtos neteisėtai, kad ji prieš įsigydama turtą nežinojo ir nesuprato, jog patalpose yra sumontuotos inžinerinės sistemos. Tačiau aplinkybė, kad atsakovei įsigyjant patalpas įrenginiai jau buvo, nereiškia, kad be įstatyme nustatyto pagrindo atsirado atsakovės nuosavybės teisių apribojimai. Nekilnojamojo turto pažyma patvirtina, kad atsakovės turto suvaržymų viešame registre neregistruota. Aplinkybės, kad atsakovės patalpose buvo atlikti tinklų rekonstrukcijos darbai, tik patvirtina, jog atsakovė netrukdo patekti prie jų, supranta jų svarbą, tačiau tai nereiškia, jog tokiu būdu atsakovė apribojo savo nuosavybės teises, jų atsisakė ar neteko. Ieškovės nurodyta aplinkybė, neva atsakovė nė karto nekėlė reikalavimo iškelti inžinerinius tinklus, tik siūlė patalpas pirkti, neatitinka tikrovės. Atsakovė nuolat kėlė inžinerinių sistemų klausimą, siūlė įvairius problemos sprendimo būdus.

30.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas perkėlė jai įrodinėjimo pareigą dėl inžinerinių tinklų perkėlimo įmanomumo. Byloje į priešieškinį ieškovė atsikirtinėjo teiginiu, kad tinklų iškėlimas kainuos neadekvačiai brangiai. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokia suma būtų nedidelė ir proporcinga atsakovės teisių suvaržymui. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagal kuriuos šiluminio mazgo iškėlimo iš atsakovės rūsio patalpų į bendrojo naudojimo patalpas darbų atlikimo kaina yra 3223,85 Eur be PVM, tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, galinčio pagrįsti jos teiginius apie iškėlimo darbų didelę kainą. Būtent pirmosios instancijos teismas rėmėsi kainos tikėtinumu (ieškovės prielaida), ignoruodamas atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą. Būtent ieškovė turėjo teikti įrodymus, kad inžinerinių tinklų perkelti nėra galimybės.

30.6.                      Atsakovė nurodė, kad iš jos patalpų įranga gali būti iškelta į tam pakankamą bendro naudojimo tuščią koridoriaus su niša patalpą, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems bendraturčiams. Šilumos įrenginius galima pastatyti prie patalpos, pažymėtos R 34, sienos, elektros skydinę iškelti į lauką, vandens sklendę – į koridorių. Tinklų iškėlimo galimybė yra pripažįstama teismų praktikoje.

30.7.                      Tretieji asmenys nepagrįstai teismo motyvą dėl butų savininkų suteiktų įgaliojimų pareikšti ieškinį dėl servituto nustatymo laiko teismo išvada, kad bendrija neturėjo procesinės teisės pareikšti negatorinį ieškinį. Bendrijos narių nurodymai dėl konkrečių materialiųjų teisių įgyvendinimo neturi nieko bendra su bendrijos, kaip juridinio asmens, teise kreiptis į teismą su pasirinktu reikalavimu. Teismas šiuo motyvu tik pažymėjo, kad ieškovės kreipimasis į teismą su negatoriniu reikalavimu neužtikrino tinkamo daugiabučio namo butų savininkų, kartu ir atsakovės, teisių įgyvendinimo.

30.8.                      Nepagrįstas trečiųjų asmenų argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė ieškinį jo reikalavimų net nenagrinėjęs. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės negatorinį reikalavimą ir jį atmetė konstatavęs, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą: pareikštu reikalavimu iš esmės siekia suvaržyti atsakovės nuosavybės teisę, įpareigodama ją sutikti su nustatytinais suvaržymais, ir niekaip jai nekompensuoti patiriamų nepatogumų ir suvaržymų. Toks pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia nuosavybės teisės esmę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti taip suformuluoto ieškinio reikalavimo.

30.9.                      Dėl CPK 422 straipsnio 2 dalies pažeidimo – tretieji asmenys neskiria negatorinio ir posesorinio ieškinių institutų, juos nepagrįstai sutapatindami. Šioje byloje ieškovė ir turiniu, ir forma pareiškė negatorinį laiko atžvilgiu neribotą reikalavimą netrukdyti jai patekti į patalpas išduodant ieškovei raktus. Ieškovė negrindė ieškinio nei teisinio, nei faktinio tinklų valdymo praradimu, o ieškinį pareiškė tik todėl, kad jai kaskart kreiptis į atsakovę dėl patekimo į patalpas yra nepatogu. Posesorinio ieškinio tikslas yra greitas ir laikinas situacijos sureguliavimas, kai teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CPK 422 straipsnio 1 dalis).

31.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą

32.       Kilus ginčui tarp ieškovės, kuri yra daugiabučio namo savininkų bendrija, ir atsakovės, kuriai nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra įrengti namo bendrojo naudojimo inžineriniai įrenginiai, dėl galimybės patekti į atsakovės patalpas, kad būtų galima užtikrinti inžinerinių sistemų eksploatavimą ir priežiūrą, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąsias rūsio patalpas, kuriose yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad daugiabučio namo butų savininkai susirinkimo metu nusprendė į teismą kreiptis dėl servituto nustatymo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė, pasirinkdama kitą teisių gynimo būdą, nei buvo nuspręsta butų savininkų susirinkimo metu, viršijo savo įgaliojimus, pasirinko netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisių gynimo būdą. Teismas nusprendė, kad pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia atsakovės nuosavybės teisės esmę, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti taip suformuluoto ieškinio reikalavimo.

34.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė viršijo savo įgaliojimus, kad pasirinko netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisių gynimo būdą, padaręs tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija turi įgaliojimus reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 29 punktas).

35.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

36.       Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Dispozityvumo principas lemia ieškovo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui pareikšti reikalavimą. Taigi teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas ir jame nurodyta praktika).

38.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). 

39.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams – butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 19 punktas).

40.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

41.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

42.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 28, 29 punktai ir joje nurodyta praktika).

43.       Ieškovė yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios tikslas pagal Bendrijos įstatų 7 punktą – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatyta, kad vandentiekio sistema, šilumos punktas, elektros sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektai, kurie yra rūsio patalpose. Šios rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismų nustatyta, kad ieškovės atstovų ar jos įgaliotų asmenų patekimas į ginčo patalpas nėra užtikrinamas, nors ieškovė, veikdama kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, privalo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų (taip pat ir inžinerinių įrenginių) eksploatavimą ir priežiūrą. Tai reiškia, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų negali tinkamai įgyvendinti jai įstatymo nustatytų pareigų.

44.       Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Nors ieškovė nėra bendrojo naudojimo objektų savininkė, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos teisė pareikšti negatorinį ieškinį, siekiant apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 30 punktas). 

45.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, padaro išvadą, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškovė, reikšdama ieškinį įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias rūsio patalpas, kuriose yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Ieškovė, įgyvendindama butų savininkų teises ir interesus, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą ir savarankiškai pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti jai patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias rūsio patalpas, savo įgaliojimų neperžengė ir pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė kitą reikalavimą, nei buvo nurodyta daugiabučio namo butų savininkų susirinkime, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti ją viršijus įgaliojimus ar neužtikrinus tinkamo daugiabučio namo butų savininkų teisių įgyvendinimo. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai dėl pasirinkto teisių gynimo būdo prieštaravimų nereiškė.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia atsakovės nuosavybės teisės esmę. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

47.       Pagal CK 4.83 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi įstatymas įtvirtina pareigą atsakovei leisti įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas tam, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Todėl ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.

48.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ir įgaliojimų viršijimo yra padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą, ir dispozityvumo principą, įtvirtinantį teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui pareikšti reikalavimą, bei neįvertinus ieškovės teisinį statusą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, kurios sudaro pagrindą ieškovei savarankiškai reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Teismo išvada dėl ieškovės netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo ir įgaliojimų viršijimo lėmė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys.

Dėl CK 4.98 straipsnio pagrindu pareikšto negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

49.       Ieškovė, apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą, kasaciniame skunde ginčija vienos iš kasacinio teismo praktikoje suformuluotų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų buvimą – atsakovės teisių pažeidimą. Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės teisės pažeistos, nes jai priklausančiose negyvenamosiose patalpose (rūsio) yra sumontuotos daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinės sistemos, neatitinka nei materialiosios teisės normų (CK 4.98 straipsnio), nei faktinių aplinkybių konstatuojant teisių pažeidimo elementą.

50.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

51.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).

52.       Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

53.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo namas yra pastatytas 1973 m., o ginčo inžineriniai įrenginiai buvo įrengti vėliau; duomenų apie tai, jog šie inžineriniai įrenginiai būtų įrengti neteisėtai, nėra; atsakovė įsigijo negyvenamąsias patalpas su jose esančiais inžineriniais įrenginiais, prieš įsigydama šias patalpas įvertino jų būklę bei aplinkybę, kad jose yra minėti inžineriniai įrenginiai; ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas, vykdo jai įstatymų priskirtas funkcijas, siekdama tinkamai įgyvendinti inžinerinių įrenginių priežiūrą, kad būtų užtikrinti daugiabučio namo patalpų savininkų teisėti poreikiai.

54.       Kaip konstatuota šios nutarties 39 punkte, daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Taigi, atsakovė, įsigydama negyvenamąsias patalpas su jose esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą tapo šios įrangos bendraturte ir prisiėmė pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jos patalpose esančią bendrojo naudojimo įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).

55.       Atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovė, vykdydama jai įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, privalo patekti prie inžinerinių įrenginių, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad ieškovė įrodė savo veiksmų teisėtumą, o tai reiškia, kad atsakovės nuosavybės teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl atsakovės teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas, veikia teisėtai ir toks atsakovės nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas, yra pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismo priešinga išvada dėl atsakovės teisių pažeidimo padaryta neįvertinus byloje reikšmingų aplinkybių ir nukrypus nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl savininko teises suvaržiusio asmens veiksmų vertinimo ir savininko teisių apimties daikto įgijimo ir naudojimo metu.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo nustatant reikalavimo iškelti daugiabučio namo inžinerinius tinklus pagrįstumą

56.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas, ir patenkindamas atsakovės priešieškinį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK straipsnių nuostatas, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

57.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

58.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

59.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

60.       Atsakovė priešieškinio reikalavimu prašė įpareigoti ieškovę iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų. Teismų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose, pažymėtose R-1, R-3, R-4, yra sumontuotos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, šilumos valdymo ir apskaitos mazgas, šalto vandens įvadas su apskaitos prietaisu ir pagrindine sklende. Atsakovė, reikšdama priešieškinio reikalavimą dėl inžinerinių įrenginių iškėlimo, privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą, t. y. kad reikalavimas yra techniškai, fiziškai ir finansiškai įgyvendinamas.

61.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog yra galimybė iškelti inžinerinius tinklus, taip pat kiek tai kainuotų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teismui pateikė įrodymus ne dėl visų inžinerinių tinklų iškėlimo galimybės ir išlaidų, tačiau nusprendė, kad tai nepaneigė ieškovės pareigos įrodinėti savo atsikirtimus dėl atsakovės reikalavimų (ne)pagrįstumo, o atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad techninės galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimus yra ir kad jų įgyvendinimas kainuos nebrangiai, įvertinant narių, turinčių pareigą prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo, skaičių.

62.       Išvadą, kad techninės galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimus yra ir kad jų įgyvendinimas kainuos nebrangiai, apeliacinės instancijos teismas padarė vadovaudamasis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktu įrodymu, kurio nedetalizavo, neįvertino jo turinio ir įrodomosios reikšmės atsakovės pareikštų reikalavimų kontekste. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo patalpose yra trys skirtingos inžinerinės sistemos. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl visų jų iškėlimo iš ginčo patalpų, todėl įrodymai, pagrindžiantys tokio reikalavimo patenkinimo technines, fizines ir finansines galimybes, turėjo būti pateikti dėl kiekvieno iš inžinerinių tinklų. Tokių įrodymų nesant, apeliacinės instancijos teismas negalėjo daryti išvados apie atsakovės reikalavimo pagrįstumą ir šių aplinkybių įrodinėjimo naštos perkelti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl šalims netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos.

63.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą.

64.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijos teises ir pareigas, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, todėl pripažįsta esant teisinį pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kasacinio proceso nutraukimo

65.       CPK 342 straipsnyje įtvirtinta, kad kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ar asmuo turi teisę paduoti kasacinį skundą, sprendžiama pagal tai, ar asmuo buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad kasacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 33 punktas).

66.       V. E. ir V. R., paduodami kasacinį skundą, savo procesinę padėtį įvardijo kaip trečiųjų asmenų. Jų kasacinis skundas buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija nustatė, kad V. E. ir V. R. nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Nors jie yra daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai, tačiau į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo.

67.       Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. CPK 356 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, jog yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.

68.       Paaiškėjus, kad V. E. ir V. R. neturėjo teisės paduoti kasacinį skundą, konstatuotina, kad tokį skundą priimti nebuvo teisinio pagrindo, o jį vis dėlto priėmus, kasacinis procesas, vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi, nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas.

69.       V. E. grąžinamas 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202 AB SEB banke už kasacinį skundą sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3, 5 dalys).

70.       Konstatavus, kad V. E. ir V. R. neturėjo teisės paduoti kasacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

72.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

73.       Kasacinį skundą patenkinus, ieškovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

74.       Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11, 8.13 punktuose įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis). 

75.       Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės kasacinį skundą, neatlygintinos.

76.       Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 6,51 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3, 5 dalimis, 356 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vakarė“ (j. a. k. 142115615) iš atsakovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vakarė“ (j. a. k. 142115615) iš atsakovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,51 Eur (šešis Eur 51 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutraukti kasacinį procesą pagal V. E. ir V. R. kasacinį skundą. 

Grąžinti V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202 AB SEB banke už kasacinį skundą sumokėtą 100 (vieno šimto) Eur žyminį mokestį ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė 

Gediminas Sagatys 

Donatas Šernas