Civilinė byla Nr. e3K-3-158-403/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03150-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.2.2.3.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., M. I., I. A. ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Krepšinio klubui „Lietkabelis“ dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. K., K. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pašalinimo iš viešosios įstaigos dalininkų sąlygas ir tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas R. M. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas: pripažinti negaliojančiais atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (toliau – ir atsakovė, Klubas) neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus – 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo pakeisti atsakovės įstatai, 2019 m. liepos 17 d. sprendimą pašalinti ieškovą R. M. iš Klubo; priteisti ieškovui iš atsakovės 12 536 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu naujoje Klubo įstatų redakcijoje buvo įtvirtintas Klubo dalininkų pašalinimas iš Klubo, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams. Teigė, kad dalininkų nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo pagrindu bei už tai tinkamai atlyginama, tačiau Klubo įstatų 22 punkte nenurodyta, kad už klubo dalininkų teisių paėmimą dalininkų teisių savininkui turi būti atlyginama. Dalininkų susirinkimo 2019 m. liepos 17 d. sprendimas pašalinti ieškovą R. M. iš Klubo priimtas nenustačius jokių ieškovo neteisėtų ir Klubui žalą darančių veiksmų, t. y. nesant jokiam Klubo įstatų 22 punkte (jeigu jis būtų pripažintas galiojančiu) įtvirtintam pagrindui pašalinti Klubo dalininką iš Klubo, kadangi ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie kenktų Klubo ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituotų ir sukeltų Klubui didelę žalą. Iš sprendimo motyvų matyti, jog jis grindžiamas aplinkybėmis, atsiradusiomis iki naujos Klubo įstatų redakcijos, kurioje buvo įtvirtintas Klubo dalininkų pašalinimo iš Klubo institutas, registravimo viešame registre dienos. Taigi, priimdamas sprendimą, Klubo visuotinis dalininkų susirinkimas Klubo įstatų 22 punktą taikė atgaline data. Ieškovas R. M. nurodė, kad dėl neteisėto pašalinimo iš Klubo dalininkų patyrė 12 536 Eur nuostolių negautų pajamų forma, nes 2019 m. birželio 3 d. sudarė Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį su I. K., pagal kurią jo turėtos dalininko teisės I. K. pereis nuo sutartyje nustatytos kainos sumokėjimo momento. Po 2019 m. liepos 17 d. atsakovės sprendimo priėmimo ieškovas informavo I. K. apie negalėjimą įvykdyti sutartį, o I. K. pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą.
4. Ieškovai M. I., I. A. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami: pripažinti negaliojančiais atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. liepos 17 d. sprendimus dėl jų pašalinimo iš Klubo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad sprendimai dėl jų pašalinimo iš atsakovės dalininkų prieštarauja protingumo principui, nes ieškovai buvo pašalinti tuo metu, kai jie jau nebuvo atsakovės dalininkais. M. I. nurodė, kad 2019 m. liepos 2 d. savo dalininko teises perleido K. M., o I. A. 2019 m. liepos 11 d. Klubo dalininko teisių dovanojimo sutarties pagrindu savo teises padovanojo R. K.. Teigė, kad apie tai atsakovė buvo informuota. Nurodė, kad sprendimai priimti norint pašalinti Klubo dalininkui S. G. neįtinkančius atsakovės dalininkus. Jeigu teismas dėl kokių nors priežasčių nuspręstų, jog ieškovai buvo Klubo dalininkais 2019 m. liepos 17 d. vykusio susirinkimo metu, ieškovai prašė laikyti, kad pašalinus iš Klubo dalininkų buvo atimta jų nuosavybė – dalininkų teisės. Tvirtino, kad atsakovės visuotinis dalininkų susirinkimas neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl jų pašalinimo iš Klubo dalininkų, o juos priimdamas, viršijo teisės aktų ir įstatų suteiktus įgaliojimus. Nurodė, kad sprendimai buvo grįsti aplinkybėmis, kurios atsirado iki to momento, kai Klubo įstatų naujoje redakcijoje buvo įtvirtintas Klubo dalininkų pašalinimo institutas. Teigė, kad jie neatliko veiksmų, kurie kenktų atsakovės ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituotų ir Klubui sukeltų žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Klubo įstatų 22 punkto sąlyga „<...> Dalininką pašalinus iš įstaigos jo sumokėtas įnašas negrąžinamas. <...>“; pripažino negaliojančiu neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. liepos 17 d. sprendimą dėl R. M. pašalinimo iš Klubo.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors 2019 m. balandžio 19 d. priimti Klubo įstatų pakeitimai (dėl dalininkų pašalinimo) buvo nukreipti prieš ieškovus, tačiau dalininkų pašalinimo iš viešosios įstaigos instituto įtvirtinimas Klubo įstatuose pats savaime nėra neteisėtas ar prieštaraujantis protingumo ar sąžiningumo principams. Tačiau teismas pabrėžė, kad Klubo dalininkų įnašai yra jų nuosavybė, kurią jie gali parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad visuotinio neeilinio Klubo dalininkų susirinkimo sprendimo dalis, įtvirtinusi Klubo įstatų 22 punkto sąlygą dėl įnašo negrąžinimo, pašalinus dalininką iš Klubo, prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, konvenciniam nuosavybės apsaugos principui ir pripažintina negaliojančia.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klubo 2019 m. liepos 9 d. pranešimu šaukti 2019 m. liepos 17 d. neeilinį visuotinį Klubo dalininkų susirinkimą buvo pateikta darbotvarkė, jos 6 klausimu pasiūlytas nutarimo dėl R. M. pašalinimo iš Klubo dalininkų projektas. Jame nurodyta, kad R. M.: Klubo vardu su UAB „Omega action“ sudarė fiktyvią sutartį, kurios pagrindu nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. gegužės mėnesio Klubas už fiktyvias paslaugas sumokėjo virš 42 000 Eur; kaip dalininkas nesiėmė jokių veiksmų Klubo finansinei padėčiai gerinti, nors 2019 m. birželio 26 d. įvykusio eilinio visuotinio Klubo dalininkų susirinkimo metu buvo žinomas grynasis Klubo nuostolis; tikslingai palaiko M. I. ir I. A. prieš Klubą nukreiptus veiksmus, remia M. I. kenkėjišką veiklą, derina su juo asmeninius savanaudiškus tikslus, savo tikslus įgyvendina kitame krepšinio klube, pažeisdamas lojalumo ir veikimo Klubo naudai ir interesais principus.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad neeilinio visuotinio klubo dalininkų 2019 m. liepos 17 d. susirinkimo darbotvarkėje pateiktame nutarimo projekte bei susirinkimo protokole išvardyti R. M. veiksmai negalėjo būti pagrindas pašalinti jį iš Klubo dalininkų. Padarė išvadą, kad ieškovo R. M. reikalavimas pripažinti sprendimą dėl jo pašalinimo negaliojančiu yra pagrįstas. Minėtas išvadas teismas padarė įvertinęs, kad aplinkybės, susijusios su sutarties su UAB „Omega action“ pasirašymu ir jos vykdymu, įvyko iki dalininkų pašalinimo iš įstaigos sąlygų ir tvarkos įtraukimo į Klubo įstatus, todėl Klubo įstatų 22 punktas, kaip reglamentuojantis dalininkų ir viešosios įstaigos civilinius santykius, negali būti taikomas atgaline data vertinant ieškovo veiksmus. Nurodė, kad atsakovės deklaruota Klubui padaryta didelė žala visų ieškovų veiksmais taip pat grindžiama iki Klubo įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (2019 m. balandžio 25 d.) buvusiomis aplinkybėmis. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovų veiksmai tęstiniai, ir vertino, kad byloje pateikti straipsniai iš interneto portalų, publikuoti 2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėnesiais, nepateko į laikotarpį nuo Klubo įstatų pakeitimų įregistravimo iki neeilinio visuotinio Klubo dalininkų 2019 m. liepos 17 d. susirinkimo darbotvarkės išsiuntimo dalininkams. Atsižvelgė į tai, kad Klubo įstatuose nėra įtvirtintos pareigos dalininkams gerinti Klubo finansinę padėtį. Nurodė, kad tai, jog 2018 metus Klubas baigė turėdamas daugiau nei 300 000 Eur grynojo nuostolio, automatiškai nelemia dalininko pareigos imtis priemonių finansinei Klubo padėčiai gerinti. Laikė neįtikinama aplinkybę, kad R. M. darbas kitame klube paneigė jo lojalumą Klubui. Pažymėjo, kad Klubo įstatai neįtvirtino jokio draudimo Klubo dalininkui dalyvauti kito sporto klubo veikloje. Atsakovės teiginius dėl R. M. palaikymo ir M. I. kenkėjiškos veiklos prieš Klubą rėmimo, sprendimų derinimo, siekiant kenkti Klubui, įgyvendinant asmeninius savanaudiškus tikslus, pripažino nepagrįstais įrodymais. Nurodė, kad teisių gynimas teismo keliu nelaikomas kenkėjiška veikla.
9. Pasisakydamas dėl 12 536 Eur nuostolių atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Teismas įvertino, kad pagal 2019 m. birželio 3 d. sudarytą Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį Klubo dalininko teisių pirkėjas I. K. per 3 mėnesius turėjo sumokėti sutarties kainą ir tik praėjus minėtam terminui ieškovas būtų įgijęs teisę reikalauti iš pirkėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. tikėtis gauti 12 536 Eur sumą. Nustatė, kad minėta sutartis vienašališkai nutraukta praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo jos sudarymo (2019 m. rugpjūčio 7 d.) ir nenustatytas realus pirkėjo ketinimas sumokėti sutarties kainą. Teismas padarė išvadą, kad sutartas 3 mėnesių terminas dalininko teisių kainai sumokėti negali patvirtinti realaus pirkėjo ketinimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes terminas pakankamai ilgas ir numatyti visų aplinkybių, turinčių įtakos sutarties vykdymui, objektyviai neįmanoma. Nurodė, kad CK 6.204 straipsnio nuostatos skirtos išsaugoti sutarčiai pasikeitus aplinkybėms, ir tik šalims nepavykus susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo galimas sutarties nutraukimas. Teismas konstatavo, kad 2019 m. birželio 3 d. sutarties šalys iš esmės nesiekė išsaugoti sutarties, t. y. jos realiai vykdyti: I. K., akcentavęs siekį būti Klubo dalininku, neprašė pakeisti sutarties sąlygų, šalys nesitarė dėl sutarties vykdymo sustabdymo (CK 6.240 straipsnio 3 dalis).
10. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovų M. I. ir I. A. ieškinio reikalavimus tenkino – pripažino negaliojančiais atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. liepos 17 d. sprendimus dėl jų pašalinimo iš Klubo.
11. Teismas pripažino, kad M. I., 2019 m. liepos 2 d. sudaręs Klubo dalininko teisių pardavimo sutartį, neteko Klubo dalininko teisių, perleidęs jas K. M., o I. A. – nuo Klubo dalininko teisių dovanojimo 2019 m. liepos 12 d. sutarties sudarymo momento, padovanojęs dalininko teises R. K.. Teismas pažymėjo, kad nėra pareikštas joks savarankiškas reikalavimas nuginčyti minėtas sutartis. Nurodė, kad nors Klubo įstatų 11.1 punkte nustatyta tvarka, kaip asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa Klubo dalininku, tačiau vertino, jog tvarka aktuali dalininkų teises įgijusiems tretiesiems asmenims, bet ne dalininkų teises perleidusiems ieškovams. Konstatavo, kad Klubo neeilinio dalininkų 2019 m. liepos 17 d. susirinkimo metu ieškovai M. I. ir I. A. nebuvo Klubo dalininkais, todėl susirinkimui nebuvo pagrindo spręsti dėl jų pašalinimo iš Klubo dalininkų. Atitinkamai teismui nėra pagrindo vertinti, ar minėto dalininkų susirinkimo metu egzistavo M. I. ir I. A. pašalinimo iš Klubo pagrindai.
12. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo).
13. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ir atsakovės apeliacinius skundus, 2021 m. vasario 9 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą patikslino.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 19 d. neeilinis visuotinis VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas nusprendė patvirtinti Klubo įstatų pakeitimus, kuriais, be kita ko, 22 punktu, nustatė dalininkų pašalinimo iš Klubo sąlygas, tvarką. Pakeistų įstatų 22 punkte įtvirtinta, kad „Dalininkas gali būti šalinimas iš Įstaigos esant šiems pagrindams (bet kuriam vienam iš jų): kai daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja Įstaigos veikloje, nevykdo dalininko pareigų, sistemingai pažeidinėja Įstaigos įstatus, ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius Įstaigos veiklą, sistemingai pažeidinėja krepšinio sporte nusistovėjusias ir pripažintas tradicijas, garbingo žaidimo („fair play“) principus, kenkia Įstaigos ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituoja, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ar padarė Įstaigai didelės žalos. Dalininkas šalinimas iš Įstaigos dalininkų tarpo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, priimtu 2/3 (dviejų trečiųjų) susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Dalininkas laikomas pašalintu ir netenka teisių ir pareigų nuo visuotinio dalininkų sprendimo priėmimo momento. Dalininką pašalinus iš Įstaigos jo sumokėtas įnašas negrąžinamas.“
15. Įvertinęs minėto įstatų 22 punkto, išskyrus dalies, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia, atitiktį protingumo ir sąžiningumo principams, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nors Klubo prezidentas ir dalininkas turėjo tikslą susidariusią konfliktinę situaciją spręsti pašalinant ieškovus iš Klubo ir dėl to buvo reikalinga pakeisti įstatus, nustatyti dalininkų pašalinimo iš Klubo atvejus bei tvarką, vien tokio tikslo turėjimas neužkirto galimybės Klubo dalininkų susirinkime priimti sprendimą dėl įstatų pakeitimo ir atitinkamos dalininkų pašalinimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad įstatų 22 punkte nurodomi atvejai, kada dalininkas gali būti pašalintas iš Klubo, tiesiogiai nesiejami su pačiais ieškovais. Apeliaciniame skunde R. M. nenurodė, kokie konkrečiai dalininko pašalinimo atvejai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Įvertinęs įstatų 22 punkte išvardytus atvejus, kada dalininkas gali būti pašalintas iš Klubo, ir atsižvelgęs į Klubo veiklos pobūdį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dalininko pašalinimo klausimas spręstinas tik esant reikšmingiems pažeidimams, pakeitime taip pat nustatyta sudėtingesnė tokio sprendimo priėmimo tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovo R. M. argumentu dėl negalimumo taikyti įstatymo analogiją, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog viešoji įstaiga kaip juridinis asmuo yra panaši į asociaciją, todėl yra galima taikyti įstatymo analogiją. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ir viešoji įstaiga savo įstatuose gali nustatyti dalininkų pašalinimo iš įstaigos sąlygas bei tvarką. Priešingas aiškinimas lemtų tokios situacijos susidarymą, kai viešosios įstaigos dalininkai savo veiksmais trukdo viešajai įstaigai įgyvendinti savo veiklos tikslus, tenkinančius viešuosius interesus, ir tai pažeistų ir visuomenės teisėtus lūkesčius gauti savo interesų patenkinimą iš viešosios įstaigos vykdomos veiklos.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo R. M. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Klubo dalininkų įnašus, o ne dalininkų teises, pripažino dalininkų nuosavybe, tačiau nusprendė, kad tai neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pakeistų įstatų 22 punkte, be teismo pripažintos teisės aktams prieštaraujančios sąlygos dėl įnašo negrąžinimo, nėra nurodoma, jog pašalinus dalininką iš Klubo už dalininko teises nebus jam kompensuojama, punkte aptariami tik atvejai, kada dalininkas gali būti pašalintas iš Klubo. Pripažino, kad įstatų 22 punkto nuostatos, įtvirtinančios dalininko pašalinimo iš Klubo atvejus bei tokio sprendimo priėmimo tvarką, tiesiogiai nepažeidžia ieškovo teisės į nuosavybę.
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų M. I. ir I. A. reikalavimus dėl sprendimų pašalinti juos iš Klubo dalininkų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat sutiko su teismo išvada, kad atsakovė neįrodė buvus pakankamus ir realius pagrindus pašalinti iš Klubo dalininkų ieškovą R. M., o nutarimo projekte bei susirinkimo protokole užfiksuoti išvardyti R. M. veiksmai negali būti pagrindas pašalinti jį iš Klubo dalininkų tarpo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas R. M. neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – patirtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkino.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovas R. M. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas tik iš dalies pripažinti atsakovės neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu patvirtintų Klubo įstatų 22 punktą negaliojančiu, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio dalį dėl viso minėto įstatų 22 punkto pripažinimo negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK 1.8 straipsnio 1 dalį ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant šią teisės normą, nepagrįstai taikė įstatymo analogiją ir viešųjų įstaigų dalininko pašalinimo iš viešosios įstaigos instituto teisėtumo klausimą sprendė pagal asociacijų veiklą reglamentuojantį Asociacijų įstatymą.
20.2. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintus esminius nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principus ir nukrypdami nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant šias teisės normas, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad viešosios įstaigos dalininkų pašalinimas yra viešosios įstaigos įstatų reglamentavimo dalykas ir atitinkamai viešosios įstaigos dalininkai gali būti pašalinti iš viešosios įstaigos bei jų turėtos dalininko teisės nusavinamos viešosios įstaigos įstatų (o ne įstatymo) pagrindu. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai be jokio teisinio pagrindo išplėtė nuosavybės ribojimo pagrindus viešųjų įstaigų dalininko teisių, kaip nuosavybės teisės objekto, atžvilgiu.
21. Atsiliepimu į ieškovo R. M. kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Skundžiamu visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nėra kėsinamasi į ieškovo R. M. ir kitų dalininkų nuosavybę. Dalininkų pašalinimo institutas atlieka apsauginę funkciją, t. y. šalinami tie dalininkai, kurių veiksmai ir / ar neveikimas daro esminę žalą įstaigai, kaip viešajam juridiniam asmeniui, prieštarauja įstaigos tikslams, sudaro esmines kliūtis įstaigai vykdyti veiklą ir siekti įstatuose įtvirtintų tikslų. Toks institutas atitinka Konstitucinio Teismo poziciją, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ginčijamu dalininkų pašalinimo institutu siekiama išvengti, jog Klubo dalininkais nebūtų asmenys, kurie savo veiksmais pažeidžia Klubo interesus, trukdo atsakovei įgyvendinti Klubo įstatų 5 punkte nurodytus veiklos tikslus, susijusius su krepšinio sporto plėtojimu bei populiarinimu.
21.2. Vadovaujantis Klubo įstatų 10 punktu, kurio ieškovas R. M. neginčija ir kurio nuostatos yra likusios iš ankstesnės atsakovės įstatų redakcijos, pageidaujantis tapti dalininku asmuo pateikia atsakovės vadovui prašymą juo tapti, šiame prašyme, be kita ko, išreiškia pritarimą atsakovės veiklos tikslams. Taigi, pritarimas atsakovės veiklos tikslams yra esminė ir būtina asmens tapimo įstaigos dalininku prielaida ir sąlyga, todėl pagrįsta, kad asmens veikimas prieš atsakovės veiklos tikslus sudaro sąlygas įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis jį pašalinti iš dalininkų tarpo.
21.3. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata yra savarankiškas pagrindas, suteikiantis atsakovei teisę savo įstatuose įtvirtinti dalininkų pašalinimo iš įstaigos institutą. Tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręs, kad dalininkų pašalinimo iš viešosios įstaigos institutas nepažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio ir Konvencijos Protokolo Nr. 1, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo analogijos taikymo netenka prasmės.
22. Ieškovai M. I. ir I. A. bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į kasacinį skundą nustatytais terminais nepateikė.
IV. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. KT149- N15/2022 esmė
23. Teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama nuspręsti, ar CK 2.34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo nustatytas draudimas viešųjų įstaigų dalininkų teisių išpirkimui mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikyti CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje esantį teisinį reguliavimą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
24. Konstitucinis Teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. KT149-N15/2022 pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija, Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.34 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją viešosioms įstaigoms šio kodekso antrosios knygos IX skyrius netaikomas, neprieštarauja Konstitucijai.
25. Konstitucinis Teismas pirmiau minėtą nutarimą motyvavo nurodydamas viešųjų įstaigų skirtumus nuo CK antrosios knygos IX skyriuje nurodytų privačių juridinių asmenų, be kita ko, kad viešųjų įstaigų dalininkai, nors ir dalyvauja viešosios įstaigos veikloje turtinio įnašo pagrindu, neturi kokių nors dalių, nustatomų pagal jų, kaip dalininkų, įnašus į viešosios įstaigos kapitalą, jų teisės iš esmės skiriasi nuo CK antrosios knygos IX skyriuje nurodytų privačių juridinių asmenų dalyvių teisių: naudodamiesi savo teisėmis viešosios įstaigos dalininkai siekia tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą ir nesiekia kokios nors materialinės naudos iš viešosios įstaigos veiklos sau ar kitiems dalininkams, neįgyja reikalavimo teisės į viešosios įstaigos pelną ar kitą turtą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
26. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami klausimai susiję su galimybe viešosios įstaigos įstatuose visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti teisę įstatų įtvirtintais atvejais pašalinti įstaigos dalininką.
28. Kaip nurodyta šios nutarties 5 punkte, pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino Klubo įstatų dalį, pagal kurią, pašalinus viešosios įstaigos dalininką, jo įnašas negrąžinamas, neteisėta ir dėl to ginčo tarp šalių kasacinėje byloje nėra.
29. Ieškovas R. M. kasaciniame skunde nurodo, kad viešosios įstaigos įstatuose apskritai negali būti nustatyta jos organo teisė pašalinti dalininką, nes tokia galimybė neįtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatyme, o įstatymo analogiją bylą nagrinėję teismai taikė ir viešųjų įstaigų dalininko pašalinimo iš viešosios įstaigos instituto teisėtumo klausimą sprendė pagal asociacijų veiklą reglamentuojantį Asociacijų įstatymą nepagrįstai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvimas viešosios įstaigos dalininku yra siejamas su atitinkamos viešosios įstaigos dalininko teisių turėjimu, todėl, viešosios įstaigos organui įgyvendinus minėtą dalininko pašalinimo teisę, pastarasis ne savo noru praranda nuosavybės teisę į jo iki tol valdytas viešosios įstaigos teises.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kasaciniame skunde keliamą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, susijusį su galimybe pašalinti viešosios įstaigos dalininką, pirmiausiai būtina atskleisti viešosios įstaigos ypatumus bei jų nulemtą Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintų viešosios įstaigos dalininko teisių pobūdį ir apimtį.
Dėl viešosios įstaigos ypatumų, dalininko teisių pobūdžio ir apimties
31. CK 2.34 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius (1 dalis). Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) (2 dalis).
32. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, CK, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.
33. Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams, o pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viešajai įstaigai neleidžiama gauto perviršio (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą atvejį dalininkui gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto, kurio vertė negali būti didesnė už įnašo vertę; skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens; užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.
34. Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
35. Pagal Viešųjų įstaigų 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viešosios įstaigos nuosavo kapitalo pagrindą sudaro dalininkų kapitalas, kuris, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, yra lygus dalininkų įnašų vertei. Šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyta, kad dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Kiekvieno įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ar atitinka turto vertinimo ataskaitoje, sudarytoje ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki dalininko įnašo perdavimo viešajai įstaigai, nurodytą turto vertę. Jeigu dalininku tampa asmuo, įgijęs dalininko teises iš viešosios įstaigos dalininko, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę. Jeigu dalininkas įgyja dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko, dalininko įnašų vertė padidėja jam dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų verte. Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda viešajai įstaigai įnašą ar įsigyja dalininko teises iš kito dalininko, šis dokumentas turi būti pakeistas.
36. Nebaigtinis viešosios įstaigos dalininko neturtinių teisių sąrašas pateiktas Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; 2) susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą; 3) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams; 4) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją; 5) kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta viešosios įstaigos dalininko teisė parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises.
37. Viešosios įstaigos dalininkui įstatymo taip pat suteikta turtinė teisė – gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį. Ši teisė įgyvendinama Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka – patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas; dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei; jei lieka nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą.
38. Apibendrinus pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą matyti, kad viešosios įstaigos dalininku asmuo gali tapti ir kartu dalininko teises įgyti, jeigu jis viešajai įstaigai perduoda įnašą arba dalininko teises įgyja iš kito asmens. Dalininkas neturtines teises gali įgyvendinti tik siekdamas, kad būtų patenkinti viešieji interesai, dėl kurių tenkinimo įsteigta ir veikia viešoji įstaiga, bet negali siekti ir gauti turtinės naudos sau ar kitiems dalininkams. Net ir viešosios įstaigos likvidavimo atveju įgyvendindamas turtinę teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto, dalininkas negali gauti turtinės naudos, susijusios su jo buvimu dalininku, kadangi jis turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto ne didesnės vertės, nei jo įnašo (įnašų), kurį (kuriuos) patvirtina viešosios įstaigos jam išduotas dokumentas, vertė.
Dėl galimybės pašalinti viešosios įstaigos dalininką
39. Spręsdami, ar viešosios įstaigos įstatuose galima nustatyti dalininkų pašalinimo tvarką ir sąlygas, bylą nagrinėję teismai laikėsi pozicijos, kad nors Viešųjų įstaigų įstatymas dalininkų šalinimo instituto neįtvirtina, tačiau ir nedraudžia savo įstatuose jo nustatyti. Šią poziciją jie grindė Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią įstatuose gali būti ne tik įstatyme aptartų, bet ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, pagal įstatymo analogiją taikė Asociacijų įstatymą, kuriame nustatyta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta ir narių pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos.
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Vadinasi, įstatymo analogija galima tik nustačius, kad nėra pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį.
42. Spręsdama dėl pozityviosios teisės normų, galimai reglamentuojančių nagrinėjamoje byloje kilusį ginčo santykį, (ne)buvimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų įstaigų įstatyme, skirtingai nei Asociacijų įstatyme, nėra reguliavimo, nustatančio, kad viešosios įstaigos įstatuose turėtų ar galėtų būti nustatyta viešosios įstaigos organo teisė pašalinti dalininką.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, pagal kurią viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kitų Viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę viešosios įstaigos įstatuose įtvirtinti viešosios įstaigos organo teisę pašalinti viešosios įstaigos dalininką.
44. Tokį vertinimą teisėjų kolegija grindžia Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintais viešosios įstaigos kaip viešojo juridinio asmens bei viešosios įstaigos dalininko, kuris viešosios įstaigos veikloje dalyvauja (tampa viešosios įstaigos dalininku ir įgyvendina dalininko teises) turtinio įnašo pagrindu, kas būdinga privataus, bet ne viešojo juridinio asmens dalyviui, ypatumais.
45. Kadangi asmens buvimas viešosios įstaigos dalininku yra grindžiamas jo paties ar kito asmens, iš kurio pirmasis įgijo dalininko teises, įstaigai perduotu turtiniu įnašu, t. y. nuosavybe, o viešosios įstaigos likvidavimo atveju dalininkas turi teisę atgauti šią nuosavybę ar jos dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, viešosios įstaigos dalininko turtinės teisės apsaugai taikytinas savininko teisių apsaugai skirtas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje (23 straipsnis), CK (4.93 straipsnis), kituose teisės aktuose.
46. Įvertinusi visa, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra įtvirtintas reguliavimas, nustatantis pareigą ar teisę viešosios įstaigos įstatuose nustatyti viešosios įstaigos organo teisę pašalinti viešosios įstaigos dalininką. Šiame įstatyme taip pat nėra teisės normų, nukreipiančių į kitus įstatymus, kuriuose būtų toks reguliavimas.
47. Pasisakydama dėl galimybės sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą taikyti kituose teisės aktuose esantį teisinį reguliavimą pagal įstatymo analogiją, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 44–45 punktuose, taip pat į tai, kad dalyvavimas asociacijų veikloje grindžiamas narystės, bet ne turtinio įnašo pagrindu, nėra tokio teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumo, kuris leistų daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui (žr. šios nutarties 40 punktą), todėl nagrinėjamoje byloje negali būti pagal įstatymo analogiją taikoma Asociacijų įstatyme įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta narių pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, kad viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams, todėl kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui, negalėtų būti pašalinamas užtikrinant, kad pašalinimo procese nebus pažeistos įstatymų saugomos jo, kaip dalininko, teisės.
49. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje aktualus ir turėtų būti taikomas CK antrosios knygos IX skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta juridinio asmens dalyvio teisė kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teisės, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. Taip pat mutatis mutandis turėtų būti taikomas ir teisinis reguliavimas, nustatantis minėtos teisės įgyvendinimą. Pagrindą taikyti šias teisės normas teisėjų kolegija grindžia šios nutarties 44–45 punktuose nurodytais argumentais.
50. Nors CK 2.34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas, tai, kad jis viešosioms įstaigoms, kaip viešiesiems juridiniams asmenims, gali būti taikomas mutatis mutandis, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtino ir Konstitucinis Teismas, 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. KT149-N15/2022 pripažinęs, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija, Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.34 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją viešosioms įstaigoms šio kodekso antrosios knygos IX skyrius netaikomas, neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi Konstitucinis Teismas, kaip minėta šios nutarties 25 punkte, pirmiau minėtą nutarimą motyvavo nurodydamas viešųjų įstaigų skirtumus nuo CK antrosios knygos IX skyriuje nurodytų privačių juridinių asmenų, teisėjų kolegijos vertinimu, CK antrosios knygos IX skyriuje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymas viešosioms įstaigoms ne tiesiogiai, bet atsižvelgus į viešųjų įstaigų skirtumus nuo CK antrosios knygos IX skyriuje nurodytų privačių juridinių asmenų, t. y. taikymas mutatis mutandis, galimas.
51. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintus viešosios įstaigos, kaip viešojo juridinio asmens, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus, taip pat į viešosios įstaigos dalininko teisių įgijimo bei jų įgyvendinimo ypatumus, mutatis mutandis taikant CK antrosios knygos I dalies IX skyriaus normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio teisės kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teisės, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi, įgyvendinimą, viena vertus, turėtų būti užtikrinta viešosios įstaigos dalininko, kurio teisės išperkamos priverstine tvarka, turtinės teisės, susijusios su įnašu, apsauga, kita vertus, nepaneigtas viešosios įstaigos veiklos tęstinumas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas viešuoju interesu. Todėl, sprendžiant dėl išperkamų viešosios įstaigos dalininko teisių kainos (sumokama maksimali kaina, atitinkanti dalininko įnašo (įnašų), kurį (kuriuos) patvirtina viešosios įstaigos jam išduotas dokumentas, vertę, kaip nurodyta šios nutarties 39 punkte pateiktame teisinio reguliavimo apibendrinime, sumokama mažesnė kaina ar apskritai ji nemokama), turėtų būti nustatyta, kokios vertės viešosios įstaigos turto turėtų teisę gauti viešosios įstaigos dalininkas, dėl kurio teisių išpirkimo kainos yra sprendžiama, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu viešoji įstaiga būtų likviduojama. Taip nustatyta kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrintų pusiausvyrą tarp viešosios įstaigos dalininko teisės gauti teisingą atlyginimą už išperkamas teises ir kito (kitų) viešosios įstaigos dalininko (dalininkų) intereso inicijuoti priverstinį dalininko teisių išpirkimą bei nutraukti dalininko, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos tikslams, veiksmus, tokiu būdu užtikrinant viešosios įstaigos veiklos tęstinumą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias galimybę pašalinti viešosios įstaigos dalininką, nepagrįstai pagal analogiją taikė Asociacijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai keistini tenkinant ieškovo R. M. ieškinio dalį dėl Klubo įstatų 22 punkto pripažinimo negaliojančiu visa apimtimi.
53. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. Pažymėtina, kad bylos šalių ginčas žemesnės instancijos teismuose buvo nagrinėtas du kartus. Ieškovas R. M. ieškiniu reiškė du neturtinius ir vieną turtinį reikalavimą ir atitinkamai už juos sumokėjo 432 Eur (75 + 75 +282). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo R. M. realios ir pagrįstos atstovavimo išlaidos bylą du kartus nagrinėjant šios instancijos teismuose sudaro 1505,44 Eur. Kadangi, atsižvelgiant į galutinę procesinę bylos baigtį, iš esmės yra tenkintini du ieškovo neturtiniai reikalavimai, o turtinis atmestinas, ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėto 150 Eur (75 + 75) žyminio mokesčio atlyginimas. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (patenkinti du iš trijų) ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas 1008,64 Eur (1505,44 x 67 / 100) atstovavimo išlaidų atlyginimas. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 1158,64 Eur (150 + 1454,28) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
55. Bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 774 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškiniu buvo pareikšti penki reikalavimai (trys – R. M. ir po vieną reikalavimą M. I. ir I. A.) ir tik vienas R. M. reikalavimas pripažintas nepagrįstu (dėl nuostolių atlyginimo), proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmestas vienas iš penkių) atsakovei iš ieškovės priteistinas 154,80 Eur (774 Eur x 20 / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus atsakovės ir 54 punkte nurodytų ieškovo R. M. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovo R. M. naudai priteistina 1003,84 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
56. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovas už apeliacinį skundą dėl procesinio sprendimo, kuriuo netenkinti trys ieškinio reikalavimai, sumokėjo 432 Eur žyminio mokesčio. Kadangi iš esmės yra tenkintini du ieškovo neturtiniai reikalavimai, o turtinis atmestas, ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėto 150 Eur (75 + 75) žyminio mokesčio atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo patirtų 769,53 Eur atstovavimo išlaidų dydį laikė neviršijančiu teisės aktų nustatyto maksimalaus dydžio užmokesčio už apeliacinį skundą parengimą. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (patenkinti du iš trijų) ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas 515,59 Eur (769,53 x 67 / 100) atstovavimo išlaidų atlyginimas. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 665,59 Eur (150 + 515,59) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
57. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovas už apeliacinį skundą, kuriuo reiškė du reikalavimus, sumokėjo 357 Eur žyminį mokestį (282 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį) ir patyrė: 1331 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą; 532,40 Eur – už pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Kadangi tenkintas tik neturtinis jo reikalavimas, ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminio mokesčio atlyginimas ir proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkintas vienas iš dviejų) jam iš atsakovės priteistinas 665,50 Eur (1331 x 50 / 100) išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimas. Tuo tarpu susidariusios išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą priteistinos visos, nes atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas atmesti ieškovo reikalavimą dėl jo pašalinimo iš dalininkų yra atmestas. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 1272,9 Eur (75 + 665,50 + 532,40) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
58. Bendras ieškovui priteistinų jo patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 2942,33 Eur (55–57 punktai).
59. Tenkinant kasacinį skundą, ieškovui R. M. iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, sudarančių sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį, atlyginimas, taip pat bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlyginimas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1497,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą už kasacinio skundo parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta suma neviršija užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.12 punkte, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 1572,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybė patyrė 89,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo R. M. priteistina 17,86 Eur (89,30 Eur x 20 / 100) šių išlaidų atlyginimo, o valstybei iš atsakovės – 71,44 Eur (89,30 – 17,86) šių išlaidų atlyginimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo išduotas vykdomasis dokumentas dėl 26,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimu, yra įvykdytas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įvertinus bylos procesinę baigtį, apgręžtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis grąžinant ieškovui dalį iš jo išieškotų lėšų ir atitinkamai šias lėšas papildomai priteisiant iš atsakovės (CPK 760, 762 straipsniai).
61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,14 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus tenkinti kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, 760, 762 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti negaliojančia atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ įstatų 22 punktas: „Dalininkas gali būti šalinimas iš Įstaigos esant šiems pagrindams (bet kuriam vienam iš jų): kai daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja Įstaigos veikloje, nevykdo dalininko pareigų, sistemingai pažeidinėja Įstaigos įstatus, ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius Įstaigos veiklą, sistemingai pažeidinėja krepšinio sporte nusistovėjusias ir pripažintas tradicijas, garbingo žaidimo („fair play“) principus, kenkia Įstaigos ir krepšinio sporto reputacijai, ją diskredituoja, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ar padarė Įstaigai didelės žalos. Dalininkas šalinimas iš Įstaigos dalininkų tarpo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, priimtu 2/3 (dviejų trečiųjų) susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Dalininkas laikomas pašalintu ir netenka teisių ir pareigų nuo visuotinio dalininkų sprendimo priėmimo momento. Dalininką pašalinus iš Įstaigos jo sumokėtas įnašas negrąžinamas.“
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1003,84 Eur (vieną tūkstantį tris Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) valstybei 71,44 Eur (septyniasdešimt vieną Eur 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 17,86 Eur (septyniolika Eur 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) šių bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą:
ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 665,59 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 59 ct);
ieškovui M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 422,26 Eur (keturis šimtus dvidešimt du Eur 26 ct);
ieškovui I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 422,26 Eur (keturis šimtus dvidešimt du Eur 76 ct).
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) šių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą:
ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1272,90 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du Eur 90 ct);
ieškovui M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis Eur 30 ct);
ieškovui I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis Eur 30 ct).“
Atgręžti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, pagal kurį iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei išieškota 26,79 Eur (dvidešimt šeši Eur 79 ct), vykdymą ir šių sumokėtų lėšų dalį, sudarančią 8,93 Eur (aštuonis Eur 93 ct), grąžinti ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) valstybei 8,93 Eur (aštuonis Eur 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) 1572,77 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du Eur 77 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ (j. a. k. 301048677) valstybei 12,14 Eur (dvylika Eur 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė