Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-150-378-2023].docx
Bylos nr.: e3K-3-150-378/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
UAB ,,Čiurlionio tiltas" 304223950 Ieškovas
AB SEB bankas 112021238 Ieškovas
RUAB Šilutės automobilių keliai 177003120 trečiasis asmuo
UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS 141972256 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2.4.3. Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.5. Bylos dėl įskaitymo
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos

?

Civilinė byla Nr. e3k-3-150-378/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartį bei pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovėms akcinei bendrovei SEB bankui ir uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovės AB SEB bankas ir UAB „Čiurlionio tiltas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos:

2.1.                      įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją visą laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 (toliau – koncesijos sutartis) nebūtų nutraukta, tinkamai vykdyti šią koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieškovės AB SEB banko sąskaitą minimalų koncesijos mokestį, kurį sudaro 141 656,25 Eur finansiniai kaštai (Fk) ir 232 216,87 Eur minimalūs projektavimo ir statybos kaštai (Sk min.);

2.2.                      pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą;

2.3.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur dydžio įsiskolinimą;

2.4.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei AB SEB bankui 85 839,17 Eur dydžio įsiskolinimą;

2.5.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 606,69 Eur dydžio palūkanas;

2.6.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovei AB SEB bankui 557,75 Eur dydžio palūkanas;

2.7.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovėms AB SEB bankui ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų;

2.8.                      iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieškovėms AB SEB bankui ir UAB „Čiurlionio tiltas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovės nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta koncesijos sutartis, pagal kurią koncesininkės įsipareigojo savo sąskaita suprojektuoti ir pastatyti Kaune esančio M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą ir 23 metus po pastatymo jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo 23 metus po statybos darbų pabaigimo mokėti koncesininkėms koncesijos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar koncesijos sutartis vėliau bus nutraukta, ir nepriklausomai nuo to, dėl kurios šalies kaltės.

4.       Ieškovės pažymėjo, kad UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (su pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteikė 73 000 000 Lt dydžio finansavimą koncesijos sutarčiai vykdyti. Vykdant koncesijos sutarties sąlygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y. bankas perėmė reikalavimo teises į iš koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininkių reikalavimą atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min.) (73 mln. Lt apimtimi) ir finansinių kaštų (Fk) (45 mln. Lt), iš viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo. Koncesijos sutartyje susitarta dėl minimalios finansinių kaštų sumos (45 mln. Lt), kurios pagal šalių nustatytą palūkanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į reguliarius ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkėms.

5.       Per 20082009 m. finansų krizę iš esmės pasikeitus koncesininko pagal kreditavimo sutartį bankui mokamų palūkanų dydžiui (jam keletą kartų viršijant koncesijos sutarties priede Nr. 3 nurodytą šalių nustatytą palūkanų bazę – 3,51 proc.), koncesijos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarties šalys, siekdamos aiškumo dėl savo prievolių pagal atitinkamas sutartis vykdymo, 2009 m. kovo 24 d. pasirašė Susitarimą Nr. 00042840-20 (toliau – trišalis susitarimas), kuriuo nustatė techninius finansinių kaštų (Fk), kaip sudėtinės koncesijos mokesčio dalies, atsakovės mokamos koncesininkui (o pagal reikalavimo perleidimo sutartį – bankui), kompensavimo mechanizmo aspektus. Šiuo trišaliu susitarimu dar kartą buvo paaiškinta, kad būtent atsakovė pagal koncesijos sutartį įsipareigojo kompensuoti koncesininkui koncesijos laikotarpiu jo patirtus nuostolius dėl palūkanų bazės pokyčių. Tą atsakovė ir darė, greta įprastinių finansinių kaštų (Fk), kaip koncesijos mokesčio dalies, dengimo 20092011 m. apmokėdama 5 papildomas koncesininko sąskaitas kaip finansinių kaštų kompensaciją.

6.       Vėliau, t. y. pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį.

7.       Įvykus šiam koncesininkės pasikeitimui, be to, siekdamas išvengti palūkanų pokyčių kaip per 20082009 m. finansų krizę pasikartojimo, bankas ėmėsi papildomų priemonių, kad būtų maksimaliai sumažintos visos su kreditavimo sutarties vykdymu susijusios rizikos. UAB „Čiurlionio tiltas“ vardu banke buvo atidaryta tikslinė sąskaita lėšoms kapitaliniam remontui kaupti pagal koncesijos sutartį, be to, tarp UAB „Čiurlionio tiltas“ ir banko buvo sudaryta išvestinių finansinių priemonių sutartis, pagal kurią buvo užfiksuoti UAB „Čiurlionio tiltas“ palūkanų kaštai pagal kreditavimo sutartį (užfiksuotas palūkanų lygis iki 0,95 proc.). Dėl šių ir kitų pakeitimų UAB „Čiurlionio tiltas“ ir bankas susitarė 20162017 m. pasirašydami kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 11-14.

8.       Atsakovė, 12 metų tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 15 d. vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį ir vienašališkai nusprendė pakeisti mokėtiną koncesijos mokesčio sumą, sumažindama koncesijos mokesčio ketvirtinę įmoką 59 proc. Siekdama pagrįsti, kodėl nutarė reikšmingai sumažinti iki tol 12 metų tinkamai mokėtą koncesijos mokesčio dalį – finansinius kaštus (Fk), atsakovė nurodė, kad: (i) finansavimo kaštai yra tik priemonė, kuri atlygina pinigų, kuriais užtikrintas finansavimas koncesijos ruožo projektavimui ir statybai, kainą už jų grąžinimą per ilgą laiką, o koncesininko pelnas nuo finansinių kaštų dalies nėra nustatytas; (ii) koncesijos sutartyje nustatyta, kad pasiūlymo pateikimo metu finansiniai kaštai apskaičiuoti imant tuo metu esantį 12 mėn. VILIBOR ir kasmet perskaičiuojami pagal kintamos palūkanų normos dalį, todėl 45 mln. Lt suma esą nėra fiksuota, o ją šalys susitarė perskaičiuoti pagal per atsiskaitomąjį ketvirtinį laikotarpį buvusį kintamos palūkanų normos faktinį kitimą; (iii) trišaliame susitarime nustatyta, kad, esant mažesnei palūkanų normai, bus kaupiamas rezervas galimiems ateities koncesininko nuostoliams padengti, ir tai neva pagrindžia, jog koncesijos mokesčio finansinių kaštų dalis gali būti mažinama. Taigi, atsakovė nutarė įskaityti į likusius koncesijos mokesčio mokėjimus koncesijos sutartyje nustatytą baudą dėl koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės (289 620 Eur) ir koncesininko planuotą pelno dalį (62 370 Eur), o dėl koncesininko sukauptos ir nepanaudotos finansinių kaštų dalies (3 683 914 Eur) laiko, kad savivaldybė yra jau iš anksto sumokėjusi kaip dalį sutarto atlyginimo koncesininkui per visą koncesijos laikotarpį. Ieškovių vertinimu, atsakovė nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą neturėjo teisės sumažinti bankui mokamos finansinių kaštų dalies ir dėl jos atlikti įskaitymo.

9.       Nepriklausomai nuo koncesijos sutarties vykdymo aplinkybių, bankas turi teisę per kalendorinį metų ketvirtį gauti 373 873,12 Eur koncesijos mokesčio, kurį sudaro 141 656,25 Eur finansinių kaštų (Fk) dalis ir 232 216,87 Eur minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min.) dalis. Tokia buvo esminė ir pagrindinė banko finansavimo suteikimo koncesijai sąlyga, ir su ja savivaldybė, pasirašydama 2006 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sutiko. Atsakovei atlikus 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimą, bankui buvo pervesta tik 173 563,99 Eur koncesijos mokesčio (eksploatacijos kaštai – 6706,11 Eur atiteko koncesininkui ir nėra ginčo objektas): 34 324,96 Eur finansinių kaštų dalis ir 139 239,03 Eur minimalių projektavimo ir statybos kaštų (Sk min.) dalis. Todėl atsakovė liko skolinga bankui (o UAB ,,Čiurlionio tiltas“ perėmus atitinkamos apimties reikalavimo teisę iš banko – ir UAB ,,Čiurlionio tiltas“) 200 309,13 Eur. Atsakovės neteisėtai atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir iš jos priteistina 200 309,13 Eur koncesijos mokesčio finansinių kaštų dalies (107 331,29 Eur) ir minimalių projektavimo ir statybos kaštų dalies (92 977,84 Eur) skola bei palūkanos už netinkamą prievolės įvykdymą.

10.       Atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti visą koncesijos mokestį už 2021 m. I ketvirtį ir likus skolingai 200 309,13 Eur, bankas pasinaudojo reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 punkte įtvirtinta regreso teise ir iš UAB „Čiurlionio tiltas“ einamosios sąskaitos nurašė dalį atsakovės įsiskolinimo (114 469,96 Eur), taip padengdamas trūkstamas bankui mokamo kredito įmokos ir mokamų palūkanų dalis. Atitinkamai, vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties 4.3 punktu, 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ buvo pasirašytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur apimtimi. Dėl nurodytos priežasties byloje buvo pareikšti du piniginiai reikalavimai: (i) dėl 114 469,96 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo UAB „Čiurlionio tiltai“; ir (ii) dėl 85 839,17 Eur sumos (ir atitinkamos dalies palūkanų) priteisimo AB SEB bankui.

11.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 3 683 914 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Nurodė, kad atsakovė tinkamai nustatė koncesijos sutarties nutraukimo finansines pasekmes, tai atliko vadovaudamasi tiesiogiai ir aiškiai koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovių pateikiama koncesijos sutarties nuostatų interpretacija iš esmės reiškia teismų praktikoje apibūdintą ir paneigtą nepralaimimos loterijos situaciją, kai bet kuriuo atveju sutarties nuostatos yra palankios tik vienai iš šalių, neišlaikant šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

13.       Koncesijos sutartimi atsakovė įsipareigojo finansuoti faktines finansines išlaidas (Fk). Tiek koncesijos sutartyje, tiek ir 2009 m. susitarime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė „dengia / kompensuoja“ finansines išlaidas, o atsakovės mokama finansinių išlaidų dalis po jos perskaičiavimo kitų metų pradžioje gali būti mažesnė nei atsakovės sumokėta per einamuosius metus. Po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) nustatyta, kad finansiniai kaštai (Fk) turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Koncesijos mokestis koncesijos sutarties vykdymo metu (koncesijos sutarties 35 punktas) ir kompensacija koncesininkui sutarties nutraukimo atveju (koncesijos sutarties 42.4 punktas) nėra tas pats.

14.       Vykdant koncesijos sutartį dėl koncesijos mokesčio finansinių išlaidų dalies susidarė 3,6 mln. Eur permoka, ši permoka priklauso atsakovei. Finansinių išlaidų dalį buvo nustatyta perskaičiuoti kiekvienų metų pradžioje iki sausio mėn. pabaigos, bet jos permokos nebuvo nustatyta kasmet grąžinti atsakovei. Šalys numatė šią permoką naudoti ateities mokėjimams, t. y. ja mažinti atsakovės mokėjimus pagal koncesijos sutartį. Kadangi nuostolių dėl finansinių išlaidų dalies per pastaruosius 10 metų neatsirado, permoka pagrįstai gali būti naudojama ir pagrindiniams mokėjimams dengti. Permoka bet kuriuo atveju negali tiesiog dingti ir nepriklausyti niekam. Permoka susidar4 atsakovei vykdant savo įsipareigojimus pagal koncesijos sutartį ir ji yra skirta atsakovės įsipareigojimams pagal koncesijos sutartį vykdyti. Todėl nutraukus koncesijos sutartį būtų neekonomiška ir nelogiška toliau šią didelės apimties permoką laikyti pas ieškoves. Atsakovės įsitikinimu, būtų pagrįsta ir logiška susidariusį 3,6 mln. Eur rezervą naudoti palaipsniui, jo sąskaita mažinant atsakovės toliau mokamą koncesijos mokestį. Jeigu teismas nuspręstų, kad tokios teisės atsakovė neturi, atsakovė prašė priteisti jai solidariai iš ieškovių 3 683 914 Eur dėl permokos susidariusią skolą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

15.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį atmetė. Pripažino negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą 84 882,81 Eur finansinių kaštų (Fk) permokos dalimi, 6657,93 Eur baudos dalimi ir 1437,10 Eur ekonominių kaštų (Ek) pelno dalimi; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur dydžio įsiskolinimą, 606,69 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovei AB SEB bankui 85 839,17 Eur dydžio įsiskolinimą, 557,75 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 156,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8240,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokią koncesijos mokesčio sumą turi teisę gauti bankas po koncesijos sutarties nutraukimo. Nustatant bankui priklausančią koncesijos mokesčio sumą, tarp šalių kilo ginčas dėl to: 1) ar koncesijos sutartyje finansiniai kaštai (Fk) nustatyti kaip fiksuota suma, 2) ar yra susidariusi finansinių kaštų (Fk) dalies permoka ir ar atsakovė turi teisę reikalauti šios permokos grąžinimo, 3) ar atsakovė turi teisę mažinti koncesijos mokesčio Sk (min.) dalį.

17.       Įvertinęs šalių sutartyse esančias sąlygas dėl atsakovės įsipareigojimo mokėti finansinius kaštus (Fk), teismas nusprendė, kad sutarčių sąlygos yra pakankamai aiškios ir suprantamos, neleidžiančios daryti dviprasmiškų išvadų. Teismui nekilo abejonių, kad koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui finansiniai kaštai (Fk) yra nustatyti fiksuota suma, t. y. 45 mln. Lt, kuri aiškiai įvardyta tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek reikalavimo perleidimo sutartyje. Teismas nurodė, kad jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą, sutarčių sąlygose nebuvo, nors šalys, esant jų tokiai valiai, galėjo įtraukti sąlygą, jog finansiniai kaštai skaičiuojami pagal faktą. Teismas nustatė, kad pastovi finansinių kaštų suma (141 655,87 Eur) kas ketvirtį ir buvo mokama iki koncesijos sutarties nutraukimo. Atsakovė neprašė šios, pastoviai mokamos, sumos apskaičiuoti pagal faktines finansinių kaštų išlaidas, o susidariusios permokos grąžinti.

18.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad po sutarties nutraukimo koncesijos sutartyje (42.4.2 punktas) nustatyta, jog finansiniai kaštai (Fk) turi būti skaičiuojami ir mokami pagal faktą, nes koncesijos sutarties 42.4.2 punkte kalbama apie kompensaciją. Tai, kad koncesijos sutarties 42.4 straipsnyje kalbama apie kompensaciją, niekaip nedaro įtakos finansinių kaštų dydžiui ir jų skaičiavimo tvarkai. Teismas nustatė, kad koncesijos sutarties 42.4.2 ir 42.4.3 punktuose nenurodyta, jog turi būti kompensuojamos tik faktinės finansinės išlaidos, priešingai, pasakyta, kad turi būti kompensuojamos visos koncesininko finansavimo išlaidos ir kad „Suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti/kompensuoti Koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), taip kaip tai yra numatyta Sutartyje ir jos priede Nr. 3. Tokiu atveju taip pat galioja ir Sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra numatyta Sutarties priede Nr. 3“. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė turėjo mokėti finansinius kaštus (Fk) tokio paties dydžio ir tokia pat tvarka, kaip ir iki sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovės pagrįstai reikalauja priteisti 107 331,29 Eur finansinių kaštų dalį, nes iš priklausančios sumokėti sumos (141 656,25 Eur) atsakovė sumokėjo tik 34 324,96 Eur sumą.

19.       Teismas nusprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes, kaip pagrįstai nurodė ieškovės, atsakovės nurodoma permoka pagal šalių trišalį susitarimą (1.4 punktas) gali būti tik mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių, jeigu tokių būtų (nagrinėjamu momentu jų nėra). Šalių susitarimuose nėra nustatyta, kad nepanaudota finansinių kaštų (Fk) nuostoliams dengti permoka turės būti grąžinta atsakovei, t. y. atsakovė turės teisę reikalauti šios permokos grąžinimo.

20.       Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovei (bankui) priklausanti kas ketvirtį gauti iš atsakovės Sk (min.) dalis yra 232 216,87 Eur. Atsakovė sumokėjo tik 139 239,03 Eur, o likusios dalies (92 977,84 Eur) nesumokėjo, nurodydama, kad 84 882,81 Eur (Fk permokos dalis) jau yra sumokėta, o dėl 6657,93 Eur (baudos), 1437,10 Eur (Ek pelno dalies) atliko įskaitymą. Teismas nusprendė, kad ieškovių reikalavimas dėl 92 977,84 Eur priteisimo yra pagrįstas. Nurodė, kad atsakovė neturi teisės reikalauti Fk dalies permokos (84 882,81 Eur) grąžinimo, todėl šia permoka negali būti mažinami Sk (min.) dalies mokėjimai. Atsakovės teisė reikalauti sumokėti baudą, remiantis koncesijos sutarties 42.4.4 punktu, gali būti nukreipta tik į koncesijos sutarties šalį (į kaltąją šalį dėl sutarties nutraukimo), t. y. koncesininką, bet ne į banką. Remdamasis koncesijos sutarties 42.4.2 punktu, teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo atveju yra įtvirtinta, jog atsakovė privalo sumokėti (sumokės) koncesininkui Sk (min.), ir šiuo atveju nėra nustatyta galimybė atlikti įskaitymus (nėra nuorodų į koncesijos sutarties 35.3 punktą). Teismas taip pat nustatė, kad nesilaikyta įskaitymo tvarkos, nes atsakovė nepateikė jokio pranešimo kitai šaliai apie įskaitymo (dėl 6657,93 Eur (baudos dalies) ir 1437,10 Eur (Ek pelno dalies)) atlikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 12 dalys).

21.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškovių reikalavimas priteisti 92 977,84 Eur Sk (min.) dalį yra tenkintinas, kartu tenkinant ir ieškovių reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktą įskaitymą dėl 84 882,81 Eur (Fk permokos dalies), 6657,93 Eur (baudos dalies) ir 1437,10 Eur (Ek pelno dalies).

22.       Nors atsakovė teigė, kad Sk (min.) mokėjimo sumažinimas 84 882,81 Eur (Fk permokos dalimi) nelaikytinas įskaitymu, nes tai iš anksto sumokėta suma, tačiau teismas nesutiko su atsakove, nes atsakovė iš esmės reikalauja Fk permokos grąžinimo ir šia permoka sumažina (įskaito) ieškovei (bankui) mokėtiną Sk (min.) sumą (t. y. sumažina net ne Fk sumą), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini įskaitymu.

23.       Teismas nusprendė, kad šalių prašomos iš atsakovės priteistinos sumos yra teisingos, t. y. ieškovei UAB „Čiurlionio tiltas“ – 114 469,96 Eur, o ieškovei AB SEB bankui – 85 839,17 Eur.

24.       Teismas nurodė, kad prevencinio pobūdžio reikalavimu ieškovė siekia, jog teismas įpareigotų atsakovę laiku ir tinkamai vykdyti koncesijos sutartį, tačiau toks ieškovės siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (nėra siekio apginti daiktines teises). Teismas nurodė, kad prevencinio ieškinio paskirtis ir tikslas nėra tinkamo sutarčių vykdymo užtikrinimas, todėl ieškovės prevencinį ieškinį atmetė.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26.       Kolegija nurodė, kad byloje turi būti vertinamos šalių sudarytų sutarčių – koncesijos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties, trišalio susitarimo – sąlygos. Įvertinusi minėtų sutarčių sąlygas, kolegija padarė išvadą, kad sutarčių sąlygos dėl atsakovės įsipareigojimo mokėti finansinius kaštus (Fk) yra pakankamai aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek ir reikalavimo perleidimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui finansiniai kaštai (Fk) yra nustatyti fiksuota suma – 45 mln. Lt. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, sutarčių sąlygos, įskaitant ir atsakovės nurodomus koncesijos sutarties 35.2–35.3 punktus, nenustatė, kad finansiniai kaštai (Fk) bus mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pakyčius.

27.       Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog šalys buvo sudariusios susitarimus ir suderinusios su banku kitokias finansavimo sąlygas dėl finansinių kaštų dydžio. Tai, kad po koncesijos sutarties sudarymo su banku nebuvo suderintos kitokios finansavimo sąlygos, dėl ko nepasikeitė nei finansinių kaštų dydis, nei Sk ir Ek procentinės dalys, patvirtina ir koncesijos mokesčio mokėjimo istorija, koncesininkui pateikiant ir savivaldybei apmokant sąskaitas faktūras.

28.       Kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, koncesijos sutarties 42.4.2–42.4.4 punktuose nėra nurodyta, jog bus kompensuojamos tik faktinės finansavimo išlaidos. Tiek koncesijos sutarties 42.4.2 punkte, tiek ir 42.4.3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad turi būti kompensuojamos visos koncesininko finansavimo išlaidos (Fk) bei patirtos eksploatacinės ir priežiūros išlaidos (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki sutarties nutraukimo (koncesijos sutarties 42.4.2 punktas) ir kad suteikiančioji institucija įsipareigoja, neatsižvelgdama į tai, jog sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti / kompensuoti koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), kaip tai yra nustatyta sutartyje ir jos priede Nr. 3 (koncesijos sutarties 42.4.3 punktas). Įvertinusi paminėtas koncesijos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad po koncesijos sutarties nutraukimo atsakovė turi mokėti finansinius kaštus (Fk) tokio pat dydžio ir tokia pat tvarka, kaip ir iki koncesijos sutarties nutraukimo.

29.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad trišalio susitarimo 1.4 punkte buvo nustatyta tikslinė permokos panaudojimo paskirtis. Šalių susitarimuose nebuvo įtvirtinta, kad nepanaudota finansinių kaštų (Fk) nuostoliams dengti permoka turės būti grąžinta atsakovei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl permokos priteisimo.

30.       Kolegija nurodė, kad koncesijos sutarties nutraukimo atveju šalys susitarė, jog atsakovė privalo sumokėti koncesininkui Sk (min.) dalį ir nebuvo nustatyta galimybė atlikti įskaitymus. Nors atsakovė teigia, kad ji turėjo teisę įskaityti dalį permokos, neviršijančios 10 proc. Sk dalies, tačiau kolegija pažymėjo, kad koncesijos sutarties 35.3 punkte buvo aiškiai atskirtos situacijos, susijusios su įskaitymo galimybėmis, t. y. nustatytas 10 proc. Sk dalies įskaitymas, bet ne Sk (min.) dalies įskaitymas. Taigi, joks Sk (min.) dalies įskaitymas ir mažinimas, nutraukus koncesijos sutartį, nebuvo galimas.

31.       Kolegija taip pat nurodė, kad, remiantis koncesijos sutarties 42.4.4 punkto nuostata, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos teisė reikalauti sumokėti baudą gali būti nukreipta tik į kaltąją šalį dėl koncesijos sutarties nutraukimo, t. y. koncesininką, bet ne banką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo teisė dėl Sk (min.) dalies priklauso bankui, tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl baudos, nurodytos koncesijos sutarties 42.4.4 punkte, gali būti nukreiptas tik į koncesininką. Taigi įskaitymas šiuo atveju nebuvo galimas, nes nėra priešpriešinių reikalavimų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

32.       Kasaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti patikslintą ieškinį, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: (i) ieškovių patikslintą ieškinį atmesti; arba, alternatyviai (ii) tenkinus patikslintą ieškinio dalį dėl 3,6 mln. Eur permokos naudojimo pripažinimo neteisėtu įskaitymu, tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei 3 683 914 Eur skolą solidariai iš ieškovių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Tinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas turėjo lemti išvadą, kad susidarė apie 3,6 mln. Eur koncesijos mokesčio finansinių kaštų (Fk) dalies permoka ir ji priklauso atsakovei, nes finansinių kaštų (Fk) dalis visam koncesijos sutarties laikotarpiui nėra fiksuota. Ji yra mokama šalių sutartais vienodo dydžio ketvirtiniais mokėjimais ir yra perskaičiuojama pagal faktiškai patirtus finansinius kaštus kiekvienų metų pradžioje už praėjusių metų laikotarpį, kai jau yra aiškus finansinių kaštų pokytis. Kadangi koncesijos mokesčio finansinių kaštų (Fk) dalis yra perskaičiuojama pagal faktinius finansinius kaštus ir koncesijos sutarties vykdymo metu EURIBOR dydis nuo 2011 m. buvo reikšmingai sumažėjęs, tai objektyviai galėjo susidaryti ir susidarė apie 3,6 mln. Eur permoka. Ši permoka, kuri nebuvo panaudota pagal koncesijos sutartyje tiesiogiai įvardytą jos funkciją, priklauso atsakovei. Ji yra iš anksto atsakovės atliktas mokėjimas ir dėl to gali būti naudojama koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijai dengti.

32.2.                      Vykdydama teismų sprendimus, atsakovė faktiškai sumokės didesnę nei 45 mln. Lt koncesijos mokesčio Fk dalies sumą. Nuo koncesijos sutarties vykdymo pradžios iki EURIBOR palūkanų ir atitinkamai faktinių finansinių kaštų padidėjimo kas ketvirtį mokėtos atsakovės koncesijos mokesčio Fk dalies įmokos sudarytų 45 mln. Lt, tačiau po 2009 m. trišalio susitarimo sudarymo atsakovė kompensavo koncesininkui faktiškai patirtus didesnius finansinius kaštus ir sumokėjo 1,4 mln. Eur.

32.3.                      Teismai klaidingai nusprendė, kad koncesijos mokesčio Fk dalis yra fiksuota, bet kartu ir susidarė apie 3,6 mln. Eur permoka. Teismų pateikti išaiškinimai dėl koncesijos mokesčio Fk dalies perskaičiavimo sukuria tokią situaciją, kai koncesijos sutarties finansinių kaštų pokyčio aiškinimas visais atvejais naudingas tik koncesininkui ir niekada nėra naudingas atsakovei – finansinių kaštų padidėjimas lemia atsakovės pareigą atlyginti perviršį, o finansinių kaštų sumažėjimas lemia permokos palikimą koncesininkui. Jeigu atsakovė prisiima riziką dėl faktinių finansinių kaštų padidėjimo, tai ir su faktinių finansinių kaštų sumažėjimu susijusi nauda turi tekti būtent atsakovei. Priešingas aiškinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl nepralaimimos loterijos situacijos.

32.4.                      Teismai įteisino nepagrįsto praturtėjimo situaciją. Permoka ieškovėms nepriklauso – jos neturi jokio pagrindo pagal sutartį ar pagal įstatymą įgyti permoką. Vienintelis teisėtas permokos įgijimo būdas būtų situacija, kai padidėja pagal kreditavimo sutartį patiriami finansiniai kaštai ir kitų metų pradžioje perskaičiavus faktinius patirtus finansinius kaštus atsiranda nuostolis, t. y. atsakovės sumokėto koncesijos mokesčio Fk dalies neužtenka faktiniams finansiniams kaštams padengti. Tokiu atveju ieškovės įgytų teisę šį nuostolį padengti iš sukauptos Fk permokos dalies. Visais kitais atvejais ieškovės neturi jokios teisės į permoką ir jos palikimas ieškovėms reikštų jų nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad 2009 m. susitarime šalys neįvardijo, jog nepanaudota permoka yra grąžinama atsakovei, nereiškia, kad ji gali likti ieškovėms.

32.5.                      Teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neatskirdami koncesijos mokesčio, mokamo koncesijos sutarties vykdymo metu, ir koncesijos sutarties nutraukimo kompensacijos, mokamos po jos nutraukimo. Koncesijos sutartyje jos nutraukimo finansinės pasekmės yra reguliuojamos koncesijos sutarties 42 punkte, kuriame vartojami žodžiai „kompensuoti“, „išlaidas“ rodo, jog atsakovė įsipareigojo mokėti faktinius finansinius kaštus, kurie yra patiriami pagal kreditavimo sutartį.

32.6.                      Teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl klaidingai nusprendė, kad banko teisė į Sk (min.) dalį neva yra neliečiama ir atsakovė turi ją mokėti visais atvejais, be jokių išimčių. Remiantis tokiu aiškinimu, koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatytas įskaitymas taptų iš viso neįmanomas. Sk ir Sk (min.) savo esme yra ta pati koncesijos mokesčio dalis ir, atliekant 10 proc. Sk dalies įskaitymą, visais atvejais yra pažeidžiama Sk (min.) dalis. 

32.7.                      Teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir klaidingai įpareigojo atsakovę finansuoti du su koncesijos sutartimi nesusijusius ieškovės UAB „Čiurlionio tiltai“ paimtus kreditus. Koncesijos ruožo projektavimas ir statyba buvo finansuoti pagal kreditavimo sutartį, kuria koncesininkui buvo suteiktas 73 mln. Lt kreditas. Kreditavimo sutartis vėlesniais pakeitimais buvo pakeista į Verslo kreditą I aiškiai įvardijant, kad Verslo kreditas I yra susijęs būtent su koncesijos ruožo projektavimo ir statybos darbų finansavimu. Tenkindami ieškovių ieškinio reikalavimus, teismai įpareigojo atsakovę padengti ne tik anksčiau nurodytą kreditą pagal kreditavimo sutartį, bet ir du papildomus kreditus (Verslo kreditą II ir Verslo kreditą III), kuriuos ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ paėmė 2016 m. atlikdama su atsakove nesuderintus kreditavimo sutarties pakeitimus.

32.8.                      Teismai pažeidė CK 6.101, 6.102, 6.109 straipsniuose nustatytą reguliavimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos nuoseklios kasacinio teismo praktikos. Teismų vertinimu, atsakovė gali reikalauti Ek dalies planuoto pelno ir koncesijos sutartyje nustatytos baudos tik iš kaltos dėl koncesijos sutarties nutraukimo šalies, t. y. iš koncesininko. Tai reiškia, kad atsakovė turi viską sumokėti bankui, o tada savarankiškai reikšti reikalavimus koncesininkui. Tokiu sprendimu buvo pakeistos atsakovės teisės ir teisėti gynybos būdai pagal koncesijos sutartį (pradinę sutartį), apsunkintas atsakovės teisių pagal koncesijos sutartį įgyvendinimas ir užkirstas kelias atsakovei reikšti bankui (naujajam kreditoriui) visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti koncesininkui (pradiniam kreditoriui).

33.       Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

33.1.                      Koncesijos sutarties nuostatų, reglamentuojančių finansinius kaštus, peržiūrėjimo ir perskaičiavimo mechanizmo patikslinimo sąlygos yra išdėstytos aiškiai, konkrečiai ir nereikalauja papildomo aiškinimo, nes jos ne tik buvo suprantamos sutarties šalims, bet ir buvo faktiškai vykdomos pakankamai ilgą laiką. Neegzistuoja prieštaravimai tarp sutarties lingvistinio aiškinimo ir sutarties sudarymo metu buvusio sąlygų suvokimo. Koncesijos sutartimi koncesijos laikotarpiui finansiniai kaštai (Fk) yra nustatyti fiksuota 45 mln. Lt suma, kuri aiškiai įvardyta tiek koncesijos sutarties priede Nr. 3, tiek reikalavimo perleidimo sutartyje. Sutarčių sąlygos, įskaitant ir Koncesijos sutarties 35.2–35.3 punktus, nenustatė, kad finansiniai kaštai (Fk) bus mokami pagal faktiškai patirtus kaštus, atsižvelgiant į skolinimosi palūkanų pokyčius.

33.2.                      Atsakovės argumentas, neva 2009 m. susitarime šalys nesusitarė dėl to, kas bus su susikaupusia finansinių kaštų (Fk) permoka, jeigu faktiniai finansiniai kaštai pagal kreditavimo sutartį bus mažesni ir permoka nebus panaudota koncesijos mokesčio Fk daliai dengti, nėra sutarties aiškinimo dalykas, o yra bandymas sukurti naujas sąlygas po sutarties sudarymo.

33.3.                      Koncesijos sutartyje nėra jokių sąlygų, nustatančių, kad atsakovė kokiu nors tikslu turi mokėti didesnius ar mažesnius finansinius kaštus ar kad tokios sumos yra „rezervuojamos“ ar kaip nors kitaip saugomos iki koncesijos sutarties pabaigos (termino pasibaigimo ir (ar) nutraukimo), ar kad pasibaigus koncesijos sutarčiai kyla prievolė grąžinti tokias „rezervuotas“ sumas atsakovei.

33.4.                      Koncesijos mokesčio finansinių kaštų (Fk) dalies dydis nepriklauso ir nuo koncesijos sutarties nutraukimo. Pagal koncesijos sutarties 42.4.2 punktą, kuris reguliuoja koncesijos sutarties nutraukimo pagrindus ir finansinius padarinius, atsakovė įsipareigojo koncesijos sutarties nutraukimo dėl koncesininko padaryto esminio sutarties pažeidimo atveju mokėti minimal suminio koncesijos mokesčio (SIK min.) dalį, kurią sudaro visos koncesininko finansavimo išlaidos (Fk), projektavimo ir statybos darbų išlaidos (Sk) (atėmus planuoto pelno dalį) ir patirtos eksploatacinės bei priežiūros išlaidos (Ek) (atėmus planuoto pelno dalį) iki sutarties nutraukimo.

33.5.                      Koncesijos sutartyje nurodyta palūkanų norma nėra priklausoma nuo palūkanų normos, koncesininko mokamos bankui pagal kreditavimo sutartį. Per visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovės mokamas koncesijos mokestis (finansinių kaštų dalis) nebuvo siejamas su faktiniais koncesininko bankui atliekamais palūkanų mokėjimais, kurie nuo pat kreditavimo sutarties pasirašymo buvo kitokie nei koncesijos sutartyje įtvirtinta 3,51 proc. palūkanų bazė.

33.6.                      Remiantis trišalio susitarimo 1.4 punktu, atsakovės nurodoma permoka (t. y. skirtumas tarp banko apskaičiuotų praėjusių metų finansinių kaštų ir 3,51 proc. šalių sutartos kintamos palūkanų bazės dalies) gali būti tik mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių, jeigu tokių būtų.

33.7.                      Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkte nustatyta, jog atitinkamos koncesijos mokesčio dalys (tarp jų – ir finansiniai kaštai) dėl bet kokių priežasčių negali būti įskaitytos, sumažintos ar stabdomas jų mokėjimas.

33.8.                      Atsakovės nurodomas Verslo kredito II ir Verslo kredito III suteikimas koncesininkui negalėjo turėti ir neturėjo jokios neigiamos įtakos atsakovės mokėtinoms koncesijos mokesčio sumoms. Kredito likutis buvo ir yra mažesnis, nei atsakovė galėjo tikėtis koncesijos sutarties pasirašymo metu, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai sieja finansinių kaštų (Fk) mokėjimą su papildomu kreditavimu.

34.       Ieškovė AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1.                      Koncesijos sutartimi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino fiksuotą finansinių kaštų sumą – 45 mln. Lt, o jokia 3,6 mln. Eur „permoka“ iš koncesijos sutarties nuostatų nekyla. Koncesijos sutarties 3 priede yra aiškiai įvardyta fiksuota Fk suma visam koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, ji, kaip ir kitos sudėtinės koncesijos mokesčio dalys (Sk ir Ek), tiek sąvokų aiškinamosiose nuostatose, tiek formulėse yra išreikšta konkrečiu skaičiumi. Reikalavimo perleidimo sutartyje finansinių kaštų (Fk) suma taip pat yra tiesiogiai įvardyta kaip fiksuota 45 mln. Lt suma.

34.2.                      Atsakovė klaidina teismą teigdama, esą ji, vykdydama teismų sprendimus, sumokės didesnę nei 45 mln. Lt koncesijos mokesčio Fk dalies sumą. Koncesijos mokesčio Fk dalis visuomet buvo mokama vienoda konkrečia suma kas ketvirtį (45 mln. Lt / 92 ketv.). Greta šios fiksuotos sumos šalys atskirai nustatė atvejus, kaip turėtų elgtis atsakovė, koncesininko faktiniams finansiniams kaštams viršijus koncesijos sutartyje nustatytą 3,51 proc. normą.  Koncesijos mokesčio finansinių kaštų (Fk) dalis ir finansinių kaštų kompensacija (Fkk) yra dvi atskiros, savarankiškos sąvokos, o atsakovė greta mokamos vienodos ketvirtinės Fk dalies 2006–2010 m. laikotarpiais tik kompensavo koncesininkui daugiau nei 1,4 mln. Eur finansinių kaštų pokyčio (koncesininko patirtų nuostolių), t. y. sumokėjo finansinių kaštų kompensaciją (Fkk).

34.3.                      Koncesijos mokesčio Fk dalis gali tik padidėti (kompensacijos (Fkk) forma). Koncesijos sutarties 35.3 punkto nuostatoje, kuria atsakovė remiasi, teikiama aiški nuoroda į koncesijos sutarties 3 priedą, o koncesijos sutarties 3 priede įtvirtintas koncesijos mokesčio Fk dalies perskaičiavimas yra nustatytas tik dėl Fk kompensacijos (Fkk) mokėjimo, t. y. tik finansinių kaštų padidėjimo atveju.

34.4.                      Atsakovė niekur nepakomentavo, iš kurių sutartinių nuostatų ji kildina savo interpretaciją, kad, faktinėms skolinimosi palūkanoms esant mažesnėms nei 3,51 proc. bazė, finansiniai kaštai (Fk) esą gali mažėti ir palūkanų pokyčio pagrindu apskaičiuota finansinių kaštų kompensacija (Fkk) galėtų atitekti atsakovei. Pagal atsakovės logiką, esą priklausomai nuo faktinių skolinimosi palūkanų dydžio galima deviacija nuo koncesijos sutartyje nurodytos 45 mln. Lt sumos Fkk pavidalu tiek koncesininkui (kai palūkanos padidėja), tiek ir savivaldybei (kai sumažėja), tačiau koncesijos sutarties tekstas tokį aiškinimą paneigia.

34.5.                      Teismų išvados dėl to, kad koncesijos mokesčio Fk dalis yra fiksuota, ir dėl 3,6 mln. Eur „permokos“ vertinimo nėra prieštaringos. Teismai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepripažino, kad įvyko finansinių kaštų „permokėjimas“. Trišalis susitarimas buvo skirtas paaiškinti, kaip apskaičiuojama ir mokama Fk kompensacija (Fkk), o ne patvirtinti, kad koncesijos mokesčio Fk dalis yra skaičiuojama pagal faktinius finansinius kaštus.

34.6.                      Atsakovės kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika dėl nepralaimimos loterijos nagrinėjamu atveju neaktuali. Koncesijos santykiai yra specifiniai ir į tai privalo būti atsižvelgta. Koncesijos sutartis buvo parengta savivaldybės. Be to, ginčo santykiams pritaikius atsakovės siūlomą aiškinimą, kad koncesijos mokesčio Fk dalis dengiama pagal faktą, o koncesininkas turi teisę gauti tik numatytą pelną Ek ir Sk dal, susidarytų tokia situacija, kad koncesininkas už koncesijos ruožo pastatymą ir tinkamą priežiūrą visą jo eksploatavimo laikotarpį (2 m. + 23 m.) maksimaliai esą galėjo gauti tik 759 238 Eur pelno. Tokios sumos net nebūtų užtekę koncesijos ruožo kapitaliniam remontui atlikti.

34.7.                      Koncesininkas turėjo arba turi teisę gauti tiek fiksuotą koncesijos mokesčio Fk dalį (45 mln. Lt), tiek ir Fk kompensaciją (mokėtą pagal faktinį palūkanų skirtumą, lyginant su 3,51 proc. palūkanų baze) pagal šalių pasirašytas sutartis, todėl nėra atsakovės nurodomo nepagrįsto praturtėjimo.

34.8.                      Finansiniai kaštai (Fk) turi būti mokami tokios pačios apimties kaip ir koncesijos sutarties vykdymo metu. Koncesijos sutarties 42.4.3 punkte aiškiai nurodoma, kad, nutraukus koncesijos sutartį (nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės), finansavimo išlaidos (Fk) koncesininkui bus sumokamos, kaip tai yra nustatyta sutartyje ir jos 3 priede.

34.9.                      Šalys susitarė, jog koncesijos sutarties nutraukimo atveju atsakovė privalo sumokėti koncesininkui Sk (min.) dalį, ir nenustatė jokios galimybės atlikti įskaitymus. Sk (min.) suma yra lygi faktinėms koncesininko investicijoms į koncesiją, todėl, koncesijos santykiams nesusiklosčius, pasitraukdamas iš koncesijos, koncesininkas atgauna tai, ką pats investavo, atitinkamai bankas atgauna tiek, kiek paskolino koncesininkui.

34.10.                       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra išspręstas klausimas dėl Verslo kredito II ir Verslo kredito III įtakos atsakovės įsipareigojimams pagal koncesijos sutartį. Konstatuota, jog kreditavimo sutarties pakeitimai (Verslo kreditas II bei Verslo kreditas III) nedaro jokios įtakos atsakovės įsipareigojimams dėl Fk mokėjimo koncesininkui pagal koncesijos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-443-370/2022).

34.11.                      Atsakovei nesuformulavus jokių kasacijos pagrindų dėl tariamo CK 6.102 ir 6.109 straipsnių pažeidimo, šie deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai apskritai neturi būti vertinami. Visoms ginčo šalims iš anksto buvo žinoma ir aišku, kad įgyvendindamas koncesiją paimtam kreditui grąžinti koncesininkas turės nukreipti būtent atsakovės jam mokėtiną koncesijos mokestį. Šią aiškią šalių valią patvirtino tą pačią dieną kaip ir kreditavimo sutartis pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kurią pasirašė visos ginčo šalys. Reikalavimo perleidimo sutartis yra savarankiškas trišalis susitarimas, pagal kurį šalys jame nurodytu būdu sureguliavo tarpusavio santykius, įgydamos atitinkamas teises ir pareigas, o koncesijos sutarties nuostatos nedviprasmiškai įtvirtina atsakovės pareigą po sutarties nutraukimo toliau mokėti visus Fk ir Sk (min.) ir nesuteikia jokios teisės atlikti įskaitymą, priešingai – įtvirtina įskaitymų draudimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl atsakovės kasaciniame teisme pateiktų procesinių prašymų

 

35.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis), ji gali būti įgyvendinama tiek teismo, tiek šalių iniciatyva.

36.       Taigi šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).

37.       Atsakovės vertinimu, žodinis bylos nagrinėjimas galėtų padėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui visapusiškai įsigilinti į byloje nagrinėjamus klausimus ir reikšmingas aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra reikalingas itin atidus ir kruopštus visų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsižvelgiant tiek į kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą bei įvertinant jų sąsajas ir prieštaringumą.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, t. y. byloje esančių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas yra galimas ir rašytinio proceso tvarka. Byloje keliamas iš esmės vienintelis – sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo – teisinis klausimas, kuriam įvertinti pakanka rašytinio proceso.

39.       Atsakovė 2020 m. balandžio 4 d. kasaciniam teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, suformulavo prašymą priti juos prie bylos medžiagos.

40.       CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Teisinis reguliavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis), kasaciniame procese taip pat nenustatyta galimybė reikšti atsikirtimus į atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų prie bylos medžiagos nepridėti ir jų nevertinti.

 

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

 

41.       Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo, aiškinant ginčo šalių sudarytą koncesijos sutartį kartu su kitais (papildomais) ginčo šalių susitarimais – 2006 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi bei 2009 m. kovo 24 d. trišaliu susitarimu.

42.       Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad koncesija – suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad koncesijos teisiniai santykiai savo esme yra panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, t. y. abeji teisiniai santykiai turi viešojo intereso pobūdį, panašius teisinio reguliavimo tikslus (ekonominis visuomenės suinteresuotumas tam tikrais gėriais, kurių poreikis patenkinamas šiomis viešojo konkurso rūšimis, dalyvių sąžiningos konkurencijos skatinimas ir užtikrinimas, konkursą rengiančių institucijų atstovų korupcijos prevencija ir pan.), paprastai tą patį konkursą inicijuojantį subjektą. Koncesijos teisiniuose santykiuose, be kita ko, reikšmingi nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo ir abipusio pripažinimo principai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).

44.       CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

45.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).

46.       Kasaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad teismai nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovė nurodo, kad, priešingai nei nusprendė teismai, koncesijos mokesčio finansinių kaštų (Fk) dalis nebuvo fiksuota, t. y. šalys susitarė šią mokesčio dalį perskaičiuoti pagal faktiškai patirtus finansinius kaštus.

47.       Koncesijos sutarties 2.12.3 punktuose apibrėžtas koncesijos sutarties dalykas – suteikiančioji institucija (atsakovė) suteikė koncesininkui leidimą vykdyti Kauno M. K. Čiurlionio tilto per Nemuną kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, eksploatacijos ir priežiūros darbus už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį, o koncesininkas prisiėmė su tokia veikla susijusią riziką, atitinkamas teises ir pareigas.

48.       Šalys susitarė, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas sutarties priede Nr. 3 nustatyta tvarka (sutarties 35.2 punktas). Sutarties 42.4.2 punkte šalys nustatė, kad jei sutartis nutraukiama dėl koncesininko padaryto esminio sutarties pažeidimo, suteikiančioji institucija sumokės per laikotarpį, kurį koncesininkui būtų mokamas koncesijos mokestis, jei sutartis nebūtų nutraukta, koncesininkui minimalią suminio koncesijos mokesčio SIK (min.) dalį, kurią sudaro koncesininko turėtos projektavimo ir statybos darbą išlaidos (Sk) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį), ir kompensuos visas koncesininko finansavimo išlaidas (Fk) bei patirtas eksploatacines ir priežiūros išlaidas (Ek) (t. y. atėmus planuoto pelno dalį) iki sutarties nutraukimo. Pagal sutarties 42.4.3 punktą suteikiančioji institucija įsipareigojo, neatsižvelgdama į tai, kad sutartis yra nutraukta, per nurodytą laikotarpį sumokėti / kompensuoti koncesininkui visas finansavimo išlaidas (Fk), kaip tai yra nustatyta sutartyje ir jos priede Nr. 3. Šalys nurodė, kad tokiu atveju taip pat galioja ir sutarties nuostatos dėl finansinių kaštų perskaičiavimo, kaip tai yra nustatyta sutarties priede Nr. 3. Šalys konstatavo, kad sutarties nuostatos dėl projektavimo ir statybos darbų išlaidų (Sk) bei finansinių išlaidų (Fk) (kaip tai nustatyta sutarties 42.4.l ir 42.4.2 punktuose) kompensavimo yra galiojančios ir taikomos, neatsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta.

49.       Sutarties priede Nr. 3, nustatančiame koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarką, nustatyta maksimalaus suminio koncesijos mokesčio dydžio SIK (maks.) formulė ir minimalaus koncesijos mokesčio dydžio SIK (min.) formulė. Koncesijos mokesčio dedamosios dalys – projektavimo ir statybos darbų kaina (Sk), eksploatacijos ir priežiūros kaštai (Ek) ir finansiniai kaštai (Fk). Nurodyta, kad finansiniai kaštai – 45 000 000 Lt. Šio priedo nuostatose taip pat paaiškinta, kad SIK (maks.) padengia koncesininko projektavimo ir statybos, eksploatacijos ir priežiūros, finansinius kaštus ir planuotą pelną (SIK (maks.) = 80 204 856 + 13 978 310 + 45 00 000 = 139 183 166 Lt su PVM). Tuo tarpu SIK (min.) padengia visas išlaidas, padarytas projektavimo ir statybos metu, finansinius įsipareigojimus bankui ir tinkamą koncesijos ruožo eksploataciją ir priežiūrą (SIK (min.) = (80 204 856 – 2 406 146) + (13 978 310 215 350) + 45 000 000 = 136 256 670 Lt.

50.       Sutarties priede Nr. 3 nustatyta, kad pasikeitusias eksploatacijos, priežiūros ir finansinio aptarnavimo išlaidas suteikiančioji institucija įsipareigoja koncesininkui dengti aptariamame priede nustatyta tvarka; suteikiančioji institucija įsipareigoja kompensuoti koncesininkui jo patirtus nuostolius dėl banko palūkanų pokyčių. Nustatyta finansinių kaštų kompensacijos (Fkk) apskaičiavimo tvarka (formulė) ir tai, kad finansinių kaštų kompensacija perskaičiuojama ir mokama kas metus, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 31 d.

51.       2006 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartyje, pagal kurią bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, nustatyta fiksuota 45 000 000 Lt finansinių kaštų suma.

52.       2009 m. kovo 24 d. trišaliame susitarime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė koncesijos sutartimi įsipareigojo kompensuoti koncesininkui jo koncesijos laikotarpiu patirtus nuostolius dėl palūkanų bazės pokyčių, savivaldybė įsipareigoja pagal banko pateiktą pažymą, kurioje detaliai apskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas už praėjusius metus, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalimi, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. sumokėti šią finansinių kaštų kompensaciją už praėjusius metus (trišalio sutarimo 1.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė įsipareigojo finansinių kaštų kompensaciją sumokėti iki kiekvienų metų sausio 31 d., o bankas pateiks pažymas, kuriose bus detaliai apskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas už praėjusius metus, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalimi, koncesijos sutarties 3 priedo pabaigoje nurodyta kaip pavyzdys formulė „Fkk = (45 000 000 X 0,003): 23 m. : 4 (ketvirčiai)“ yra netaikoma (trišalio susitarimo 1.2 punktas). Jei pagal banko pateiktą pažymą, kurioje detaliai apskaičiuotas susidaręs faktinis finansinių kaštų skirtumas, lyginant su 3,51 proc. pasiūlymo pateikimo metu imta 12 mėnesių VILIBOR kintama palūkanų dalimi, išeina, kad savivaldybei už praėjusius metus faktiškai reikėtų mokėti mažiau, tai šia suma bus mažinami būsimų metų apskaičiuoti koncesininko patirti nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių (trišalio susitarimo 1.4 punktas).

53.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai sutarčių aiškinimo taisykles pažeidė bylą nagrinėję teismai. Atsakovė iš esmės apsiriboja deklaratyviu teiginiu, kad teismai netinkamai išaiškino koncesijos sutarties turinį, tačiau vien tai, kad teismai nepritarė atsakovės pateiktam sutarties aiškinimui, savaime nereiškia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidimo.

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sutarčių nuostatas, sutinka su teismų vertinimu, kad šalys susitarė dėl fiksuotos finansinių kaštų sumos – 45 000 000 Lt. Koncesijos sutarties 42.4.2 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimo dėl koncesininko padaryto esminio pažeidimo atveju koncesininkas turi teisę gauti koncesijos mokestį SIK (min.). Iš sutarties priede Nr. 3 pateiktų formulių matyti, kad SIK (min.) apskaičiuojamas atimant koncesininko pelną iš projektavimo ir statybos darbų kainos (Sk) bei eksploatacijos ir priežiūros kaštų (Ek), tačiau finansinių kaštų (Fk) dalis nekinta tiek SIK (maks.) atveju, tiek SIK (min.) atveju. Taigi tiek galiojant sutarčiai, tiek ją nutraukus turi būti mokama fiksuota finansinių kaštų (Fk) suma, sudaranti 45 000 000 Lt. Fiksuotą finansinių kaštų sumą patvirtina ir reikalavimo perleidimo sutartis, kurios lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą apie bankui perleistą fiksuotą 45 000 000 Lt reikalavimo teisę į koncesijos mokesčio finansinių kaštų dalį. Faktą, kad fiksuota finansinių kaštų suma buvo mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį, nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, nustatyta ir tai, kad atsakovė neprašė pastoviai mokamos 141 655,87 Eur sumos perskaičiuoti pagal faktines finansinių kaštų išlaidas ir susidariusios permokos grąžinti (pirmosios instancijos teismo sprendimo 34 punktas). Byloje nepateikta įrodymų, kad finansinių kaštų (Fk) suma buvo perskaičiuojama priklausomai nuo palūkanų bazės pokyčių.

55.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių vertinimu, jog finansinių kaštų kompensacija yra atskira sąvoka, nustatanti papildomą atsakovės mokėjimą tais atvejais, kai koncesininko patiriami faktiniai finansiniai kaštai viršija koncesijos sutartyje nustatytą 3,51 proc. palūkanų normą. Taigi, fiksuota finansinių kaštų (Fk) suma nėra keičiama, o atsakovės nurodomas perskaičiavimas yra atliekamas tik finansinių kaštų didėjimo atveju, siekiant kompensuoti koncesininko nuostolį dėl palūkanų bazės pokyčių. Ginčo sutartyse nėra nuostatų, patvirtinančių atsakovės poziciją, jog, skolinimosi palūkanoms esant mažesnėms nei 3,51 proc., finansinių kaštų kompensacijos (Fkk) suma mažinami finansiniai kaštai (Fk). Trišalio susitarimo nuostatos patvirtina, kad šiuo susitarimu šalys susitarė dėl finansinių kaštų kompensacijos (Fkk) skaičiavimo taisyklių, tačiau nesusitarta pakeisti (perskaičiuoti) fiksuotą 45 mln. Lt finansinių kaštų dalį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji, vykdydama koncesijos sutartį, sumokės daugiau nei 45 mln. Lt (45 mln. Lt + 1,4 mln. Eur), nepagrindžia atsakovės pateikto koncesijos sutarties aiškinimo pagrįstumo, nes 1,4 mln. Eur suma buvo kompensuotas koncesininkės 20062010 m. patirtas nuostolis dėl palūkanų bazės pokyčių, t. y. sumokėta finansinių kaštų kompensacija.

56.       Byloje nebuvo nustatyta atsakovės nurodyta faktinė aplinkybė dėl 3,6 mln. Eur permokos susidarymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad susiklostė nepralaimimos loterijos situacija. Pagal koncesijos sutartyje įtvirtintą SIK (min.) formulę, taikomą koncesijos sutartį nutraukus, koncesininkas netenka pelno statybos darbų kainos dalies (Sk) bei eksploatacijos ir priežiūros kaštų dalies (Ek), tačiau fiksuota 45 mln. Eur suma, sudaranti finansavimo kaštus (Fk), koncesininkui atlyginama visais atvejais, be to, esant sutartyje nustatytam pagrindui, mokama finansinių kaštų kompensacija (Fkk). Kadangi sutarties nutraukimo dėl koncesininko kaltės atveju koncesininkas netenka planuoto pelno, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad koncesininko naudai yra susiklosčiusi nepralaimimos loterijos situacija.

57.       Minėta, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovės būtų gavusios daugiau nei pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtini finansiniai kaštai (Fk) bei finansinių kaštų kompensacija (Fkk), turinti tikslinę paskirtį – kompensuoti koncesininko patirtą nuostolį dėl palūkanų svyravimo, todėl nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo taisyklių. Kadangi finansinių kaštų kompensacijos mokėjimas yra nustatytas šalių susitarimu, ieškovės šią kompensaciją įgijo esant teisiniam pagrindui. Pritartina apeliacinės instancijos teismo pastabai, kad atsakovė, siekdama, jog finansinių kaštų (Fk) suma būtų mažinama neigiamos finansinių kaštų kompensacijos (Fkk) suma, tokį siūlymą derybų metu galėjo teikti ieškovėms, tačiau nei sutarties nuostatos, nei šalių derybų protokolai tokio šalių susitarimo nepatvirtina.

58.       Kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismai, netinkamai taikydami sutarčių aiškinimo taisykles, klaidingai nusprendė, jog įskaitymas iš SK (min.) mokesčio dalies nėra galimas.

59.       Koncesijos sutarties 35.3 punkte buvo nustatyta, jog minimalios koncesijos mokesčio dalys Sk (projektavimo ir statybos kaštai) bei Fk (finansiniai kaštai) negali būti įskaitytos ar bet kokiu kitu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. Šalys susitarė, kad suteikiančioji institucija gali įskaityti koncesijos mokesčio dalį Ek (eksploataciniai ir priežiūros kaštai) ir ne daugiau kaip 10 proc. Sk (projektavimo ir statybos kaštų dalies). Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkte tiesiogiai nurodyta, kad SK (min.) ir Fk dėl bet kokių priežasčių negali būti įskaitytos ar bet kokiu būdu sumažintos ar sustabdomas jų mokėjimas. Tame pačiame punkte nurodyta, kad Sk dalis gali būti savivaldybės įskaityta koncesijos sutarties 35.3 punkte nustatyta tvarka.

60.       Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad aptariamos sutarčių nuostatos yra suformuluotos aiškiai ir vienareikšmiškai. Konstatuotina, kad teismai pagrįstai nurodė, jog įskaitymas buvo galimas tik dėl Sk (projektavimo ir statybos kaštų) dalies neviršijant 10 proc., tačiau SK (min.) kainos, mokamos sutarties nutraukimo atveju, įskaitymas buvo draudžiamas. 

61.       Atsakovė kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad dėl kreditavimo sutarties pakeitimų (Verslo kreditas II ir Verslo kreditas III) ji turės finansuoti koncesininkės paimtus papildomus kreditus, kurie nėra susiję su koncesijos sutartimi.

62.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šis kasacinio skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, t. y. atsakovė nepaaiškina, kaip koncesijos mokesčio suma yra susijusi su jos nurodomais Verslo kreditu II ir Verslo kreditu III; antra, šiuo kasacinio skundo argumentu yra siekiama nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nei konstatavo bylą nagrinėję teismai, o kasacinis teismas faktinių aplinkybių pats nenustato ir sprendžia išimtinai teisės taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, klausimas dėl kreditavimo sutarties pakeitimų (Verslo kredito II ir Verslo kredito III) įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms pagal koncesijos sutartį buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-960-273/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-443-370/2022. Aptariamoje byloje kaip vieną iš pagrindų nutraukti koncesijos sutartį atsakovė nurodė ieškovių padarytus kreditavimo sutarčių pakeitimus, kuriais, atsakovės teigimu, buvo pakeista koncesijos sutarties šalių teisių ir pareigų ekonominė pusiausvyra. Teismai pripažino, kad atsakovės atliktas koncesijos sutarties nutraukimas dėl koncesininko kaltės buvo teisėtas, tačiau kitu nei kreditavimo sutarčių pakeitimas pagrindu. Teismai nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog dėl kreditavimo sutarčių pakeitimų (Verslo kreditas II ir Verslo kreditas III) pasikeitė atsakovės prisiimti įsipareigojimai dėl finansinių kaštų (Fk) mokėjimo koncesininkui, t. y. atsakovės mokamas koncesijos mokestis dėl šios aplinkybės nepakito.

63.       Galiausiai, atsakovės vertinimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.101, 6.102 ir 6.109 straipsnius.

64.       CK 6.101 straipsnyje reglamentuota kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). CK 6.102 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai draudžiama perleisti reikalavimą – draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 straipsnio 2 dalis); reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

65.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės AB SEB banko pozicija, kad atsakovės nurodytas pažeidimas iš esmės nėra susietas su ginčo situacija, t. y. atsakovė nenurodo, koks konkretus minėtų teisės normų pažeidimas buvo padarytas.

66.       Byloje nebuvo ginčo, kad, nutraukus koncesijos sutartį, koncesininkas moka baudą atsakovei dėl sutarties nutraukimo (289 620 Eur). Nagrinėjamu atveju atsakovė koncesininko mokėtinos baudos dalį įskaitė į AB SEB bankui mokėtinas sumas. Atsakovė nurodo, kad pagal teismų sprendimus turės sumokėti bankui, neišskaitydama baudos sumos, o tada savarankiškai reikšti reikalavimą koncesininkui. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokia situacija nepažeidžia atsakovės nurodytų CK 6.101, 6.102 ir 6.109 straipsnio normų, t. y. atsakovė turi reikalavimo teisę į koncesininką dėl baudos sumokėjimo ir pareigą sumokėti bankui pagal reikalavimo perleidimo sutartį koncesininko bankui perleistą koncesijos mokesčio dalį.

67.       Apibendrindama nutartyje pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami konkretūs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryti sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo pažeidimai. Minėta, kad vien atsakovės subjektyvus sutarties interpretavimas nėra pakankamas pagrindas naikinti ir (ar) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

68.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69.       Ieškovė AB SEB bankas pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme patyrė 6655 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytas maksimalias atlygintinas bylinėjimosi išlaidų sumas, todėl yra mažinamos iki maksimalios už atsiliepimą į kasacinį skundą priteistinos sumos – 3058,30 Eur. Ieškovė UAB „Čiurlionio tiltai“ pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme patyrė 5808 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos taip pat viršija Rekomendacijose nurodytas maksimalias priteistinas sumas, todėl yra mažinamos iki maksimalios už atsiliepimo į kasacinį skundą priteistinos sumos 3058,30 Eur. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ (j. a. k. 304223950) 3058,30 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238) 3058,30 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė 

 

 

        Sigita Rudėnaitė

 

 

        Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.130 str. Prievolės pabaiga įskaitymu
  • e2A-443-370/2022
  • CPK
  • CPK 356 str. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje
  • 3K-3-219-701/2021
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka
  • CPK 355 str. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės kasaciniame procese
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • e3K-3-192-969/2021
  • e3K-3-72-421/2022
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e2-960-273/2021
  • CK6 6.101 str. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą
  • CK6 6.102 str. Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą
  • CK6 6.109 str. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas